0

D.U.K.Gestų kalbaLengva skaitytiNeįgaliesiems Įvykiai00 Struktūra

Savaitės eksponatai

←
Kabutis-amuletas

Kabutis-amuletas

Publikuota20260209

Atliekant archeologinius tyrimus Valdovų rūmų teritorijoje aptiktas unikalus radinys, datuojamas XIV a. pabaiga – XV a. pradžia. Tai nedidelis sidabrinis paauksuotas kaklo kabutis. Šis dirbinys yra su aiškiai išreikštu faliniu motyvu, vaizduoja vyro – o galbūt gyvūno – figūrą su pakeltomis galūnėmis.
Iki šiol Lietuvoje nebuvo aptikta tokio pobūdžio kabučių su faliniais motyvais. Nors pasitaiko kitų dirbinių su panašiais simboliais, tai vienintelis rastas artefaktas, kurio paskirtis siejama su asmeniniu nešiojimu. Kokia išties buvo šio kabučio funkcija, ar jis buvo nešiojamas matomoje vietoje, ar po drabužiais, kas buvo jo savininkas – vienareikšmio atsakymo nėra. Tačiau galima kelti kelias prielaidas.

 

 

Plačiau

Alavinis žiedas

Alavinis žiedas

Publikuota20260202

Alavas – sidabriškai pilkas, blizgus, minkštas, lengvai liejamas metalas, žinomas jau tūkstančius metų. Iš alavo ir jo lydinių su švinu buvo gaminami papuošalai, buities reikmenys ir kiti dirbiniai, jis naudotas kaip lydmetalio ir lydinių sudėtinė dalis, juo buvo dengiami įvairūs paviršiai. Pagal spalvą alavo dirbiniai priminė sidabrinius, bet buvo pigesni, o dėl žemos lydymosi temperatūros – paprasčiau pagaminami.
Alaviniai dirbiniai – sagos, papuošalai, tvirtinimo ir dekoro detalės, apkalai, langų rėmeliai – gaminti ir Viduramžių Vilniuje. Alavu buvo dengiami raktai, sagtys, pentinai, balnakilpės, spynos. 

 

Plačiau

Židinio stovai

Židinio stovai

Publikuota20260126

Židinys – plačiai naudota patalpoje įrengiama ugniavietė. Vykdant Vilniaus Žemutinės pilies tyrimus rasta nemažai akmeninių detalių, skirtų židinių apdailai. Židiniai buvo gaminami iš smiltainio, marmuro bei klinties. Dauguma surastų detalių datuojamos XVII a. pirma puse, kai Valdovų rūmus rekonstravo juose rezidavę Vazų dinastijos valdovai.
Neatsiejami nuo židinio buvo stovai, dar vadinami andironais (angl. andiron) arba židinio šunimis (angl. firedogs). Du stovai būdavo statomi į židinio vidų ir ant jų sukraunamos malkos. Pakelta mediena geriau degdavo, nes apačioje esantis tarpas leisdavo lengviau cirkuliuoti orui. Stovai gaminti iš geležies, jų priekinė aukštesnė dalis dažnai būdavo ant dviejų nedidelių kojelių, o galinė dalis pailga. Paprastų formų židinio stovai pradėti naudoti geležies amžiuje. Ilgainiui juos imta puošti įvairiais ornamentais, figūromis, herbais ir pan. Muziejuje esantys stovai taip pat pagaminti iš geležies, tačiau jų priekinės detalės yra iš tekinto vario lydinio, kurių apačioje dar matomi dekoratyvūs skydeliai.
 

 

Plačiau

Frydricho Augusto I portretas

Frydricho Augusto I portretas

Publikuota20260119

Grafikos darbe pavaizduotas Frydrichas Augustas (1750–1827) – Saksonijos kurfiurstas (1763–1806), pirmasis Saksonijos karalius (1806–1827), Varšuvos kunigaikštis (1806–1813), Abiejų Tautų Respublikos valdovo Augusto III (1696–1763) vaikaitis. 1791 m. jis atsisakė tapti Respublikos valdovu. 1806 m. Frydrichas Augustas buvo paskelbtas Saksonijos karaliumi, o sudarius Tilžės taiką tapo Varšuvos kunigaikščiu. 

 

Plačiau

Vidutinio dydžio gertuvė

Vidutinio dydžio gertuvė

Publikuota20260112

Archeologinėje medžiagoje galima rasti ne vieną daiktą, kurio išvaizda, keičiantis šimtmečiams, beveik nekinta. Bėgant laikui atsiranda naujų žaliavų, iš kurių šie daiktai yra gaminami, bet jų paskirtis ir forma išlieka labai artimos pirminiam gaminiui. Vienas iš tokių daiktų yra gertuvė, šiais laikais gaminama iš metalo, stiklo arba plastiko.
Troškulio malšinimas yra vienas iš pagrindinių fiziologinių poreikių žmogaus gyvenime, todėl visuomet reikėjo ir talpos skysčiui laikyti. Tikėtina, kad seniausios gertuvės, gamintos iš odos, buvo įvairių formų ir talpos. Ne vėliau nei XVI a. Lietuvoje pradėjo plisti įvairios talpos molinės gertuvės.

 

 

Plačiau

Gobelenas „Odisėjo atsisveikinimas su žmona ir tėvais“ (serija „Odisėjo istorija“)

Gobelenas „Odisėjo atsisveikinimas su žmona ir tėvais“ (serija „Odisėjo istorija“)

Publikuota20260105

Viename vertingiausių Valdovų rūmų muziejaus kolekcijos gobelenų vaizduojama scena, kai į Trojos karą išvykstantis Odisėjas palieka savo žmoną tėvo Laerto ir motinos Antiklėjos globai. Figūrinės kompozicijos branduolį sudaro dvi pagrindinių veikėjų poros. Pirmojo plano dešinėje vaizduojama raudanti Odisėjo motina, karalienė Antiklėja, ir tėvas, karalius Laertas. Kairėje – Odisėjas, spaudžiantis žmonai Penelopei ranką. Puikiai perteikta personažų nuotaika, išsiskiria subtilus veidų modeliavimas.

 

Plačiau

↑
←
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika