Virtualus muziejus

Ilgojo kovos peilio makštys

2024m.Vasario0215 d.

Ilgojo kovos peilio makštų fragmentų buvo rasta 2006 m. atliekant Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų pietinio korpuso prieigų archeologinius tyrimus. Remiantis dirbinio matmenimis ir forma, galima teigti, kad XIV a. antra puse datuojamos makštys buvo skirtos vienašmeniam šaltajam ginklui, tam tikro tipo ilgajam kovos peiliui (vok. Bauernwehr arba Hauswehr). 

Plačiau

Žąslai

2024m.Vasario0214 d.

2007 m. tyrinėjant Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų (Žemutinės pilies) teritoriją, durpingos žemės sluoksnyje, datuojamame XIV a. pabaiga – XV a. pradžia, aptikti beveik sveiki geležiniai dvinariai žąslai. Jų nareliai – 8,4 ir 9,1 cm ilgio, kūgio formos, tuščiaviduriai, tarpusavyje sujungti kilpelėmis. Viename narelyje išliko ir 5,4 cm skersmens grandis kamanų dirželiams tvirtinti.

Plačiau

Pusbatis, puoštas kiauraraščiu ornamentu

2024m.Vasario0201 d.

Pusbačio detalių buvo rasta 2006 m. atliekant Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų pietinio korpuso prieigų archeologinius tyrimus. Jos aptiktos pasklidusios kultūriniame sluoksnyje, sumišusios su kitais odiniais radiniais.

Plačiau

Po Gedimino kojomis: archeologiniai tyrimai ir didžiojo kunigaikščio paminklo istorija

2023 m. sukako 700 metų nuo Vilniaus vardo pirmojo paminėjimo istoriniuose šaltiniuose. Miesto įkūrimo legenda byloja, kad čia medžioti atvykęs didysis kunigaikštis Gediminas susapnavo pranašišką sapną ir įkūrė miestą. Archeologai atskleidė, kad Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino (1316–1341) valdymo pradžioje Vilniuje, Aukštutinės pilies kalno papėdėje, jau buvo pastatyta pirmoji Lietuvoje mūrinė pilis, o už jos gynybinių sienų driekėsi medinis, mažiausiai jau kelis dešimtmečius beaugantis miestas. Tuo metu pilis ne kartą stiprinta, jos plotas padidėjo beveik tris kartus.

Plačiau

NErūpestingas amžius. Vaikystė Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje

Tarptautinės parodos „NErūpestingas amžius. Vaikystė Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje“ kataloge pristatomi parodoje eksponuoti beveik 300 objektų: portretų, medalių, grafikos darbų ir piešinių, vaikiškų drabužių ir aksesuarų, žaislų ir ginklų bei kitų su vaikyste susijusių artefaktų. Katalogo skaitytojai atpažins universalius, nepriklausomai nuo epochos vaikų gyvenime svarbius daiktus: kūdikio priežiūros reikmenis, baldelius, žaislus, knygeles, be kurių neužaugo nė viena karta.

Plačiau

Lvivas sveikina Vilnių. Europos tapybos šedevrai iš Lvivo nacionalinės Boryso Voznyckio dailės galerijos

Vilniaus – amžinosios Lietuvos sostinės – 700 metų sukakties proga vilniečiams ir sostinės svečiams ukrainiečiai padovanojo Europos tapybos šedevrų parodą iš Lvivo nacionalinės Boryso Voznyckio dailės galerijos. Su Ukraina Lietuvą sieja gilūs istoriniai saitai, primenantys Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos laikus.
 
Kataloge, skirtame parodai „Lvivas sveikina Vilnių. Europos tapybos šedevrai iš Lvivo nacionalinės Boryso Voznyckio dailės galerijos“, pristatomi 33 tapybos šedevrai, eksponuoti Valdovų rūmų muziejuje iš pagrindinių Lvivo galerijos padalinių, įsikūrusių Potockių ir Lozinskių rūmuose. Valdovų rūmų muziejaus dailės ekspertai papildė informaciją apie paveikslus, juos gretindami su kitais pasaulio šedevrais ir kita naujausių tyrimų medžiaga.

Plačiau

Žygimanto Augusto gobelenai Vilniuje

Tarptautinės parodos katalogas „Žygimanto Augusto gobelenai Vilniuje“ pristato neįkainojamą Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto gobelenų kolekciją iš Vavelio karališkosios pilies. Žygimanto Augusto gobelenų kultūrinė vertė yra stulbinanti, o šios kolekcijos istorinis palikimas turi didžią simbolinę reikšmę. Žygimanto Augusto gobelenų kolekcija pasaulinę šlovę pelnė dėl biblinių gobelenų, kurių seniausias rinkinys pirmą kartą paminėtas 1553 m. XVI a. pabaigoje kolekcija išaugo iki 160 kūrinių ir tapo didžiausiu gobelenų rinkiniu, kada nors užsakytu vieno užsakovo.
 

Plačiau

Gedimino miesto aušra. Seniausias Vilniaus medinis pastatas ir unikaliausi jo radiniai

2006–2007 ir 2014–2015 m. vykdant archeologinius tyrimus Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų rytinio korpuso šiauriniame priestate, apatiniame kultūrinio klodo sluoksnyje, buvo rasta medinio, ūkinės paskirties pastato (tikėtina, svirno) fragmentų ir daug įvairių smulkių archeologinių radinių, datuojamų XIII a. antra puse. Šie vertingi radiniai buvo pristatyti specialioje Valdovų rūmų muziejaus parodoje „Gedimino miesto aušra. Seniausias Vilniaus medinis pastatas ir unikaliausi jo radiniai“.

Plačiau

Atidaryta paroda „Baltijos valstybių laisvės simboliai 1918–1940 m. Lietuva, Latvija, Estija“

2024m.Vasario0215 d.

Valdovų rūmų muziejuje nuo vasario 15 d. lankytojai galės susipažinti su Lietuvos, Latvijos ir Estijos valstybingumo simboliais – valstybiniais apdovanojimais: ordinais, medaliais, ordinų Grandinėmis, ir jais apdovanotomis iškiliomis istorinėmis asmenybėmis – Baltijos valstybių kūrėjais bei laisvės gynėjais, jų biografijomis. 

Paroda veiks iki gegužės 26 d. 
 

Plačiau

Muziejų mugė Vilniaus geležinkelio stotyje

2024m.Vasario0208 d.

Valdovų rūmų muziejaus Renginių skyriaus komanda vasario 2 d. Vilniaus geležinkelio stotyje kvietė išbandyti valdovo sostą, susipažinti su valdovų gyvenimu, dalyvauti viktorinose ir sužinoti įdomių faktų apie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istoriją!

Plačiau

smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika