Virtualus muziejus

Frydricho Augusto I portretas

Frydricho Augusto I portretas

2026m.Sausio0112 d.

Grafikos darbe pavaizduotas Frydrichas Augustas (1750–1827) – Saksonijos kurfiurstas (1763–1806), pirmasis Saksonijos karalius (1806–1827), Varšuvos kunigaikštis (1806–1813), Abiejų Tautų Respublikos valdovo Augusto III (1696–1763) vaikaitis. 1791 m. jis atsisakė tapti Respublikos valdovu. 1806 m. Frydrichas Augustas buvo paskelbtas Saksonijos karaliumi, o sudarius Tilžės taiką tapo Varšuvos kunigaikščiu. 

 

Plačiau

Vidutinio dydžio gertuvė

Vidutinio dydžio gertuvė

2026m.Sausio0105 d.

Archeologinėje medžiagoje galima rasti ne vieną daiktą, kurio išvaizda, keičiantis šimtmečiams, beveik nekinta. Bėgant laikui atsiranda naujų žaliavų, iš kurių šie daiktai yra gaminami, bet jų paskirtis ir forma išlieka labai artimos pirminiam gaminiui. Vienas iš tokių daiktų yra gertuvė, šiais laikais gaminama iš metalo, stiklo arba plastiko.
Troškulio malšinimas yra vienas iš pagrindinių fiziologinių poreikių žmogaus gyvenime, todėl visuomet reikėjo ir talpos skysčiui laikyti. Tikėtina, kad seniausios gertuvės, gamintos iš odos, buvo įvairių formų ir talpos. Ne vėliau nei XVI a. Lietuvoje pradėjo plisti įvairios talpos molinės gertuvės.

 

 

Plačiau

Gobelenas „Odisėjo atsisveikinimas su žmona ir tėvais“ (serija „Odisėjo istorija“)

Gobelenas „Odisėjo atsisveikinimas su žmona ir tėvais“ (serija „Odisėjo istorija“)

2025m.Gruodžio1229 d.

Viename vertingiausių Valdovų rūmų muziejaus kolekcijos gobelenų vaizduojama scena, kai į Trojos karą išvykstantis Odisėjas palieka savo žmoną tėvo Laerto ir motinos Antiklėjos globai. Figūrinės kompozicijos branduolį sudaro dvi pagrindinių veikėjų poros. Pirmojo plano dešinėje vaizduojama raudanti Odisėjo motina, karalienė Antiklėja, ir tėvas, karalius Laertas. Kairėje – Odisėjas, spaudžiantis žmonai Penelopei ranką. Puikiai perteikta personažų nuotaika, išsiskiria subtilus veidų modeliavimas.

 

Plačiau

Pusfalkonečio sviedinys

Pusfalkonečio sviedinys

2025m.Gruodžio1211 d.

1996 m. rugsėjo 22 d. Vilniuje, Gedimino kalno papėdėje, prie Arkikatedros buvo iškilmingai atidengtas lietuvių išeivijos skulptoriaus Vytauto Kašubos sukurtas paminklas Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Gediminui (1316–1341). Ruošiantis paminklo statybai, Katedros aikštėje buvo atlikti archeologiniai tyrimai. Gausioje radinių kolekcijoje išsiskyrė sveikas, nepanaudotas metalinis artilerijos sviedinys.
Sviedinys aptiktas po antruoju Katedros aikštės grindiniu, pilkų žemių sluoksnyje, sietiname su XVI a. pabaiga – XVII a. pradžia, t. y. laikotarpiu iki 1610 m. gaisro, kuris nuniokojo didelę Vilniaus miesto dalį ir smarkiai apgadino Vilniaus Žemutinės pilies pastatus. Sviedinys greičiausiai priklausė pilies sargybai, kurios būstinė, Trabantų namas, buvo atvaizduotas Katedros aikštėje XVI a. pabaigos Vilniaus miesto (Brauno) plane (Braun G. Civitates orbis terrarum, Köln, 1572–1618).

 

Plačiau

ARCHEOLOGINĖ KELIONĖ LAIKU – JONAS PUZINAS – NUO KALBOTYROS IKI ARCHEOLOGIJOS MOKSLO

ARCHEOLOGINĖ KELIONĖ LAIKU – JONAS PUZINAS – NUO KALBOTYROS IKI ARCHEOLOGIJOS MOKSLO

2025 m. spalio 1 d. minime vienos reikšmingiausių Lietuvos archeologijos istorijos asmenybių – Jono Puzino – 120-ąsias gimimo metines. Jis buvo profesionalios archeologijos disciplinos kūrėjas Lietuvoje: atliko sistemingus tyrimus, rengė naujus specialistus ir suformavo lietuvių archeologų mokyklą. Puzinas taip pat pradėjo kurti lietuvišką archeologijos terminiją bei suklasifikavo visus iki tarpukario pabaigos surastus radinius. Net priverstinai atsidūręs toli nuo tėvynės, jis nenutraukė ryšių su Lietuvos praeitimi – tęsė tyrimus, puoselėjo istorinę atmintį, ugdė tautinę savimonę ir paliko gausų kultūrinį paveldą ateities kartoms.
Žymus Lietuvos archeologas J. Puzinas gimė 1905 m. spalio 1 d. Svaronių vienkiemyje, Ukmergės apskrityje, stambių ūkininkų šeimoje. Pirmąsias mokslo žinias J. Puzinas gavo rusų liaudies mokykloje, vėliau mokėsi Ukmergės gimnazijoje. Ten ir atsiskleidė jo polinkis į kalbotyrą bei istoriją. 1925 m., baigęs gimnaziją, jis įstojo į Lietuvos universitetą Kaune studijuoti lituanistikos, pedagogikos ir lyginamosios kalbotyros. Gali būti, kad jaunystėje J. Puzinas net nesvarstė apie archeologo kelią – jo interesai buvo labiau susiję su kalba ir istorija, tačiau būtent šios sritys vėliau padėjo jam atrasti kelią į archeologijos mokslą.

 

Plačiau

ARCHEOLOGINĖ KELIONĖ LAIKU – ADOLFAS TAUTAVIČIUS – NUO BALTŲ GENČIŲ ETNOGENEZĖS IKI ARCHEOLOGIJOS BIBLIOGRAFIJOS

ARCHEOLOGINĖ KELIONĖ LAIKU – ADOLFAS TAUTAVIČIUS – NUO BALTŲ GENČIŲ ETNOGENEZĖS IKI ARCHEOLOGIJOS BIBLIOGRAFIJOS

2025 m. rugsėjo 9 d. sukanka 100 metų, kai Judrėnuose (dab. Telšių r., Viešvėnų sen.) gimė viena ryškiausių Lietuvos pokario archeologijos asmenybių – Adolfas Tautavičius.
Jis paliko reikšmingą pėdsaką atliekant Vilniaus senamiesčio, ypač Žemutinės pilies teritorijos ir svarbiausio objekto joje – Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencijos, tyrimus. Taip pat pasižymėjo kaip enciklopedinio pobūdžio mokslininkas, domėjosi daugeliu archeologijos sričių, įnešė svarų indėlį į jas, kaupdamas, sistemindamas, skelbdamas ir populiarindamas tyrimų duomenis.

 

 

Plačiau

ARCHEOLOGINĖ KELIONĖ LAIKU – VYTAUTAS URBANAVIČIUS – NUO MAMUTO IKI PREZIDENTŲ

ARCHEOLOGINĖ KELIONĖ LAIKU – VYTAUTAS URBANAVIČIUS – NUO MAMUTO IKI PREZIDENTŲ

Vytautas Urbanavičius gimė 1935 m. liepos 3 d. Jurbarko valsčiuje, Skirsnemunės kaime. Šeima gyveno šalia Skirsnemunės buvusiame Molynės kaime. Nuo 1942 m. ketverius metus mokėsi Skirsnemunės pradžios mokykloje, 1947–1950 m. – naujai įsteigtoje Skirsnemunės septynmetėje mokykloje. Skirsnemunėje visa klasė pagarbiai jį vadino „Molynės profesoriumi“, nes buvo apsiskaitęs ir smalsus. 1950 m. įstojo į aštuntą Jurbarko vidurinės mokyklos klasę, o 1953 m. šeimai persikėlus į Zarasus, 1954 m. čia baigė vidurinę mokyklą ir tais pačiais metais įstojo į Vilniaus universitetą, Istorijos-filologijos fakulteto istorijos specialybės kursą. 1959 m. baigęs universitetą gavo istoriko ir vidurinės mokyklos istorijos mokytojo kvalifikaciją suteikiantį diplomą.
V. Urbanavičiaus archeologinis kelias prasidėjo dar būnant trečio kurso studentu. Karjeros pradžia susijusi su vienu unikaliausių radinių, aptiktų 1957 m. vasarą Vilniuje, Antakalnyje, Smėlio gatvėje, – Vilniaus mamutu. 1957 m. rugpjūčio 1–15 d. vyko tyrimai, kuriuose V. Urbanavičius darbavosi kartu su Istorijos instituto archeologais Alge Jankevičiene ir Pranu Kulikausku.

 

 

Plačiau

Rutulio formos svareliai iš Valdovų rūmų muziejaus Archeologijos rinkinio

Rutulio formos svareliai iš Valdovų rūmų muziejaus Archeologijos rinkinio

Valdovų rūmų muziejaus Archeologijos rinkinyje saugoma kelios dešimtys įvairios formos, medžiagiškumo ir ženklinimo svarelių. Jie buvo naudojami skirtingais laikotarpiais ir skirti įvairiems tikslams. Pavyzdžiui, vieni svareliai buvo skirti pinigams ar prabangos prekėms sverti, kitus naudojo juvelyrai, monetų kalėjai ar vaistininkai.
Šioje virtualioje parodoje pristatoma dvylikos svarelių grupė, išsiskirianti rutuliška dirbinių forma ir ženklų / ornamentų įvairove. Rodomi svareliai Valdovų rūmų muziejaus Archeologijos rinkinyje esančių svarelių kolekcijoje chronologiškai yra ankstyviausi. Visi šie svareliai buvo rasti XXI a. pirmajame dešimtmetyje per archeologinius tyrimus Vilniaus Žemutinės pilies Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų teritorijoje.

 

Plačiau

3D virtualaus Gedimino bokšto atkūrimas

3D virtualaus Gedimino bokšto atkūrimas

3D virtualaus Gedimino bokšto atkūrimo projekcija suteikia galimybę pamatyti Muziejuje saugomą XIV a. pr. – XV a. paveldą, susipažinti su Lietuvos didžiųjų kunigaikščių pilies ir rūmų istorija bei valdovų ir kitų dvaro gyventojų kasdienybe nuo Gedimino iki Kazimiero Jogailaičio laikų. Žiūrovai gali virtualiai patirti Lietuvos valdovų diegtas inovacijas nuo Gotikos iki Renesanso. 
 

Plačiau

Virtualus 3D pasivaikščiojimas po Valdovų rūmus

Virtualus 3D pasivaikščiojimas po Valdovų rūmus

Sveikiname Jus, Lietuvos gyventojus ir mūsų sostinės svečius, atvykus į atkurtą istorinę Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidenciją ir sklaidant čia įsikūrusio muziejaus ekspozicijų interaktyvų vadovą. Malonu, kad siekiate praeitį atverti dabarčiai ir ateičiai.

Plačiau

Google Places turas

Google Places turas

Pasivaikščiokite po Nacionalinį muziejų – Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės valdovų rūmus per Google Places turą.

Plačiau

Pidhircių rūmai. Istorija ir meno kolekcijos

Pidhircių rūmai. Istorija ir meno kolekcijos

Tarptautinės parodos katalogas, kuriame išsamiai pristatoma Ukrainoje, netoli Lvivo, esančių ir bendrą Abiejų Tautų Respublikos paveldą liudijančių rūmų istorija, architektūra bei turtingos meno kolekcijos. Katalogas išleistas trimis kalbomis: lietuvių, ukrainiečių ir anglų. 

Plačiau

Chronicon Palatii Magnorum Ducum Lithuaniae, vol. 5 (MMXVII–MMXX)

Chronicon Palatii Magnorum Ducum Lithuaniae, vol. 5 (MMXVII–MMXX)

Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų kronika, t. 5 (2017–2020)
 
Chronicon Palatii Magnorum Ducum Lithuaniae yra tęstinis periodinis leidinys, leidžiamas nuo 2011 metų.
 
Penktajame šio leidinio tome publikuojami apžvalginiai straipsniai, atspindintys Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų 2017–2020 m. veiklą: kultūros, meno, istorijos ir archeologijos vertybių kaupimą, saugojimą, tyrimą, konservavimą bei restauravimą, nacionalinių ir tarptautinių parodų, kultūrinių ir valstybės reprezentacinių renginių organizavimą, edukacinę bei mokslinę veiklą, leidybą, turizmo informacijos sklaidą.

Plačiau

Pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su Lietuvos verslo kolegija

Pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su Lietuvos verslo kolegija

2025m.Gruodžio1218 d.

Viešoji įstaiga Lietuvos verslo kolegija ir Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai pasirašė bendradarbiavimo sutartį. Kolegijos direktorė doc. dr. Jurgita Martinkienė ir muziejaus generalinis direktorius dr. Vydas Dolinskas po oficialaus sutarties pasirašymo teigė, kad ši sutartis bus abipusiai naudinga.

Plačiau

„Šviesotamsa“ koncerto „Sarbievijaus kelionė į Romą“ akimirkos

„Šviesotamsa“ koncerto „Sarbievijaus kelionė į Romą“ akimirkos

2025m.Gruodžio1218 d.

M. K. Sarbievijus – „krikščioniškasis Horacijus“, kurio gyvenimas tapo tiltu tarp Mozūrijos ir Vilniaus. Dalijamės prisiminimais iš ansamblio „Šviesotamsa“ pasirodymo, kuriame XVII a. poezija atgimė autentiškų to laikmečio instrumentų apsuptyje.
Ansamblis „Šviesotamsa“ (it. „Chiaroscuro“) suburtas 2014 m. Rūtos Vosyliūtės, Ievos Baublytės ir Vilimo Norkūno, kurie specializuotas senosios muzikos studijas baigė Vakarų Europos šalyse (Italija, Šveicarija ir Austrija). 

Plačiau

Pristatyta edukacinė dėlionė ,,Sostas ir sostinė“

Pristatyta edukacinė dėlionė ,,Sostas ir sostinė“

2025m.Gruodžio1218 d.

Gruodžio mėnesį Valdovų rūmai prisipildė vaikiško juoko – Edukacijos skyrius pristatė naują muziejaus edukacinę dėlionę „SOSTAS IR SOSTINĖ. Didelės ir mažos Vilniaus istorijos“. Teatralizuotame edukaciniame renginyje lankytojai buvo kviečiami pasinerti į laikus, kai Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmuose buvo sprendžiamas valstybės likimas, viešėdavo garbingi svečiai, skambėdavo muzika, vykdavo puotos ir linksmybės, o miestas alsuodavo švente. Kartu su atgijusiais senojo Vilniaus personažais buvo atvertos sostinės istorijos sluoksnius ir patys tapo šių istorijų veikėjais.

Plačiau

smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika