Virtualus muziejus

Vizualinis sagų vertinimas atskleidė skirtingą jų išsilaikymo būklę. Saga Nr. M 97 išlikusi geresnės būklės – jos paviršius lygus, o reljefiniai elementai ryškūs ir mažiau paveikti nusidėvėjimo. O saga Nr. 340 yra deformuota, jos paviršius ir kraštai nelygūs, vietomis ištrupėję. Metalą dengia netolygi patina, o apatinėje dešinėje sagos dalyje matomas įkirtimas. Dėl nevienodo išsilaikymo skiriasi ir sagų matmenys: geriau išsilaikiusios sagos skersmuo yra 1,6 cm, o prasčiau išsilaikiusios – 1,5 centimetro. Abiejų sagų centre pavaizduotas skaičius 25, įrėmintas neuždaru apskritimu, kurio galai dekoruoti lauro lapeliais. Virš apskritimo matomas taškelis, o nugarinėje pusėje išlikusios prisiuvimui skirtos kilpelės. Sagos pagamintos iš vario lydinio štampavimo būdu. Remiantis centre esančiu numeriu ir kitais morfologiniais požymiais, jos priskiriamos Prancūzijos Didžiosios armijos 25-ojo linijinio pėstininkų pulko uniformai.

 

Jis paliko reikšmingą pėdsaką atliekant Vilniaus senamiesčio, ypač Žemutinės pilies teritorijos ir svarbiausio objekto joje – Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencijos, tyrimus. Taip pat pasižymėjo kaip enciklopedinio pobūdžio mokslininkas, domėjosi daugeliu archeologijos sričių, įnešė svarų indėlį į jas, kaupdamas, sistemindamas, skelbdamas ir populiarindamas tyrimų duomenis.

 

 

V. Urbanavičiaus archeologinis kelias prasidėjo dar būnant trečio kurso studentu. Karjeros pradžia susijusi su vienu unikaliausių radinių, aptiktų 1957 m. vasarą Vilniuje, Antakalnyje, Smėlio gatvėje, – Vilniaus mamutu. 1957 m. rugpjūčio 1–15 d. vyko tyrimai, kuriuose V. Urbanavičius darbavosi kartu su Istorijos instituto archeologais Alge Jankevičiene ir Pranu Kulikausku.

 

 

Šioje virtualioje parodoje pristatoma dvylikos svarelių grupė, išsiskirianti rutuliška dirbinių forma ir ženklų / ornamentų įvairove. Rodomi svareliai Valdovų rūmų muziejaus Archeologijos rinkinyje esančių svarelių kolekcijoje chronologiškai yra ankstyviausi. Visi šie svareliai buvo rasti XXI a. pirmajame dešimtmetyje per archeologinius tyrimus Vilniaus Žemutinės pilies Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų teritorijoje.

 

3D virtualaus Gedimino bokšto atkūrimo projekcija suteikia galimybę pamatyti Muziejuje saugomą XIV a. pr. – XV a. paveldą, susipažinti su Lietuvos didžiųjų kunigaikščių pilies ir rūmų istorija bei valdovų ir kitų dvaro gyventojų kasdienybe nuo Gedimino iki Kazimiero Jogailaičio laikų. Žiūrovai gali virtualiai patirti Lietuvos valdovų diegtas inovacijas nuo Gotikos iki Renesanso. 

Sveikiname Jus, Lietuvos gyventojus ir mūsų sostinės svečius, atvykus į atkurtą istorinę Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidenciją ir sklaidant čia įsikūrusio muziejaus ekspozicijų interaktyvų vadovą. Malonu, kad siekiate praeitį atverti dabarčiai ir ateičiai.

Pasivaikščiokite po Nacionalinį muziejų – Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės valdovų rūmus per Google Places turą.

Parodos „Verdiūros su Vyčiu. Kunigaikščių Višnioveckių ir Sanguškų gobelenai iš Vavelio“ kataloge pristatomos išskirtinės lituanistinės vertybės – gobelenai su heraldiniais ženklais iš Vavelio karališkosios pilies – Valstybinių meno rinkinių (Krokuva, Lenkija). Šie audiniai – ypatingas dailės, kultūros paveldo, reprezentacijos fenomenas, neįkainojamos Lenkijos ir Lietuvos istorijos relikvijos – leidinyje išsamiai analizuojami moksliniuose Magdalenos Ozgos ir dr. Ievos Kuizinienės straipsniuose. Gobelenai su Lietuvos simboliu Vyčiu atskleidžia sudėtingą, paslapčių ir atradimų kupiną Abiejų Tautų Respublikos didikų giminių istoriją. 

The publication Palace of the Grand Dukes of Lithuania in Vilnius. A Brief Guide to Its History, Reconstruction and Exhibitions provides a clear and concise overview of the development of the most important residence of the rulers of the Grand Duchy of Lithuania – from the earliest castles to the present-day museum.

Liepos 11–17 d. Valdovų rūmų muziejaus Didysis kiemas tapo išskirtine muzikos scena.