0

D.U.K.Gestų kalbaLengva skaitytiNeįgaliesiems Įvykiai00 Struktūra

Savaitės eksponatai

←
Koklis, puoštas feniksu

Koklis, puoštas feniksu

Publikuota20260615

Tarp Valdovų rūmų teritorijoje rastų archeologinių radinių ypatingą vietą užima gausi ir meniniu požiūriu vertinga koklių kolekcija. Kokliai – tai keramikos dirbiniai, skirti krosnių sienelėms formuoti. Jie ne tik atlikdavo praktinę šildymo funkciją, bet ir buvo svarbi reprezentacinė interjero dalis. Koklių dekoravimas suformavo tradiciją krosnyse įprasminti konkretaus laikotarpio kultūrinio lauko žinias, religinio, politinio, ideologinio pobūdžio ženklus.
Vienas iš tokių pavyzdžių – 1994 m. atliekant archeologinius tyrimus Vilniaus Žemutinės pilies rūmų teritorijoje aptiktas plokštinis koklis, dekoruotas fenikso atvaizdu. Radinys datuojamas XVII a. pradžia. Koklio plokštė įrėminta reljefiniu apvadu.

 

 

Plačiau

Porcelianinės skulptūrėlės fragmentas

Porcelianinės skulptūrėlės fragmentas

Publikuota20260608

Atliekant archeologinius tyrimus Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorijoje, rytinio ir šiaurinio korpusų prieigose, rastas porcelianinės skulptūrėlės fragmentas. Joje vaizduojama moters, vilkinčios ryškiaspalvį drabužį, dekoruotą kontrastingomis juostomis, figūra. Radinys aptiktas sluoksniuose, susiformavusiuose po 1830–1831 m. sukilimo, kai nugriautų Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų vietoje įsitvirtino carinės Rusijos administracinė ir karinė valdžia. Šis skulptūrėlės fragmentas pasakoja apie XIX a. dekoratyvinio porceliano madą, taip pat atspindi sudėtingą Lietuvos istorijos laikotarpį.

 

Plačiau

Prancūzijos Didžiosios armijos 14-ojo linijinio pėstininkų pulko uniforminė saga

Prancūzijos Didžiosios armijos 14-ojo linijinio pėstininkų pulko uniforminė saga

Publikuota20260601

Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų Archeologijos rinkinyje saugoma gausi sagų kolekcija, atspindinti įvairius laikotarpius. Reikšmingą jos dalį sudaro skirtingų kariuomenių ir karinių darinių uniforminės sagos. Tarp jų išsiskiria Prancūzijos imperijos (1804–1815) Didžiosios armijos (pranc. Grande Armée) uniforminės sagos, tiesiogiai sietinos su Napoleono epochos įvykiais.
Iš viso šiai grupei priskiriama 15 sagų, susijusių su 11 skirtingų Didžiosios armijos karinių vienetų. Kolekcija nėra gausi, tačiau jos istorinė vertė itin didelė – tai apčiuopiami, materialūs Napoleono laikotarpio karinio buvimo Vilniuje liudijimai.

 

Plačiau

Gėlėmis dekoruota fajanso lėkštė

Gėlėmis dekoruota fajanso lėkštė

Publikuota20260525

Mėlyna ir balta glazūra dekoruotos lėkštės fragmentas rastas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų teritorijoje, XVII a. antroje pusėje susiformavusiame griuvenų sluoksnyje. Sluoksnis sietinas su 1655–1660 m. per rusų kariuomenės ir kazokų antpuolius nuniokotų rūmų liekanomis ir vėlesniais XVII a. pabaigos statybų darbais. Radinys datuojamas laikotarpiu, ne vėlesniu kaip XVII a. vidurys, ir atspindi ankstesnį Valdovų rūmų gyvavimo etapą.

 

Plačiau

Plyta su įstrižomis braukomis

Plyta su įstrižomis braukomis

Publikuota20260518

Vienas būdingiausių lietuviškų plytų, žinomų nuo XIII a. pabaigos – XIV a. pradžios, požymių yra vienoje plytos plokštumos pusėje – klote įspausti specialūs grioveliai – braukos. Braukos turėjo pagerinti plytos sukibimą su skiediniu ir kartu užtikrinti stabilesnę mūro struktūrą.
Braukos dažniausiai būdavo daromos rankų pirštais arba specialiu įrankiu išilgai plytos. Rečiau pasitaiko plytų su skersai ar įstrižai padarytomis braukomis. Pastebėta, kad XV–XVI a. civilinių gotikinių pastatų plytos dažniausiai būdavo su braukomis, mūrytos braukomis žemyn. Brauktinių plytų tradicija gyvavo iki pat XVIII a. pabaigos.

 

Plačiau

Pingsdorfo tipo keramikos šukės

Pingsdorfo tipo keramikos šukės

Publikuota20260511

Gausiausią archeologinių radinių grupę miestų ir pilių tyrimuose sudaro vadinamoji masinė archeologinė medžiaga – buitinės keramikos šukės. Šie radiniai gali būti klasifikuojami ir tiriami įvairiais aspektais: pagal formą, funkciją, gamybos technologiją, kilmę ir kt. Aptariamos buitinės keramikos fragmentai priskiriami importinei, vadinamajai Pingsdorfo tipo keramikai.

 

Plačiau

Lameliaro šarvų plokštelė su kniede

Lameliaro šarvų plokštelė su kniede

Publikuota20260504

Vilniaus Žemutinės pilies ir Valdovų rūmų teritorija išsiskiria itin gausiu archeologinių radinių kiekiu. Žemutinės pilies XIV–XV a. sluoksniuose aptikti unikalūs artefaktai reikšmingai papildė to meto Lietuvos ir visos Europos asmeninės karių ginkluotės ir ypač šarvuotės pažinimo lauką. Archeologinėje medžiagoje galima išskirti tris skirtingus plokštelinių šarvų tipus – lameliarą, žvyninius šarvus ir brigantinas. Kai kurie šarvų tipai amžiams bėgant keitė vieni kitus arba lygiagrečiai laiko atžvilgiu egzistavo vieni šalia kitų. Prie trijų plokštelinių šarvų tipų pridėjus dar kitus šioje aplinkoje rastus šarvų tipus (grandinius, įtvarinius bei plokštinius), galima drąsiai teigti, kad Vilniaus Žemutinės pilies ir Valdovų rūmų teritorija išsiskiria didžiausia archeologų aptiktų šarvų tipų įvairove iš visų Europos pilių ir rezidencijų.

 

Plačiau

Klavicho mūšis

Klavicho mūšis

Publikuota20260427

VIII a. beveik visą Ispaniją užvaldė iš Afrikos įsiveržę musulmonai arabai. Ispanija tapo Damasko kalifato provincija, o vėliau – nepriklausomu emyratu. Neužkariautoje šiaurinėje dalyje prasidėjo rekonkista – krikščionių karalysčių kova su musulmonais.
Paveiksle pavaizduotas 844 m. gegužės 23 d. netoli Klavicho miesto šiaurinėje Ispanijos dalyje įvykęs mūšis. Tai buvo vienas didžiausių rekonkistos mūšių, kuriame susikovė Astūrijos karaliaus Ramiro I (790–850) ir Kordobos emyro Abd ar Rachmano II (792–852) kariuomenės. Pasak legendos, per kautynes pasirodė ant balto žirgo jojantis šv. Jokūbas ir padėjo nugalėti Kordobos emyrato kariuomenę. Paveikslo centre pavaizduotas raitas, baltus drabužius dėvintis šv. Jokūbas, kairėje rankoje jis laiko didelę baltą vėliavą, o dešinėje – iškėlęs kalaviją. Šventasis nutapytas kovojančių karių apsuptyje ir tolumoje esančios Klavicho pilies fone. Iš viršaus mūšį stebi angelų grupė, pavaizduota debesų apsuptyje.

 

Plačiau

Ilgojo kovos peilio papildomas skersinukas (nagelis)

Ilgojo kovos peilio papildomas skersinukas (nagelis)

Publikuota20260420

XIV a. pabaigoje Vidurio Europos vokiškose žemėse susiformavo naujas geležtinio ginklo tipas, kurio forma buvo artima buityje naudotiems peiliams. Tyrėjų manymu, šie ginklai išsivystė iš įprastų darbo peilių, palaipsniui pradėtų naudoti savigynos tikslais. Didėjant kovinei funkcijai, jų geležtės buvo ilginamos, o rankenos konstrukcija papildyta vienpusiu skersinuku, vadinamu nageliu (vok. Nagel). Nuo XIV a. pabaigos tokio tipo ginklai šaltiniuose ir tyrimuose žinomi Bauernwehr, Hauswehr, o Lenkijoje – kord pavadinimais. XV a. antrajame ketvirtyje – XV a. viduryje išryškėjo dar vienas šios ginklų grupės potipis – ilgieji peiliai (Langes Messer). Jiems būdingi skiriamieji bruožai yra nesimetriška rankenos buoželė ir papildomas skersinukas. Nors Bauernwehr ir ilgųjų peilių geležčių ilgis bei forma įvairuoja, daugeliu atvejų jos išlieka vienašmenės.

 

Plačiau

Knyga „Bartoli commentaria in primam digesti novi partem doctilis vire domino Petri Pauli Parisii cardinalis admodum reverendi non paucis additionibus nuper illustrata acuratesque castigata“

Knyga „Bartoli commentaria in primam digesti novi partem doctilis vire domino Petri Pauli Parisii cardinalis admodum reverendi non paucis additionibus nuper illustrata acuratesque castigata“

Publikuota20260413

XIV a. Italijoje ir Prancūzijoje susiformavo postglosatorių, arba komentatorių, pasaulietinė teisės mokykla, kurios atstovai buvo XII–XIII a. veikusios glosatorių mokyklos pasekėjai. Šios mokyklos atsiradimas susijęs su Romos teisės atgimimu Viduramžiais ir Digestų, arba Pandektų, rinkinių atradimu. Glosatoriai tyrinėjo romėnų civilinės teisės veikalus ir pildė juos glosomis (paaiškinimais, pastabomis), komentavo ir interpretavo teisines sąvokas bei principus. Postglosatoriai glosų jau neberašė, bet sistemiškai ėmėsi tirti visą teisės akto turinį, o ne tik pavienes jo sąvokas, rašė išsamius komentarus ir remdamiesi Aristotelio tekstais, ir taikydami kitus scholastinius metodus.
Bartolas de Sasoferatas buvo vienas žymiausių Viduramžių postglosatorių, davęs vardą visai Romos pasaulietinės teisės komentatorių mokyklai – bartolistams. Jis buvo Perudžos ir Bolonijos universitetų auklėtinis, Pizos ir Perudžos universitetų teisės profesorius, civilinės teisės specialistas, Šventosios Romos imperijos imperatoriaus Karolio IV (1316–1378, valdė 1355–1378) patarėjas.

 

 

Plačiau

↑
←
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika