Herbinis karūninis koklis

Aktualu iki 2023-07-16
XVI a. I p.
Molis, formavimas matricoje, degimas
Koklio dydis – 20,5–14,5 x 17 x 11 cm
Rackevičius G. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. Šiaurinio korpuso prieigų archeologinių tyrimų 2002 m. ataskaita (ATA 43), radinio inv. Nr. 4118.
Restauravo Raimonda Rudokaitė, rest. prot. Nr. RP-K-54/135 (Pilių tyrimų centras „Lietuvos pilys“)
 
Itin gausioje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų koklių kolekcijoje išsiskiria unikalus herbinis karūninis koklis. Pagrindinis šio koklio dekoro elementas – jo plokštumos centre esantis ketvirčiuotas vėlyvosios Gotikos skydas su keturių laukų jungtiniu herbu. Skydą laiko skydininkas – vyras ilgais plaukais, su kepure. Abipus skydo vaizduojamas stilizuotas augalinis ornamentas. Apatinė koklio dalis dekoruota aštuonių poromis išdėstytų stačiakampių juosta. Pagal dr. Gintauto Rackevičiaus sudarytą Lietuvos didžiųjų kunigaikščių valdovų rūmų renesansinių koklių tipologiją, šis koklis priskiriamas karūninių kvadratinių koklių grupei, XIII A/1 tipui.
Karūniniai kokliai, puošti heraldinį skydą laikančio vyro ornamentu, galėjo būti naudojami tiek kaip atskirieji, įmūryti krosnies dalių kampuose, tiek kaip grupiniai, užpildantys ertmes tarp atskirųjų koklių. Karūniniai kvadratiniai kokliai dažniausiai būdavo komponuojami pirmojo (viršutinio) krosnies tarpsnio viršuje.
Išsiskiria ir šio koklio radimo vieta. Jis aptiktas Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje buvusios valdos atitvaro vartų bokšto latrinoje (tualete). Į septynias dalis suskilęs koklis gulėjo latrinos šachtoje, jos naudojimo laikotarpiu susiformavusiame sluoksnyje. Per archeologinius tyrimus po valdos atitvaro sienomis buvo surastas medinis rostverkas, kuris dendrochronologinių tyrimų metodu datuotas 1514–1515 metais. Taip pat išsiaiškinta, kad XVI a. trečiame ketvirtyje atitvaro vartų bokšto pamatą kirto nuotekų kolektorius. Panašu, kad atitvarinės sienos su vartų bokštu ir latrina statybos XVI a. antrajame dešimtmetyje ir kolektoriaus įrengimas XVI a. trečiame ketvirtyje nebuvo vieno projekto dalys. Po 1540 m. vykdytos šios teritorijos rekonstrukcijos vartų bokšto latrina nebebuvo naudota. Taigi atsižvelgiant į koklio radimo aplinkybes galima teigti, kad į latrinos šachtą jis galėjo įkristi (būti įmestas) ne vėliau kaip iki XVI a. vidurio.
Herbinis koklis su unikalia heraldine kompozicija latrinos šachtoje – tikra mįslė, o bet kokie svarstymai šia tema kol kas tėra spėlionės. Atrodo, kad herbo laukuose esančiuose vaizduliuose užkoduotos ganėtinai skirtingos prasmės, kurias sunku susieti su konkrečiu asmeniu ar gimine.
Pirmame, pagal heraldinę tradiciją svarbiausiame skydo lauke vaizduojamas galeras – plačiakraštė skrybėlė aštuoniuke suraizgytomis virvėmis su dviem kutais. Tai bažnytinės heraldikos simbolis, kuriuo nurodomas dvasininko rangas. Koklyje matoma virvė turi tik du kutus, o tai pagal heraldikos tradiciją rodytų žemiausią dvasininko rangą – kunigą. Tačiau iki XVIII a. šios simbolikos nebuvo griežtai laikomasi, todėl gali būti, kad šiuo atveju nurodomas ne rangas, o apskritai dvasininkas. Antrame lauke išlikusias erelio kojas, uodegą ir sparno dalį būtų galima susieti su valstybinio herbo – Erelio – simboliu. Trečiame lauke vaizduojamas dvigubas Jogailaičių kryžius – kaip nuoroda į Jogailaičių giminę, kurios vienas iš atstovų XVI a. pirmoje pusėje buvo Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Senasis (1506–1548). Ketvirtame lauke vaizduojamas herbas Abdankas (dvi gegnės su į apačią nupjautais galais, sujungtos kaip raidė W). Jį naudojo keletas giminių, iš kurių garsiausia ir tuo laikotarpiu labiausiai su valdovo aplinka susijusi buvo Goštautų giminė.
Pirmame herbinio skydo lauke matomas bažnytinės heraldikos simbolis leistų šį koklį sieti su bažnyčiai priklausiusiu asmeniu. Tačiau kituose herbo laukuose esantys simboliai užmena daugiau mįslių, nei pateikia atsakymų. Be to, iki XVII a. antros pusės nebuvo griežtai laikomasi heraldinių jungtinių herbų sudarymo principų. Gana dažnai buvo atliekamos įvairios genealoginės rokiruotės, siekiant pabrėžti tam tikrus giminystės ryšius, didinančius herbo savininko autoritetą.
Iki šiol tai yra vienintelis koklis iš Vilniaus Žemutinės pilies teritorijos, kuriame vaizduojamas toks herbas.
 
Medžiagą parengė Dovilė Urbonavičiūtė-Jankauskienė
Fotografas Vytautas Abramauskas
Dailininkė Alvyra Mizgirienė
 
Naudota literatūra
Katalynas K. Vilniaus kokliai XV–XVII amžiuje, Vilnius, 2015, p. 77, il. 2.40.
Rackevičius G. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai Vilniuje. XVI a. koklinių krosnių rekonstrukcija. XVI a. koklių katalogas, Vilnius, 2012, p. 407, il. 781.
Railaitė-Bardė A. ORIGO ET ARMA. Kilmė ir herbas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XVI–XVIII amžiuje, Vilnius, 2020.
Rimša E. Heraldika. Iš praeities į dabartį, Vilnius, 2004.

Urbonavičiūtė-Jankauskienė D., Ožalas E. Lietuvos Didžiųjų kunigaikščių rūmų ir kitų Vilniaus Žemutinės pilies statinių mūrinės latrinos XVI–XVII a., Vilnius, 2022, p. 18, il. 12. 

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Kabinetas

20240520

Kabinetas – nedidelis baldas su dvejomis arba vienomis durelėmis priekyje ir nedideliais stalčiais arba ertmėmis viduje. Neretai tokio tipo balduose būdavo įrengiamos mažos slėptuvės vertingiausiems daiktams laikyti.

Plačiau

Publikuota: 2023-07-10 08:50 Atnaujinta: 2023-07-05 11:14
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika