Virtualus muziejus

Prancūzijos Didžiosios armijos 25-ojo linijinio pėstininkų pulko uniforminės sagos

Prancūzijos Didžiosios armijos 25-ojo linijinio pėstininkų pulko uniforminės sagos

2026m.Rugpjūčio0824 d.

Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų Archeologijos rinkinyje saugomos dvi Prancūzijos Didžiosios armijos (pranc. Grande Armée) uniforminės sagos, rastos per 2002 m. ir 2005–2006 m. archeologinius kasinėjimus.
Vizualinis sagų vertinimas atskleidė skirtingą jų išsilaikymo būklę. Saga Nr. M 97 išlikusi geresnės būklės – jos paviršius lygus, o reljefiniai elementai ryškūs ir mažiau paveikti nusidėvėjimo. O saga Nr. 340 yra deformuota, jos paviršius ir kraštai nelygūs, vietomis ištrupėję. Metalą dengia netolygi patina, o apatinėje dešinėje sagos dalyje matomas įkirtimas. Dėl nevienodo išsilaikymo skiriasi ir sagų matmenys: geriau išsilaikiusios sagos skersmuo yra 1,6 cm, o prasčiau išsilaikiusios – 1,5 centimetro. Abiejų sagų centre pavaizduotas skaičius 25, įrėmintas neuždaru apskritimu, kurio galai dekoruoti lauro lapeliais. Virš apskritimo matomas taškelis, o nugarinėje pusėje išlikusios prisiuvimui skirtos kilpelės. Sagos pagamintos iš vario lydinio štampavimo būdu. Remiantis centre esančiu numeriu ir kitais morfologiniais požymiais, jos priskiriamos Prancūzijos Didžiosios armijos 25-ojo linijinio pėstininkų pulko uniformai.

 

Plačiau

Šukos

Šukos

2026m.Rugpjūčio0817 d.

Šukos nėra retas radinys Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorijoje. Archeologai iki šiol čia yra suradę apie pusšimtį įvairių laikotarpių ir tipų šukų. Šios higienos priemonės gana plačiai aptartos ankstesniuose tyrimuose* – nagrinėtas jų medžiagiškumas, gamybos technologijos, paplitimas ir panaudojimo būdai. Todėl šį kartą į šukas siūloma pažvelgti platesniame kontekste – ne tik kaip į kasdienės higienos reikmenį, bet ir kaip į artefaktą, atspindintį sudėtingą bei mažiau pažintą Valdovų rūmų istorijos etapą.
Aptariamos šukos išsiskiria savo medžiaga ir konstrukcija. Skirtingai nei dažniausiai archeologiniuose kontekstuose aptinkamos kaulinės ar medinės šukos, šios yra pagamintos iš plonos vario lydinio plokštelės, iš kurios išpjauti tankūs dantys. Metalinės šukos yra retesnis radinys nei iš organinių medžiagų pagaminti dirbiniai, tačiau dėl savo patvarumo ir ilgaamžiškumo jos galėjo būti naudojamos ilgą laiką.

 

Plačiau

Iznik ąsotėlis

Iznik ąsotėlis

2026m.Rugpjūčio0810 d.

2002 m. atliekant archeologinius tyrimus Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje esančių Radvilų rūmų latrinoje, aptiktas vienas gausiausių XVI–XVII a. buitinės keramikos kompleksų. Manoma, kad šie rūmai XVI a. pabaigoje tapo Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų komplekso dalimi – III oficina. Tarp daugybės įprastų buitinių indų rasta ir importinės, baltos keramikos masės šukių, dekoruotų polichrominiais glazūrų piešiniais. Jos priskirtinos Izniko keramikos dirbtuvėms – tai dviejų ąsotėlių ir neidentifikuotos paskirties indų dalys. Kadangi ant šių radinių neaptikta raudonos glazūros, būdingos Izniko keramikos dirbiniams, gamintiems maždaug nuo 1560 m., tikėtina, kad indai pagaminti XVI a. pirmoje pusėje.

 

Plačiau

Barokiniu ornamentu puoštas pypkės vamzdelis

Barokiniu ornamentu puoštas pypkės vamzdelis

2026m.Rugpjūčio0803 d.

Tarp gausybės Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų archeologijos rinkinyje saugomų vientisinių pypkių vamzdelių yra keli fragmentai, puošti augaliniais ornamentais. Vienas gražiausių tokių pavyzdžių buvo surastas 1992 metais. Šis XVII a. pirmos pusės molinės pypkės vamzdelio fragmentas yra nedidelis, tačiau reikšmingas archeologinis radinys, leidžiantis pažvelgti į ankstyvųjų Naujųjų laikų visuomenės kasdienybę. Reljefiniu barokiniu augaliniu ornamentu puošta pypkė atspindi ne tik to meto estetinį skonį, bet ir platesnius socialinius bei ekonominius procesus. Tokie radiniai liudija naujų vartojimo įpročių sklaidą, intensyvėjančius prekybos ryšius bei tabako rūkymo tradicijos, tapusios svarbia XVII a. kultūros ir kasdienio gyvenimo dalimi, plitimą Europoje.

 

 

Plačiau

ARCHEOLOGINĖ KELIONĖ LAIKU – JONAS PUZINAS – NUO KALBOTYROS IKI ARCHEOLOGIJOS MOKSLO

ARCHEOLOGINĖ KELIONĖ LAIKU – JONAS PUZINAS – NUO KALBOTYROS IKI ARCHEOLOGIJOS MOKSLO

2025 m. spalio 1 d. minime vienos reikšmingiausių Lietuvos archeologijos istorijos asmenybių – Jono Puzino – 120-ąsias gimimo metines. Jis buvo profesionalios archeologijos disciplinos kūrėjas Lietuvoje: atliko sistemingus tyrimus, rengė naujus specialistus ir suformavo lietuvių archeologų mokyklą. Puzinas taip pat pradėjo kurti lietuvišką archeologijos terminiją bei suklasifikavo visus iki tarpukario pabaigos surastus radinius. Net priverstinai atsidūręs toli nuo tėvynės, jis nenutraukė ryšių su Lietuvos praeitimi – tęsė tyrimus, puoselėjo istorinę atmintį, ugdė tautinę savimonę ir paliko gausų kultūrinį paveldą ateities kartoms.
Žymus Lietuvos archeologas J. Puzinas gimė 1905 m. spalio 1 d. Svaronių vienkiemyje, Ukmergės apskrityje, stambių ūkininkų šeimoje. Pirmąsias mokslo žinias J. Puzinas gavo rusų liaudies mokykloje, vėliau mokėsi Ukmergės gimnazijoje. Ten ir atsiskleidė jo polinkis į kalbotyrą bei istoriją. 1925 m., baigęs gimnaziją, jis įstojo į Lietuvos universitetą Kaune studijuoti lituanistikos, pedagogikos ir lyginamosios kalbotyros. Gali būti, kad jaunystėje J. Puzinas net nesvarstė apie archeologo kelią – jo interesai buvo labiau susiję su kalba ir istorija, tačiau būtent šios sritys vėliau padėjo jam atrasti kelią į archeologijos mokslą.

 

Plačiau

ARCHEOLOGINĖ KELIONĖ LAIKU – ADOLFAS TAUTAVIČIUS – NUO BALTŲ GENČIŲ ETNOGENEZĖS IKI ARCHEOLOGIJOS BIBLIOGRAFIJOS

ARCHEOLOGINĖ KELIONĖ LAIKU – ADOLFAS TAUTAVIČIUS – NUO BALTŲ GENČIŲ ETNOGENEZĖS IKI ARCHEOLOGIJOS BIBLIOGRAFIJOS

2025 m. rugsėjo 9 d. sukanka 100 metų, kai Judrėnuose (dab. Telšių r., Viešvėnų sen.) gimė viena ryškiausių Lietuvos pokario archeologijos asmenybių – Adolfas Tautavičius.
Jis paliko reikšmingą pėdsaką atliekant Vilniaus senamiesčio, ypač Žemutinės pilies teritorijos ir svarbiausio objekto joje – Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencijos, tyrimus. Taip pat pasižymėjo kaip enciklopedinio pobūdžio mokslininkas, domėjosi daugeliu archeologijos sričių, įnešė svarų indėlį į jas, kaupdamas, sistemindamas, skelbdamas ir populiarindamas tyrimų duomenis.

 

 

Plačiau

ARCHEOLOGINĖ KELIONĖ LAIKU – VYTAUTAS URBANAVIČIUS – NUO MAMUTO IKI PREZIDENTŲ

ARCHEOLOGINĖ KELIONĖ LAIKU – VYTAUTAS URBANAVIČIUS – NUO MAMUTO IKI PREZIDENTŲ

Vytautas Urbanavičius gimė 1935 m. liepos 3 d. Jurbarko valsčiuje, Skirsnemunės kaime. Šeima gyveno šalia Skirsnemunės buvusiame Molynės kaime. Nuo 1942 m. ketverius metus mokėsi Skirsnemunės pradžios mokykloje, 1947–1950 m. – naujai įsteigtoje Skirsnemunės septynmetėje mokykloje. Skirsnemunėje visa klasė pagarbiai jį vadino „Molynės profesoriumi“, nes buvo apsiskaitęs ir smalsus. 1950 m. įstojo į aštuntą Jurbarko vidurinės mokyklos klasę, o 1953 m. šeimai persikėlus į Zarasus, 1954 m. čia baigė vidurinę mokyklą ir tais pačiais metais įstojo į Vilniaus universitetą, Istorijos-filologijos fakulteto istorijos specialybės kursą. 1959 m. baigęs universitetą gavo istoriko ir vidurinės mokyklos istorijos mokytojo kvalifikaciją suteikiantį diplomą.
V. Urbanavičiaus archeologinis kelias prasidėjo dar būnant trečio kurso studentu. Karjeros pradžia susijusi su vienu unikaliausių radinių, aptiktų 1957 m. vasarą Vilniuje, Antakalnyje, Smėlio gatvėje, – Vilniaus mamutu. 1957 m. rugpjūčio 1–15 d. vyko tyrimai, kuriuose V. Urbanavičius darbavosi kartu su Istorijos instituto archeologais Alge Jankevičiene ir Pranu Kulikausku.

 

 

Plačiau

Rutulio formos svareliai iš Valdovų rūmų muziejaus Archeologijos rinkinio

Rutulio formos svareliai iš Valdovų rūmų muziejaus Archeologijos rinkinio

Valdovų rūmų muziejaus Archeologijos rinkinyje saugoma kelios dešimtys įvairios formos, medžiagiškumo ir ženklinimo svarelių. Jie buvo naudojami skirtingais laikotarpiais ir skirti įvairiems tikslams. Pavyzdžiui, vieni svareliai buvo skirti pinigams ar prabangos prekėms sverti, kitus naudojo juvelyrai, monetų kalėjai ar vaistininkai.
Šioje virtualioje parodoje pristatoma dvylikos svarelių grupė, išsiskirianti rutuliška dirbinių forma ir ženklų / ornamentų įvairove. Rodomi svareliai Valdovų rūmų muziejaus Archeologijos rinkinyje esančių svarelių kolekcijoje chronologiškai yra ankstyviausi. Visi šie svareliai buvo rasti XXI a. pirmajame dešimtmetyje per archeologinius tyrimus Vilniaus Žemutinės pilies Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų teritorijoje.

 

Plačiau

3D virtualaus Gedimino bokšto atkūrimas

3D virtualaus Gedimino bokšto atkūrimas

3D virtualaus Gedimino bokšto atkūrimo projekcija suteikia galimybę pamatyti Muziejuje saugomą XIV a. pr. – XV a. paveldą, susipažinti su Lietuvos didžiųjų kunigaikščių pilies ir rūmų istorija bei valdovų ir kitų dvaro gyventojų kasdienybe nuo Gedimino iki Kazimiero Jogailaičio laikų. Žiūrovai gali virtualiai patirti Lietuvos valdovų diegtas inovacijas nuo Gotikos iki Renesanso. 
 

Plačiau

Virtualus 3D pasivaikščiojimas po Valdovų rūmus

Virtualus 3D pasivaikščiojimas po Valdovų rūmus

Sveikiname Jus, Lietuvos gyventojus ir mūsų sostinės svečius, atvykus į atkurtą istorinę Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidenciją ir sklaidant čia įsikūrusio muziejaus ekspozicijų interaktyvų vadovą. Malonu, kad siekiate praeitį atverti dabarčiai ir ateičiai.

Plačiau

Google Places turas

Google Places turas

Pasivaikščiokite po Nacionalinį muziejų – Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės valdovų rūmus per Google Places turą.

Plačiau

Verdiūros su Vyčiu. Kunigaikščių Višnioveckių ir Sanguškų gobelenai iš Vavelio

Verdiūros su Vyčiu. Kunigaikščių Višnioveckių ir Sanguškų gobelenai iš Vavelio

Parodos „Verdiūros su Vyčiu. Kunigaikščių Višnioveckių ir Sanguškų gobelenai iš Vavelio“ kataloge pristatomos išskirtinės lituanistinės vertybės – gobelenai su heraldiniais ženklais iš Vavelio karališkosios pilies – Valstybinių meno rinkinių (Krokuva, Lenkija). Šie audiniai – ypatingas dailės, kultūros paveldo, reprezentacijos fenomenas, neįkainojamos Lenkijos ir Lietuvos istorijos relikvijos – leidinyje išsamiai analizuojami moksliniuose Magdalenos Ozgos ir dr. Ievos Kuizinienės straipsniuose. Gobelenai su Lietuvos simboliu Vyčiu atskleidžia sudėtingą, paslapčių ir atradimų kupiną Abiejų Tautų Respublikos didikų giminių istoriją. 

Plačiau

Sugrįžtantis paveldas. 2018-2025 m. įsigyti tapybos darbai

Sugrįžtantis paveldas. 2018-2025 m. įsigyti tapybos darbai

Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų parodų katalogai, XLII tomas
Parodos „Sugrįžtantis paveldas. 2018–2025 m. įsigyti tapybos darbai“ kataloge pristatoma Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų vaizduojamosios dailės rinkinio plėtra pastaraisiais metais. Muziejui mecenatų padovanoti ir paties muziejaus įsigyti darbai yra istorinės, religinės tematikos, juose gausu Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų, jų giminaičių, valstybės didikų portretų. Tokie tapybos darbai yra ypač svarbūs senosios Lietuvos valstybės atminčiai puoselėti, be to, meno rinkoje juos rasti itin sunku. Katalogo skaitytojai kviečiami susipažinti su 25 muziejaus naujai įgytais tapybos darbais.

Plačiau

Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai Vilniuje. Trumpai apie istoriją, atkūrimą, ekspozicijas

Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai Vilniuje. Trumpai apie istoriją, atkūrimą, ekspozicijas

Leidinyje „Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai Vilniuje. Trumpai apie istoriją, atkūrimą, ekspozicijas“ glaustai ir aiškiai pristatoma svarbiausios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rezidencijos raida – nuo ankstyvųjų pilių iki šiuolaikinio muziejaus.
Leidinyje apžvelgiama rūmų istorija, jų sunaikinimas ir atkūrimas XXI amžiuje, supažindinama su nuolatinėmis muziejaus ekspozicijomis ir lankymo maršrutais. Gausiai iliustruotas leidinys skirtas lankytojams, norintiems geriau suprasti Valdovų rūmų reikšmę Lietuvos valstybingumo ir Europos kultūros kontekste.

Plačiau

Palace of the Grand Dukes of Lithuania in Vilnius

Palace of the Grand Dukes of Lithuania in Vilnius

The publication Palace of the Grand Dukes of Lithuania in Vilnius. A Brief Guide to Its History, Reconstruction and Exhibitions provides a clear and concise overview of the development of the most important residence of the rulers of the Grand Duchy of Lithuania – from the earliest castles to the present-day museum.

Plačiau

Malborko pilies lobiai – Vilniuje

Malborko pilies lobiai – Vilniuje

2026m.Rugpjūčio0828 d.

Valdovų rūmų muziejų jau pasiekė didžiausios Viduramžių pilies – Malborko – lobiai. Paroda užims net du muziejaus aukštus, o nuo Kryžiuočių ordino sukauptų turtų raibs akys. Parodos atidarymas – 2026 m. rugsėjo 8 d.

 

Plačiau

NUSILEIDUS SAULEI, JI PAKILO EKRANE

NUSILEIDUS SAULEI, JI PAKILO EKRANE

2026m.Rugpjūčio0810 d.

Liepos 29 – rugpjūčio 6 dienomis festivalis „Kinas po žvaigždėmis“ vasaros vakarus Valdovų rūmų Didžiajame kieme pavertė kino patirtimis.

Plačiau

Koncerto „Jausmo architektūra“ akimirkos

Koncerto „Jausmo architektūra“ akimirkos

2026m.Rugpjūčio0803 d.

2026 m. liepos 29 d. skambėjo XVII a. Italijos ir Prancūzijos baroko muzika, kurią atliko ansamblis „Sans Frayeur“ – mecosopranas Justina Kaminskaitė, klavesinininkė Skirmantė Kirkliauskaitė ir koncerto svečias, liutnininkas Marco Baronchelli. Koncerte „Jausmo architektūra“ skambėjo Claudio Monteverdi, Barbaros Strozzi, Tarquinio Merulos, Marco-Antoine’o Charpentier ir kitų XVII a. kompozitorių kūriniai. 
 

Plačiau

smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika