0

D.U.K.Gestų kalbaLengva skaitytiNeįgaliesiems Įvykiai00 Struktūra

Savaitės eksponatai

←
Pusfalkonečio sviedinys

Pusfalkonečio sviedinys

Publikuota20251229

1996 m. rugsėjo 22 d. Vilniuje, Gedimino kalno papėdėje, prie Arkikatedros buvo iškilmingai atidengtas lietuvių išeivijos skulptoriaus Vytauto Kašubos sukurtas paminklas Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Gediminui (1316–1341). Ruošiantis paminklo statybai, Katedros aikštėje buvo atlikti archeologiniai tyrimai. Gausioje radinių kolekcijoje išsiskyrė sveikas, nepanaudotas metalinis artilerijos sviedinys.
Sviedinys aptiktas po antruoju Katedros aikštės grindiniu, pilkų žemių sluoksnyje, sietiname su XVI a. pabaiga – XVII a. pradžia, t. y. laikotarpiu iki 1610 m. gaisro, kuris nuniokojo didelę Vilniaus miesto dalį ir smarkiai apgadino Vilniaus Žemutinės pilies pastatus. Sviedinys greičiausiai priklausė pilies sargybai, kurios būstinė, Trabantų namas, buvo atvaizduotas Katedros aikštėje XVI a. pabaigos Vilniaus miesto (Brauno) plane (Braun G. Civitates orbis terrarum, Köln, 1572–1618).

 

Plačiau

Knyga „Acta et decreta comissionum S. R. M. Poloniae et Sveciae. Regiomonti in annis 1609 & 1612 habitarum“

Knyga „Acta et decreta comissionum S. R. M. Poloniae et Sveciae. Regiomonti in annis 1609 & 1612 habitarum“

Publikuota20251222

Tai rinkinys dokumentų, susijusių su Prūsijos Kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos valdovo santykiais, Brandenburgo kurfiursto Jono Zigmanto Hohencolerno (1572–1619) priesaika, 1611 m. Varšuvoje duota Lenkijos karaliui ir Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Žygimantui Vazai (1587/1588–1632), taip pat 1609 bei 1612 m. Karaliaučiuje veikusių Žygimanto Vazos paskirtų komisijų veikla.

 

Plačiau

Molinis butelio formos indas

Molinis butelio formos indas

Publikuota20251215

Didelę dalį Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų rinkinių sudaro XVI–XVII a. buitinės keramikos kolekcija. Vienas iš unikalių jos eksponatų buvo aptiktas 1989 m. vėlyvosios Gotikos rūmų rytinio korpuso šiaurės rytinėje latrinos šachtoje. Tai žiestas, glazūruotas, siaurakaklis butelio formos indas, surastas sveikas. Tikėtina, kad latrinos šachtos užpildas, į kurį pateko indas, leido jam išlikti nepažeistam.
Surastas butelio formos indas yra 15 cm aukščio, sienelės ties peteliais pūstos, išplatėja iki 9,2 cm, puoštos horizontaliomis žiedimo rievėmis. Peteliai dekoruoti dviem juosiančiomis horizontaliai įrėžtomis linijomis. Kaklelis 3,5 cm skersmens, jį užbaigia pakraštėlis su dviem 0,7 cm pločio briaunomis. Kaklelio angos skersmuo 4,1 cm. Indelio vidinė pusė dengta žalia glazūra, išorinėje pusėje ji netolygiai nutekėjusi. Butelio pėda dekoruota pirštų įspaudų bangele, dugno skersmuo 7,5 cm.

 

Plačiau

Gobelenas „Aleksandro Didžiojo ir Statiros vestuvių šventė“ (serija „Aleksandro Didžiojo istorija“)

Gobelenas „Aleksandro Didžiojo ir Statiros vestuvių šventė“ (serija „Aleksandro Didžiojo istorija“)

Publikuota20251208

Briuselio dirbtuvėse išaustame gobelene vaizduojamas įvykis iš Aleksandro Didžiojo gyvenimo. Šis Antikos karvedys, Makedonijos karalius (336–323 pr. Kr.) sukūrė imperiją, kuri vienijo daugybę tautų ir užėmė didžiulę teritoriją, apimančią dalį pietų Europos ir didelę dalį Vidurinės Azijos. Ilgai kovojęs su persų valdovu Darijumi III, Aleksandras jį nugalėjo Iso mūšyje 333 pr. Kr., o 324 m. pr. Kr. Sūzuose (dab. Šušas, Iranas) vedė Darijaus III dukterį Statirą. Šių vestuvių scena pavaizduota muziejaus turimame gobelene. Iš istorinių šaltinių žinoma, kad vestuvės buvo labai iškilmingos. Kartu su Aleksandru vietines moteris vedė daug jo bendražygių bei pavaldinių.

 

Plačiau

Žemo cilindro formos vaikštukai

Žemo cilindro formos vaikštukai

Publikuota20251201

Savo laisvalaikiui paįvairinti ne tik XXI a., bet ir XII–XIX a. Lietuvoje gyvenę žmonės rasdavo laiko įvairiems žaidimams. Apie tai, kad XII–XIX a. buvo žaidžiami įvairūs stalo žaidimai (nardai, kvirkatas, malūnas, šaškės ir kt.), žinoma ne tik iš rašytinių šaltinių, bet ir iš archeologų aptinkamų šių žaidimų vaikštukų. Iš viso Lietuvoje per archeologinius tyrimus yra rasta apie tris dešimtis įvairių žaidimų vaikštukų. Iš jų beveik pusė, 15 vienetų, buvo aptikta Vilniaus pilyse.
Vaikštukų, gamintų iš molio, tekintų iš medžio ar rago, dažniausiai yra randama po vieną. 

 

Plačiau

Knyga „Levini Lemnii, medici Zirizaei occulta naturae miracula, ac varia rerum documenta, probabili ratione atque artifici coniectura explicata“

Knyga „Levini Lemnii, medici Zirizaei occulta naturae miracula, ac varia rerum documenta, probabili ratione atque artifici coniectura explicata“

Publikuota20251124

Knyga „Levini Lemnii, medici Zirizaei occulta naturae miracula, ac varia rerum documenta, probabili ratione atque artifici coniectura explicata“ (liet. „Levino Lemnijaus, gydytojo iš Zirizėjo, slaptieji gamtos stebuklai ir įvairūs dalykų įrodymai, tikėtinu protu ir taip pat sumaniu samprotavimu paaiškinti“) – žymiausias Levino Lemnijaus (Levinus Lemnius, 1505–1568) veikalas. L. Lemnijus – iš Nyderlandų kilęs gydytojas, okultistas, vėliau tapęs pastoriumi. Studijavo mediciną Leveno ir Paduvos universitetuose. Buvo šveicarų mediko Konrado Gesnerio (Conradus Gesnerus, 1516–1565) ir žymaus belgų anatomo, gydytojo Andrėjo Vezalijaus (Andries van Wezel, Andreas Vesalius, 1514–1564) mokinys.

 

 

Plačiau

Gobelenas „Frankų karaliaus Chlodvigo krikštas“ (serija „Karaliaus Chlodvigo istorija“)

Gobelenas „Frankų karaliaus Chlodvigo krikštas“ (serija „Karaliaus Chlodvigo istorija“)

Publikuota20251117

Chlodvigas, frankų karaliaus Childeriko I sūnus, gimė apie 466 m. e. metus. Kai 358 m. e. m. šią germanų gentį pavergė romėnai, jai buvo leista apsigyventi dabartinėje Belgijos teritorijoje su sąlyga, kad gins sieną ir siųs kareivius Romos armijai. Romos provincija Galija tęsėsi nuo Reino upės šiaurėje iki Pirėnų kalnų pietuose. Bet 454 m. e. m. mirus romėnų generolui Etijui, Galijoje nebeliko tvirtos valdžios. Be to, 476 m. e. m. žlugo paskutinis Romos imperatorius Romulas Augustulas ir Vakarų Romos imperija subyrėjo. Nenuostabu, kad tėvą soste pakeitęs Chlodvigas ėmė siekti išplėsti savo karalystės sienas. 486 m. e. m. mūšyje prie Suasono jis nugalėjo paskutinį Romos vietininką Galijoje. Ši pergalė leido jam užvaldyti visą teritoriją tarp Somos upės šiaurėje ir Luaros upės centrinėje ir vakarų Galijoje.

 

Plačiau

Rašalinė

Rašalinė

Publikuota20251110

XV a. rašalines naudojo tik raštinga visuomenės dalis – tie, kurie turėjo mokėti rašyti dėl savo užimamų pareigybių: raštininkai, iždininkai ir kt. Remiantis archeologiniais duomenimis, žinoma, kad viena pagrindinių to laikotarpio raštininkų naudotų kanceliarijos priemonių – rašalinės. Jos buvo tekintos iš kaulo, drožtos iš rago, lietos iš metalo ar lipdytos, žiestos iš molio. Nuo XV a. rašalinės pradėtos gaminti taip, kad jas būtų patogu nešioti, – su dangteliais, neretai pritvirtintos prie diržo. Tai leido raštininkams būti mobiliems, keliauti ir dirbti ne vienoje vietoje. Dažniausiai naudotas juodas rašalas. Spalvotas rašalas (mėlynas, raudonas) – prabangesnis (jo ir gamyba buvo brangesnė), naudotas taupiau.
Tyrinėjant Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritoriją XV a. sluoksnyje rasta išskirtinės išvaizdos rašalinė. Ji pagaminta iš pilkos molio masės, lipdyta, dengta rusvai žalia glazūra, sveika. Rašalinė vandens paukščio pavidalo, su skyle nugaroje (rašalui laikyti), snapas ir uodega nulūžę. Ji dekoruota geometriniu ornamentu. Paprastos rašalinės pasižymėjo funkcionalumu, buvo mažai dekoruotos. Prabangesnės galėjo būti profiliuotos, puoštos įmantresnėmis figūrinėmis detalėmis. Rašalinių išvaizda neretai priklausė nuo savininko statuso – kuo aukštesnes pareigas ar statusą užėmė žmogus, tuo puošnesnė buvo ir jo rašalinė. 

 

Plačiau

Marsas ir Venera

Marsas ir Venera

Publikuota20251103

Po 64 metų Romos gaisro imperatorius Neronas (54–68) pradėjo didžiules statybas ant Eskvilino kalvos. Didingo komplekso svarbiausiu statiniu tapo Aukso rūmai (lot. Domus Aurea), kurių puošybai gausiai naudotas auksas, o sienos ir lubos buvo dekoruotos stiuko lipdiniais ir freskomis. Tačiau vos po kelerių metų mirus Neronui statybos darbai buvo sustabdyti. Didžiulis kompleksas su rūmais ir kitais pastatais palaipsniui užstatytas, o Aukso rūmai atsidūrė po žeme. Tik XV a. pabaigoje juos naujai atrado Renesanso dailininkai, kurie tyrinėjo ir kopijavo antikines freskas. Vėlesniais amžiais susidomėjimas šiomis freskomis tik didėjo.
 
XVIII a. aštuntame dešimtmetyje Romos antikvaras Ludovikas Miris (Ludovico Mirri, 1738–1786) pradėjo kasinėjimus buvusių imperatoriaus Nerono rūmų vietoje. 1774 m. jis pakvietė dailininką Pranciškų Smuglevičių ir architektą Vinčencą Breną (Vincenzo Brenna, 1747–1820) nupiešti atrastas antikinio pastato freskas. Piešiant buvo atkurtos ir trūkstamos freskų dalys. Remdamasis dailininkų sukurtais piešiniais, grafikas Markas Karlonis (Marco Carloni, 1742–1796) parengė grafikos darbus, kuriuos atskirame albume „Tito termų liekanos ir jų vidaus tapyba“ (Vestigia delle terme di Tito e loro interne pitture) 1776 m. Romoje išspausdino L. Miris. Iš viso leidinyje publikuoti 59 Aukso rūmų sieninės tapybos vaizdai.

 

Plačiau

Arklių šukos

Arklių šukos

Publikuota20251027

Vienos svarbiausių arklių kasdienės priežiūros priemonių – geležinės šukos. Jomis iš arklio kailio buvo šalinamas ne tik susikaupęs purvas, bet ir iššukuojami išslinkę bei sulipę plaukai, masažuojami gilieji raumenys. Taip pat šukos buvo efektyvi prevencinė priemonė parazitų atsiradimui užkirsti. Tyrinėjant Vilniaus Žemutinę pilį, XV a. datuojamuose sluoksniuose aptiktos ornamentuotos arklių šukos. Iki šiol Vilniaus Žemutinės pilies archeologinėje medžiagoje artefaktų, identifikuojamų kaip arklių šukos, surasta 12 vienetų.
Aptariamos šukos sudarytos iš stačiakampio formos plokštelės ir įtvaros kotui užmauti. Pati plokštelė aplūžusi, kraštai užlenkti, dantyti. Įtvara prie šukų plokštelės pritvirtinta penkiomis geležinėmis kniedėmis. Įrankis puoštas geometriniu ornamentu: apskritimų, lankelių ir taškučių kompozicija. Šukos buvo dengtos alavo danga. Šukuojamosios dalies matmenys – 16,5 x 6 x 1,6 cm, įtvaros ilgis 4,7 cm, storis 0,4 cm.

 

Plačiau

↑
←
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika