Žygimanto Vazos 1621 m. ortas
Publikuota20230807
Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Vazos 1621 m. ortas – Lenkijoje kaldinta sidabrinė moneta.
Kaip mus rasti:
Žemėlapyje
Savaitės eksponatai
Rytietiškos abstrakcijos šachmatų figūros – pėstininkai
Publikuota20230731
Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje iki šiol surasta 21 rytietiškosios abstrakcijos šachmatų figūra.
Dygioji slyva (Prunus spinosa)
Publikuota20230724
1996 m., atliekant archeologinius tyrimus, Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų Vilniuje pietinio korpuso bokštelyje – buvusioje latrinoje ankstyvajame kultūriniame sluoksnyje buvo rasti du dygiosios slyvos kauliukai.
Skrynia
Publikuota20230717
Ši riešutmedžio skrynia yra vienintelis muziejaus baldas, sukurtas Ispanijoje, Katalonijoje. Maždaug nuo XV a. skrynios tapo labai populiarios visoje Europoje, jos gamintos iš įvairios medienos, dekoruotos drožybos, intarsijos, tapybos ir kitomis technikomis. Šis universalus baldas naudotas maždaug iki XVIII a., vėliau jį natūraliai pakeitė komodos ir spintos, kuriose buvo patogiau laikyti drabužius, patalynę ir kitus daiktus.
Herbinis karūninis koklis
Publikuota20230710
Itin gausioje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų koklių kolekcijoje išsiskiria unikalus herbinis karūninis koklis. Pagrindinis šio koklio dekoro elementas – jo plokštumos centre esantis ketvirčiuotas vėlyvosios Gotikos skydas su keturių laukų jungtiniu herbu.
Vaikiškos avalynės kurpalis
Publikuota20230703
2002 m. tyrinėjant Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų pietinio, rytinio ir vakarinio korpusų prieigas, buvo rastas iš juodalksnio medienos išdrožtas kurpalis.
Žygimanto Augusto 1568 m. keturgrašis
Publikuota20230626
Žygimantas Augustas – Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis (1544/1548–1572), Žygimanto Senojo (1506–1548) ir Bonos Sforcos (1494–1557) sūnus. 1529 m., būdamas devynerių, motinos pastangomis paskelbtas Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu, netrukus – ir Lenkijos karaliumi.
Graikinis riešutmedis (Juglans regia)
Publikuota20230619
Graikinių riešutmedžių riešutų kevalų fragmentai (8 vnt.) buvo aptikti per 1996 m. vykdytus archeologinius tyrimus, kasinėjant Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų Vilniuje buvusią latriną ir perplovus žemes pro dvigubą sietą.
Medinė gelda
Publikuota20230612
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų muziejuje saugoma didžiausia Lietuvoje XIII–XVII a. medinių dirbinių kolekcija.
Vaikiškas pentinas
Publikuota20230605
Svarbus raitelių atributas – pentinai. Jie odiniu dirželiu ar virvute buvo pritvirtinami prie batų kulnų. Jojikas, norėdamas žirgą paraginti ar valdyti kulnais, trinktelėdavo žirgui į šonus, ir šis imdavo skubintis ar manevruoti kaip liepiamas.