Virtualus muziejus

Jono Sobieskio portretas

2025m.Kovo0317 d.

Grafikos darbe pavaizduotas Jonas Sobieskis – Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis (1674–1696), Krokuvos kašteliono Jokūbo Sobieskio (1590–1646) ir Zofijos Teofilės Danilevičiūtės (1607–1661) sūnus. Jis studijavo kartu su broliu Mareku (Marek) Krokuvos gimnazijoje 1640–1641 m., o po to universitete. 1646–1648 m. keliavo po Europą, mokėsi karybos meno, studijavo literatūrą ir kalbas. Dalyvavo karuose su Ukrainos kazokų sukilėliais, Turkija, Švedija ir Rusija. Rėmė valdovo Jono Kazimiero Vazos (1648–1668) stovyklos pastangas įtvirtinti vivente rege, kai naujas valdovas renkamas, senajam dar gyvam esant. 

Plačiau

Kalnų krištolo karoliukas

2025m.Kovo0313 d.

Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje Viduramžių laikotarpiu nešioti vėriniai iš metalinių kabučių, kaurų (hindi kauri) kriauklelių, įvijėlių, įvairių dydžių ir spalvų stiklinių karoliukų. Rečiau į vėrinius verti gintariniai ir kiti brangiųjų akmenų karoliukai (karneolis, kalnų krištolas).

Plačiau

Naujosios abstrakcijos šachmatas

2025m.Kovo0303 d.

Kad ir kaip būtų keista, Lietuvoje atliekant archeologinius tyrimus mažiausiai yra aptikta XVII–XVIII a. datuojamų šachmatų. Didžioji jų dalis surasta suardytuose ir permaišytuose kultūriniuose sluoksniuose, o tai labai apsunkina datavimą. Labai retai pasitaikančių žaidimo figūrų skaičius šiuo metu dar nesiekia dešimties. Nuo pačios gausiausios, XIV a. pabaiga – XVI a. datuojamos naujosios abstrakcijos stiliaus šachmatų grupės vėlesni šachmatai skyrėsi savo forma. Kaip pastebi dr. Povilas Blaževičius, „figūrėlės išsiskiria tuo, kad jų viršutinės dalies skersmens ir aukščio santykis svyruoja tarp 1:4 ir 1:5. Kitaip tariant, šios profiliuoto cilindro formos figūrėlės yra aukštos ir plonos“.

 

Plačiau

Liudvikos Marijos Gonzagos iš Nevero portretas

2025m.Vasario0224 d.

Lenkijos karalienė ir Lietuvos didžioji kunigaikštienė Liudvika Marija Gonzaga iš Nevero (Ludwika Maria Gonzaga de Nevers, 1611–1667) – Mantujos, Nevero, Majeno ir Retelio kunigaikščio Karolio I (Charles I, 1580–1637) ir Lotaringijos kunigaikštytės Kotrynos de Giz (Catherine de Guise, 1585–1618) duktė. Ji gimė 1611 m. rugpjūčio 11 d. Paryžiuje, augo Prancūzijos karaliaus Liudviko XIII (Louis XIII, 1610–1643) dvare. Santuoką su Liudvika Marija Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Vladislovas Vaza (1632–1648) svarstė dar 1636 m., tačiau vedė Ceciliją Renatą Habsburgaitę (1611–1644).

 

Plačiau

Po Gedimino kojomis: archeologiniai tyrimai ir didžiojo kunigaikščio paminklo istorija

2023 m. sukako 700 metų nuo Vilniaus vardo pirmojo paminėjimo istoriniuose šaltiniuose. Miesto įkūrimo legenda byloja, kad čia medžioti atvykęs didysis kunigaikštis Gediminas susapnavo pranašišką sapną ir įkūrė miestą. Archeologai atskleidė, kad Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino (1316–1341) valdymo pradžioje Vilniuje, Aukštutinės pilies kalno papėdėje, jau buvo pastatyta pirmoji Lietuvoje mūrinė pilis, o už jos gynybinių sienų driekėsi medinis, mažiausiai jau kelis dešimtmečius beaugantis miestas. Tuo metu pilis ne kartą stiprinta, jos plotas padidėjo beveik tris kartus.

Plačiau

Tarp būties ir atminties. Senieji Vilniaus pilių vaizdai

Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose 2023 m. eksponuotos parodos „Tarp būties ir atminties. Senieji Vilniaus pilių vaizdai“ kataloge pristatoma surinkta gausi ikonografinė ir istorinė medžiaga, sukaupti tyrimų duomenys, susiję su Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencija ir kitais Vilniaus pilių ansamblio objektais. Vilniaus pilys jau nuo Viduramžių buvo svarbiausias Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politinis, ekonominis ir kultūrinis centras, o XVIII a. pabaigoje – XIX a. pradžioje, nugriovus Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmus, istorinė rezidencija atgijo XIX–XX a. dailininkų, fotografų, architektų ir kitų autorių kūryboje bei tyrimuose.

Plačiau

NErūpestingas amžius. Vaikystė Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje

Tarptautinės parodos „NErūpestingas amžius. Vaikystė Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje“ kataloge pristatomi parodoje eksponuoti beveik 300 objektų: portretų, medalių, grafikos darbų ir piešinių, vaikiškų drabužių ir aksesuarų, žaislų ir ginklų bei kitų su vaikyste susijusių artefaktų. Katalogo skaitytojai atpažins universalius, nepriklausomai nuo epochos vaikų gyvenime svarbius daiktus: kūdikio priežiūros reikmenis, baldelius, žaislus, knygeles, be kurių neužaugo nė viena karta.

Plačiau

Vilniaus knygų mugė 2025

2025m.Kovo0306 d.

Vasario 27 – kovo 2 dienomis Valdovų rūmų muziejus visus kvietė susitikti dvidešimt penktojoje tarptautinėje Vilniaus knygų mugėje „Kukutis eina į knygų mugę“.
 
 

Plačiau

smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika