Virtualus muziejus

←

	
Savaitės eksponatai
Frydricho Augusto I portretasPublikuota2026m.Sausio0112 d.
Grafikos darbe pavaizduotas Frydrichas Augustas (1750–1827) – Saksonijos kurfiurstas (1763–1806), pirmasis Saksonijos karalius (1806–1827), Varšuvos kunigaikštis (1806–1813), Abiejų Tautų Respublikos valdovo Augusto III (1696–1763) vaikaitis. 1791 m. jis atsisakė tapti Respublikos valdovu. 1806 m. Frydrichas Augustas buvo paskelbtas Saksonijos karaliumi, o sudarius Tilžės taiką tapo Varšuvos kunigaikščiu.  
 
Plačiau
Vidutinio dydžio gertuvėPublikuota2026m.Sausio0105 d.
Archeologinėje medžiagoje galima rasti ne vieną daiktą, kurio išvaizda, keičiantis šimtmečiams, beveik nekinta. Bėgant laikui atsiranda naujų žaliavų, iš kurių šie daiktai yra gaminami, bet jų paskirtis ir forma išlieka labai artimos pirminiam gaminiui. Vienas iš tokių daiktų yra gertuvė, šiais laikais gaminama iš metalo, stiklo arba plastiko.
Troškulio malšinimas yra vienas iš pagrindinių fiziologinių poreikių žmogaus gyvenime, todėl visuomet reikėjo ir talpos skysčiui laikyti. Tikėtina, kad seniausios gertuvės, gamintos iš odos, buvo įvairių formų ir talpos. Ne vėliau nei XVI a. Lietuvoje pradėjo plisti įvairios talpos molinės gertuvės.
 
Plačiau
Gobelenas „Odisėjo atsisveikinimas su žmona ir tėvais“ (serija „Odisėjo istorija“)Publikuota2025m.Gruodžio1229 d.
Viename vertingiausių Valdovų rūmų muziejaus kolekcijos gobelenų vaizduojama scena, kai į Trojos karą išvykstantis Odisėjas palieka savo žmoną tėvo Laerto ir motinos Antiklėjos globai. Figūrinės kompozicijos branduolį sudaro dvi pagrindinių veikėjų poros. Pirmojo plano dešinėje vaizduojama raudanti Odisėjo motina, karalienė Antiklėja, ir tėvas, karalius Laertas. Kairėje – Odisėjas, spaudžiantis žmonai Penelopei ranką. Puikiai perteikta personažų nuotaika, išsiskiria subtilus veidų modeliavimas. 
 
Plačiau
Pusfalkonečio sviedinysPublikuota2025m.Gruodžio1211 d.
1996 m. rugsėjo 22 d. Vilniuje, Gedimino kalno papėdėje, prie Arkikatedros buvo iškilmingai atidengtas lietuvių išeivijos skulptoriaus Vytauto Kašubos sukurtas paminklas Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Gediminui (1316–1341). Ruošiantis paminklo statybai, Katedros aikštėje buvo atlikti archeologiniai tyrimai. Gausioje radinių kolekcijoje išsiskyrė sveikas, nepanaudotas metalinis artilerijos sviedinys. 
 Sviedinys aptiktas po antruoju Katedros aikštės grindiniu, pilkų žemių sluoksnyje, sietiname su XVI a. pabaiga – XVII a. pradžia, t. y. laikotarpiu iki 1610 m. gaisro, kuris nuniokojo didelę Vilniaus miesto dalį ir smarkiai apgadino Vilniaus Žemutinės pilies pastatus. Sviedinys greičiausiai priklausė pilies sargybai, kurios būstinė, Trabantų namas, buvo atvaizduotas Katedros aikštėje XVI a. pabaigos Vilniaus miesto (Brauno) plane (Braun G. Civitates orbis terrarum, Köln, 1572–1618). 
 
Plačiau
Į sąrašą

Virtualios parodos
ARCHEOLOGINĖ KELIONĖ LAIKU – JONAS PUZINAS – NUO KALBOTYROS IKI ARCHEOLOGIJOS MOKSLO2025 m. spalio 1 d. minime vienos reikšmingiausių Lietuvos archeologijos istorijos asmenybių – Jono Puzino – 120-ąsias gimimo metines. Jis buvo profesionalios archeologijos disciplinos kūrėjas Lietuvoje: atliko sistemingus tyrimus, rengė naujus specialistus ir suformavo lietuvių archeologų mokyklą. Puzinas taip pat pradėjo kurti lietuvišką archeologijos terminiją bei suklasifikavo visus iki tarpukario pabaigos surastus radinius. Net priverstinai atsidūręs toli nuo tėvynės, jis nenutraukė ryšių su Lietuvos praeitimi – tęsė tyrimus, puoselėjo istorinę atmintį, ugdė tautinę savimonę ir paliko gausų kultūrinį paveldą ateities kartoms.
Žymus Lietuvos archeologas J. Puzinas gimė 1905 m. spalio 1 d. Svaronių vienkiemyje, Ukmergės apskrityje, stambių ūkininkų šeimoje. Pirmąsias mokslo žinias J. Puzinas gavo rusų liaudies mokykloje, vėliau mokėsi Ukmergės gimnazijoje. Ten ir atsiskleidė jo polinkis į kalbotyrą bei istoriją. 1925 m., baigęs gimnaziją, jis įstojo į Lietuvos universitetą Kaune studijuoti lituanistikos, pedagogikos ir lyginamosios kalbotyros. Gali būti, kad jaunystėje J. Puzinas net nesvarstė apie archeologo kelią – jo interesai buvo labiau susiję su kalba ir istorija, tačiau būtent šios sritys vėliau padėjo jam atrasti kelią į archeologijos mokslą.
 
Plačiau
ARCHEOLOGINĖ KELIONĖ LAIKU – ADOLFAS TAUTAVIČIUS – NUO BALTŲ GENČIŲ ETNOGENEZĖS IKI ARCHEOLOGIJOS BIBLIOGRAFIJOS2025 m. rugsėjo 9 d. sukanka 100 metų, kai Judrėnuose (dab. Telšių r., Viešvėnų sen.) gimė viena ryškiausių Lietuvos pokario archeologijos asmenybių – Adolfas Tautavičius. 
 Jis paliko reikšmingą pėdsaką atliekant Vilniaus senamiesčio, ypač Žemutinės pilies teritorijos ir svarbiausio objekto joje – Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencijos, tyrimus. Taip pat pasižymėjo kaip enciklopedinio pobūdžio mokslininkas, domėjosi daugeliu archeologijos sričių, įnešė svarų indėlį į jas, kaupdamas, sistemindamas, skelbdamas ir populiarindamas tyrimų duomenis. 
 
Plačiau
ARCHEOLOGINĖ KELIONĖ LAIKU – VYTAUTAS URBANAVIČIUS – NUO MAMUTO IKI PREZIDENTŲVytautas Urbanavičius gimė 1935 m. liepos 3 d. Jurbarko valsčiuje, Skirsnemunės kaime. Šeima gyveno šalia Skirsnemunės buvusiame Molynės kaime. Nuo 1942 m. ketverius metus mokėsi Skirsnemunės pradžios mokykloje, 1947–1950 m. – naujai įsteigtoje Skirsnemunės septynmetėje mokykloje. Skirsnemunėje visa klasė pagarbiai jį vadino „Molynės profesoriumi“, nes buvo apsiskaitęs ir smalsus. 1950 m. įstojo į aštuntą Jurbarko vidurinės mokyklos klasę, o 1953 m. šeimai persikėlus į Zarasus, 1954 m. čia baigė vidurinę mokyklą ir tais pačiais metais įstojo į Vilniaus universitetą, Istorijos-filologijos fakulteto istorijos specialybės kursą. 1959 m. baigęs universitetą gavo istoriko ir vidurinės mokyklos istorijos mokytojo kvalifikaciją suteikiantį diplomą. 
 V. Urbanavičiaus archeologinis kelias prasidėjo dar būnant trečio kurso studentu. Karjeros pradžia susijusi su vienu unikaliausių radinių, aptiktų 1957 m. vasarą Vilniuje, Antakalnyje, Smėlio gatvėje, – Vilniaus mamutu. 1957 m. rugpjūčio 1–15 d. vyko tyrimai, kuriuose V. Urbanavičius darbavosi kartu su Istorijos instituto archeologais Alge Jankevičiene ir Pranu Kulikausku. 
 
Plačiau
Rutulio formos svareliai iš Valdovų rūmų muziejaus Archeologijos rinkinioValdovų rūmų muziejaus Archeologijos rinkinyje saugoma kelios dešimtys įvairios formos, medžiagiškumo ir ženklinimo svarelių. Jie buvo naudojami skirtingais laikotarpiais ir skirti įvairiems tikslams. Pavyzdžiui, vieni svareliai buvo skirti pinigams ar prabangos prekėms sverti, kitus naudojo juvelyrai, monetų kalėjai ar vaistininkai. 
 Šioje virtualioje parodoje pristatoma dvylikos svarelių grupė, išsiskirianti rutuliška dirbinių forma ir ženklų / ornamentų įvairove. Rodomi svareliai Valdovų rūmų muziejaus Archeologijos rinkinyje esančių svarelių kolekcijoje chronologiškai yra ankstyviausi. Visi šie svareliai buvo rasti XXI a. pirmajame dešimtmetyje per archeologinius tyrimus Vilniaus Žemutinės pilies Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų teritorijoje. 
 
Plačiau
Į sąrašą

Virtualios ekskursijos ir edukacijos
Valdovo valdžios ženklaiPublikuota2025m.Balandžio0401 d.
Plačiau
Jogailaičių Europa XV a. pabaigojePublikuota2025m.Balandžio0401 d.
Plačiau
Valdovo pasiuntinysPublikuota2025m.Balandžio0401 d.
Plačiau
Į sąrašą

3D virtuali realybė
3D „Virtuali kelionė laiku“. Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencijos raida XIII–XXI amžiujeValdovų rūmų muziejus pirmasis šalyje savo lankytojams pristatė galimybę 3D virtualioje erdvėje šimtmečiais nusikelti į praeitį ir pamatyti, kaip istoriškai keitėsi Vilniaus pilių teritorija, Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencija nuo XIII a. iki šių dienų. Tai leidžia suvokti istorinio lobyno, eksponuojamo Valdovų rūmų muziejuje, svarbą.
 
Plačiau
3D virtualaus Gedimino bokšto atkūrimas3D virtualaus Gedimino bokšto atkūrimo projekcija suteikia galimybę pamatyti Muziejuje saugomą XIV a. pr. – XV a. paveldą, susipažinti su Lietuvos didžiųjų kunigaikščių pilies ir rūmų istorija bei valdovų ir kitų dvaro gyventojų kasdienybe nuo Gedimino iki Kazimiero Jogailaičio laikų. Žiūrovai gali virtualiai patirti Lietuvos valdovų diegtas inovacijas nuo Gotikos iki Renesanso.  
Plačiau
Virtualus 3D pasivaikščiojimas po Valdovų rūmusSveikiname Jus, Lietuvos gyventojus ir mūsų sostinės svečius, atvykus į atkurtą istorinę Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidenciją ir sklaidant čia įsikūrusio muziejaus ekspozicijų interaktyvų vadovą. Malonu, kad siekiate praeitį atverti dabarčiai ir ateičiai.
Plačiau
Google Places turasPasivaikščiokite po Nacionalinį muziejų – Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės valdovų rūmus per Google Places turą.
Plačiau
Į sąrašą

Virtualūs renginiai
Renginių įrašaiPublikuota2023m.Rugpjūčio0807 d.
Plačiau
Į sąrašą

Leidiniai
Pidhircių rūmai. Istorija ir meno kolekcijosTarptautinės parodos katalogas, kuriame išsamiai pristatoma Ukrainoje, netoli Lvivo, esančių ir bendrą Abiejų Tautų Respublikos paveldą liudijančių rūmų istorija, architektūra bei turtingos meno kolekcijos. Katalogas išleistas trimis kalbomis: lietuvių, ukrainiečių ir anglų. 
Plačiau
Chronicon Palatii Magnorum Ducum Lithuaniae, vol. 5 (MMXVII–MMXX)Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų kronika, t. 5 (2017–2020)
 
Chronicon Palatii Magnorum Ducum Lithuaniae yra tęstinis periodinis leidinys, leidžiamas nuo 2011 metų.
 
Penktajame šio leidinio tome publikuojami apžvalginiai straipsniai, atspindintys Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų 2017–2020 m. veiklą: kultūros, meno, istorijos ir archeologijos vertybių kaupimą, saugojimą, tyrimą, konservavimą bei restauravimą, nacionalinių ir tarptautinių parodų, kultūrinių ir valstybės reprezentacinių renginių organizavimą, edukacinę bei mokslinę veiklą, leidybą, turizmo informacijos sklaidą.
Plačiau
Tarptautinės parodos katalogas „Nuo pasaulio sukūrimo iki apokalipsės“Valdovų rūmų muziejuje surengta tarptautinė graviūrų paroda „Nuo pasaulio sukūrimo iki apokalipsės“ žiūrovui atvėrė Lenkijos mokslų ir menų akademijos ir Lenkijos mokslų akademijos mokslinės bibliotekos Krokuvoje (Biblioteka Naukowa PAU i PAN w Krakowie) aukso fondą – per 200 grafikos lakštų. 
Plačiau
Mokslinių straipsnių rinkinys „Tarp Baltijos ir Juodosios jūrų: karybos istorija ir tyrimai“Mokslinių straipsnių rinkinys, parengtas pagal tarptautinės konferencijos „Tarp Baltijos ir Juodosios jūrų: karybos istorija ir tyrimai“ , vykusios 2023 m. birželio 1-2 d. Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose, pranešimus.
Plačiau
Į sąrašą

Nuotraukų galerija
Šventinis koncertų ciklas KALĖDOS VALDOVŲ RŪMUOSE 2025Publikuota2026m.Sausio0107 d.
Dalijamės šventinio koncertų ciklo KALĖDOS VALDOVŲ RŪMUOSE 2025 akimirkomis. Šiemet Didžioji renesansinė salė suskambo nuo klasikinių iki šiuolaikinių dainų natų.
Plačiau
Pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su Lietuvos verslo kolegijaPublikuota2025m.Gruodžio1218 d.
Viešoji įstaiga Lietuvos verslo kolegija ir Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai pasirašė bendradarbiavimo sutartį. Kolegijos direktorė doc. dr. Jurgita Martinkienė ir muziejaus generalinis direktorius dr. Vydas Dolinskas po oficialaus sutarties pasirašymo teigė, kad ši sutartis bus abipusiai naudinga.
Plačiau
„Šviesotamsa“ koncerto „Sarbievijaus kelionė į Romą“ akimirkosPublikuota2025m.Gruodžio1218 d.
M. K. Sarbievijus – „krikščioniškasis Horacijus“, kurio gyvenimas tapo tiltu tarp Mozūrijos ir Vilniaus. Dalijamės prisiminimais iš ansamblio „Šviesotamsa“ pasirodymo, kuriame XVII a. poezija atgimė autentiškų to laikmečio instrumentų apsuptyje.
Ansamblis „Šviesotamsa“ (it. „Chiaroscuro“) suburtas 2014 m. Rūtos Vosyliūtės, Ievos Baublytės ir Vilimo Norkūno, kurie specializuotas senosios muzikos studijas baigė Vakarų Europos šalyse (Italija, Šveicarija ir Austrija). 
Plačiau
Pristatyta edukacinė dėlionė ,,Sostas ir sostinė“Publikuota2025m.Gruodžio1218 d.
Gruodžio mėnesį Valdovų rūmai prisipildė vaikiško juoko – Edukacijos skyrius pristatė naują muziejaus edukacinę dėlionę „SOSTAS IR SOSTINĖ. Didelės ir mažos Vilniaus istorijos“. Teatralizuotame edukaciniame renginyje lankytojai buvo kviečiami pasinerti į laikus, kai Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmuose buvo sprendžiamas valstybės likimas, viešėdavo garbingi svečiai, skambėdavo muzika, vykdavo puotos ir linksmybės, o miestas alsuodavo švente. Kartu su atgijusiais senojo Vilniaus personažais buvo atvertos sostinės istorijos sluoksnius ir patys tapo šių istorijų veikėjais.
Plačiau
Į sąrašą