Virtualus muziejus

XIV a. pabaigoje Vidurio Europos vokiškose žemėse susiformavo naujas geležtinio ginklo tipas, kurio forma buvo artima buityje naudotiems peiliams. Tyrėjų manymu, šie ginklai išsivystė iš įprastų darbo peilių, palaipsniui pradėtų naudoti savigynos tikslais. Didėjant kovinei funkcijai, jų geležtės buvo ilginamos, o rankenos konstrukcija papildyta vienpusiu skersinuku, vadinamu nageliu (vok. Nagel). Nuo XIV a. pabaigos tokio tipo ginklai šaltiniuose ir tyrimuose žinomi Bauernwehr, Hauswehr, o Lenkijoje – kord pavadinimais. XV a. antrajame ketvirtyje – XV a. viduryje išryškėjo dar vienas šios ginklų grupės potipis – ilgieji peiliai (Langes Messer). Jiems būdingi skiriamieji bruožai yra nesimetriška rankenos buoželė ir papildomas skersinukas. Nors Bauernwehr ir ilgųjų peilių geležčių ilgis bei forma įvairuoja, daugeliu atvejų jos išlieka vienašmenės.

 

Jis paliko reikšmingą pėdsaką atliekant Vilniaus senamiesčio, ypač Žemutinės pilies teritorijos ir svarbiausio objekto joje – Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencijos, tyrimus. Taip pat pasižymėjo kaip enciklopedinio pobūdžio mokslininkas, domėjosi daugeliu archeologijos sričių, įnešė svarų indėlį į jas, kaupdamas, sistemindamas, skelbdamas ir populiarindamas tyrimų duomenis.

 

 

V. Urbanavičiaus archeologinis kelias prasidėjo dar būnant trečio kurso studentu. Karjeros pradžia susijusi su vienu unikaliausių radinių, aptiktų 1957 m. vasarą Vilniuje, Antakalnyje, Smėlio gatvėje, – Vilniaus mamutu. 1957 m. rugpjūčio 1–15 d. vyko tyrimai, kuriuose V. Urbanavičius darbavosi kartu su Istorijos instituto archeologais Alge Jankevičiene ir Pranu Kulikausku.

 

 

Šioje virtualioje parodoje pristatoma dvylikos svarelių grupė, išsiskirianti rutuliška dirbinių forma ir ženklų / ornamentų įvairove. Rodomi svareliai Valdovų rūmų muziejaus Archeologijos rinkinyje esančių svarelių kolekcijoje chronologiškai yra ankstyviausi. Visi šie svareliai buvo rasti XXI a. pirmajame dešimtmetyje per archeologinius tyrimus Vilniaus Žemutinės pilies Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų teritorijoje.

 

3D virtualaus Gedimino bokšto atkūrimo projekcija suteikia galimybę pamatyti Muziejuje saugomą XIV a. pr. – XV a. paveldą, susipažinti su Lietuvos didžiųjų kunigaikščių pilies ir rūmų istorija bei valdovų ir kitų dvaro gyventojų kasdienybe nuo Gedimino iki Kazimiero Jogailaičio laikų. Žiūrovai gali virtualiai patirti Lietuvos valdovų diegtas inovacijas nuo Gotikos iki Renesanso. 

Sveikiname Jus, Lietuvos gyventojus ir mūsų sostinės svečius, atvykus į atkurtą istorinę Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidenciją ir sklaidant čia įsikūrusio muziejaus ekspozicijų interaktyvų vadovą. Malonu, kad siekiate praeitį atverti dabarčiai ir ateičiai.

Pasivaikščiokite po Nacionalinį muziejų – Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės valdovų rūmus per Google Places turą.

Tarptautinės parodos katalogas, kuriame išsamiai pristatoma Ukrainoje, netoli Lvivo, esančių ir bendrą Abiejų Tautų Respublikos paveldą liudijančių rūmų istorija, architektūra bei turtingos meno kolekcijos. Katalogas išleistas trimis kalbomis: lietuvių, ukrainiečių ir anglų. 

Valdovų rūmų muziejuje surengta tarptautinė graviūrų paroda „Nuo pasaulio sukūrimo iki apokalipsės“ žiūrovui atvėrė Lenkijos mokslų ir menų akademijos ir Lenkijos mokslų akademijos mokslinės bibliotekos Krokuvoje (Biblioteka Naukowa PAU i PAN w Krakowie) aukso fondą – per 200 grafikos lakštų. 

Valdovų rūmų muziejaus specialistai parengė Lietuvos pedagogams skirtą kvalifikacijos tobulinimo programą „Kūrybiški įrankiai ugdymo efektyvumui“. Mokytojai buvo kviečiami dalyvauti 60 valandų trukmės kursuose, vykusiuose tiek gyvai, tiek nuotoliu. Jų metu muziejaus profesionalai aiškino, kaip galima patraukliai mokiniams pristatyti valstybę ir visuomenę pasitelkiant istorinį objektą – Valdovų rūmus.