Virtualus muziejus

Ženklelis

Ženklelis

2026m.Spalio1002 d.

2003–2005 m. atliekant archeologinius tyrimus Valdovų rūmų teritorijoje rastas mažas porcelianinis gėlės formos ženklelis. Jo nugarėlėje išlikęs metalinis tvirtinimas, rodantis, kad jis galėjo būti segamas prie drabužio. Iš pirmo žvilgsnio šis radinys primena nedidelį papuošalą, tačiau tikroji jo paskirtis atsiskleidžia perskaičius ant ženklelio esantį vokišką užrašą: „Reichs Mütterdienst“ – Reicho motinų tarnyba.

 

Plačiau

Gobelenas „Iso mūšis“ (serija „Aleksandro Didžiojo istorija“)

Gobelenas „Iso mūšis“ (serija „Aleksandro Didžiojo istorija“)

2026m.Rugsėjo0929 d.

Šis gobelenas – istorinė kompozicija iš serijos „Aleksandro Didžiojo istorija“. Jame vaizduojama Iso mūšio, vykusio 333 m. pr. m. e., scena, kai Persijos karalius Darėjas III Kodomanas buvo nugalėtas ir turėjo bėgti nuo Aleksandro Makedoniečio. Ši pergalė atvėrė Aleksandrui kelią į Siriją ir sudarė sąlygas tolesniam Persijos užkariavimui. 

 

Plačiau

Selterio butelis

Selterio butelis

2026m.Rugsėjo0921 d.

Per 2016 m. archeologinius tyrimus Gedimino kalno pietrytinėje papėdėje rasta akmens masės butelio dalis su ąsa. Butelio dugnelis ir dalis sienelių nuskilę. Indas cilindro formos, jo peteliai nuožulnūs, užapvalinti. Ties peteliais yra apskritas įspaudas su ratu išdėstytu užrašu SALE(?)TER, GR. Butelio vidus dengtas pilka, paviršius – netolygiai – ruda ir pilkai ruda glazūra. Indas pagamintas iš šviesiai pilkos akmens masės, matyti ryškios žiedimo rievės.

 

Plačiau

Rozete puošta sudėtinė pypkė

Rozete puošta sudėtinė pypkė

2026m.Rugpjūčio0831 d.

XVII a. antros pusės pradžioje Vilnių pasiekė nauja mada – tabako rūkymas sudėtinėmis pypkėmis. Nyderlandų miestuose gamintos vientisos, neglazūruotos balto molio pypkės palaipsniui buvo pakeistos Osmanų imperijoje išpopuliarėjusiomis sudėtinėmis pypkėmis.
Šią naują madą pirmiausia lėmė Osmanų imperijos veržimasis į šiaurę ir tiesioginiai kariniai susidūrimai su Abiejų Tautų Respublika. Iš karinių žygių grįžę kariai parsiveždavo rytietiškų daiktų – ginklų, audinių, aprangos detalių bei prabangos prekių. Tarp jų buvo ir turkiškos pypkės, tapusios naujos rūkymo kultūros dalimi.

 

Plačiau

ARCHEOLOGINĖ KELIONĖ LAIKU – JONAS PUZINAS – NUO KALBOTYROS IKI ARCHEOLOGIJOS MOKSLO

ARCHEOLOGINĖ KELIONĖ LAIKU – JONAS PUZINAS – NUO KALBOTYROS IKI ARCHEOLOGIJOS MOKSLO

2025 m. spalio 1 d. minime vienos reikšmingiausių Lietuvos archeologijos istorijos asmenybių – Jono Puzino – 120-ąsias gimimo metines. Jis buvo profesionalios archeologijos disciplinos kūrėjas Lietuvoje: atliko sistemingus tyrimus, rengė naujus specialistus ir suformavo lietuvių archeologų mokyklą. Puzinas taip pat pradėjo kurti lietuvišką archeologijos terminiją bei suklasifikavo visus iki tarpukario pabaigos surastus radinius. Net priverstinai atsidūręs toli nuo tėvynės, jis nenutraukė ryšių su Lietuvos praeitimi – tęsė tyrimus, puoselėjo istorinę atmintį, ugdė tautinę savimonę ir paliko gausų kultūrinį paveldą ateities kartoms.
Žymus Lietuvos archeologas J. Puzinas gimė 1905 m. spalio 1 d. Svaronių vienkiemyje, Ukmergės apskrityje, stambių ūkininkų šeimoje. Pirmąsias mokslo žinias J. Puzinas gavo rusų liaudies mokykloje, vėliau mokėsi Ukmergės gimnazijoje. Ten ir atsiskleidė jo polinkis į kalbotyrą bei istoriją. 1925 m., baigęs gimnaziją, jis įstojo į Lietuvos universitetą Kaune studijuoti lituanistikos, pedagogikos ir lyginamosios kalbotyros. Gali būti, kad jaunystėje J. Puzinas net nesvarstė apie archeologo kelią – jo interesai buvo labiau susiję su kalba ir istorija, tačiau būtent šios sritys vėliau padėjo jam atrasti kelią į archeologijos mokslą.

 

Plačiau

ARCHEOLOGINĖ KELIONĖ LAIKU – ADOLFAS TAUTAVIČIUS – NUO BALTŲ GENČIŲ ETNOGENEZĖS IKI ARCHEOLOGIJOS BIBLIOGRAFIJOS

ARCHEOLOGINĖ KELIONĖ LAIKU – ADOLFAS TAUTAVIČIUS – NUO BALTŲ GENČIŲ ETNOGENEZĖS IKI ARCHEOLOGIJOS BIBLIOGRAFIJOS

2025 m. rugsėjo 9 d. sukanka 100 metų, kai Judrėnuose (dab. Telšių r., Viešvėnų sen.) gimė viena ryškiausių Lietuvos pokario archeologijos asmenybių – Adolfas Tautavičius.
Jis paliko reikšmingą pėdsaką atliekant Vilniaus senamiesčio, ypač Žemutinės pilies teritorijos ir svarbiausio objekto joje – Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencijos, tyrimus. Taip pat pasižymėjo kaip enciklopedinio pobūdžio mokslininkas, domėjosi daugeliu archeologijos sričių, įnešė svarų indėlį į jas, kaupdamas, sistemindamas, skelbdamas ir populiarindamas tyrimų duomenis.

 

 

Plačiau

ARCHEOLOGINĖ KELIONĖ LAIKU – VYTAUTAS URBANAVIČIUS – NUO MAMUTO IKI PREZIDENTŲ

ARCHEOLOGINĖ KELIONĖ LAIKU – VYTAUTAS URBANAVIČIUS – NUO MAMUTO IKI PREZIDENTŲ

Vytautas Urbanavičius gimė 1935 m. liepos 3 d. Jurbarko valsčiuje, Skirsnemunės kaime. Šeima gyveno šalia Skirsnemunės buvusiame Molynės kaime. Nuo 1942 m. ketverius metus mokėsi Skirsnemunės pradžios mokykloje, 1947–1950 m. – naujai įsteigtoje Skirsnemunės septynmetėje mokykloje. Skirsnemunėje visa klasė pagarbiai jį vadino „Molynės profesoriumi“, nes buvo apsiskaitęs ir smalsus. 1950 m. įstojo į aštuntą Jurbarko vidurinės mokyklos klasę, o 1953 m. šeimai persikėlus į Zarasus, 1954 m. čia baigė vidurinę mokyklą ir tais pačiais metais įstojo į Vilniaus universitetą, Istorijos-filologijos fakulteto istorijos specialybės kursą. 1959 m. baigęs universitetą gavo istoriko ir vidurinės mokyklos istorijos mokytojo kvalifikaciją suteikiantį diplomą.
V. Urbanavičiaus archeologinis kelias prasidėjo dar būnant trečio kurso studentu. Karjeros pradžia susijusi su vienu unikaliausių radinių, aptiktų 1957 m. vasarą Vilniuje, Antakalnyje, Smėlio gatvėje, – Vilniaus mamutu. 1957 m. rugpjūčio 1–15 d. vyko tyrimai, kuriuose V. Urbanavičius darbavosi kartu su Istorijos instituto archeologais Alge Jankevičiene ir Pranu Kulikausku.

 

 

Plačiau

Rutulio formos svareliai iš Valdovų rūmų muziejaus Archeologijos rinkinio

Rutulio formos svareliai iš Valdovų rūmų muziejaus Archeologijos rinkinio

Valdovų rūmų muziejaus Archeologijos rinkinyje saugoma kelios dešimtys įvairios formos, medžiagiškumo ir ženklinimo svarelių. Jie buvo naudojami skirtingais laikotarpiais ir skirti įvairiems tikslams. Pavyzdžiui, vieni svareliai buvo skirti pinigams ar prabangos prekėms sverti, kitus naudojo juvelyrai, monetų kalėjai ar vaistininkai.
Šioje virtualioje parodoje pristatoma dvylikos svarelių grupė, išsiskirianti rutuliška dirbinių forma ir ženklų / ornamentų įvairove. Rodomi svareliai Valdovų rūmų muziejaus Archeologijos rinkinyje esančių svarelių kolekcijoje chronologiškai yra ankstyviausi. Visi šie svareliai buvo rasti XXI a. pirmajame dešimtmetyje per archeologinius tyrimus Vilniaus Žemutinės pilies Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų teritorijoje.

 

Plačiau

3D virtualaus Gedimino bokšto atkūrimas

3D virtualaus Gedimino bokšto atkūrimas

3D virtualaus Gedimino bokšto atkūrimo projekcija suteikia galimybę pamatyti Muziejuje saugomą XIV a. pr. – XV a. paveldą, susipažinti su Lietuvos didžiųjų kunigaikščių pilies ir rūmų istorija bei valdovų ir kitų dvaro gyventojų kasdienybe nuo Gedimino iki Kazimiero Jogailaičio laikų. Žiūrovai gali virtualiai patirti Lietuvos valdovų diegtas inovacijas nuo Gotikos iki Renesanso. 
 

Plačiau

Virtualus 3D pasivaikščiojimas po Valdovų rūmus

Virtualus 3D pasivaikščiojimas po Valdovų rūmus

Sveikiname Jus, Lietuvos gyventojus ir mūsų sostinės svečius, atvykus į atkurtą istorinę Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidenciją ir sklaidant čia įsikūrusio muziejaus ekspozicijų interaktyvų vadovą. Malonu, kad siekiate praeitį atverti dabarčiai ir ateičiai.

Plačiau

Google Places turas

Google Places turas

Pasivaikščiokite po Nacionalinį muziejų – Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės valdovų rūmus per Google Places turą.

Plačiau

Verdiūros su Vyčiu. Kunigaikščių Višnioveckių ir Sanguškų gobelenai iš Vavelio

Verdiūros su Vyčiu. Kunigaikščių Višnioveckių ir Sanguškų gobelenai iš Vavelio

Parodos „Verdiūros su Vyčiu. Kunigaikščių Višnioveckių ir Sanguškų gobelenai iš Vavelio“ kataloge pristatomos išskirtinės lituanistinės vertybės – gobelenai su heraldiniais ženklais iš Vavelio karališkosios pilies – Valstybinių meno rinkinių (Krokuva, Lenkija). Šie audiniai – ypatingas dailės, kultūros paveldo, reprezentacijos fenomenas, neįkainojamos Lenkijos ir Lietuvos istorijos relikvijos – leidinyje išsamiai analizuojami moksliniuose Magdalenos Ozgos ir dr. Ievos Kuizinienės straipsniuose. Gobelenai su Lietuvos simboliu Vyčiu atskleidžia sudėtingą, paslapčių ir atradimų kupiną Abiejų Tautų Respublikos didikų giminių istoriją. 

Plačiau

Sugrįžtantis paveldas. 2018-2025 m. įsigyti tapybos darbai

Sugrįžtantis paveldas. 2018-2025 m. įsigyti tapybos darbai

Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų parodų katalogai, XLII tomas
Parodos „Sugrįžtantis paveldas. 2018–2025 m. įsigyti tapybos darbai“ kataloge pristatoma Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų vaizduojamosios dailės rinkinio plėtra pastaraisiais metais. Muziejui mecenatų padovanoti ir paties muziejaus įsigyti darbai yra istorinės, religinės tematikos, juose gausu Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų, jų giminaičių, valstybės didikų portretų. Tokie tapybos darbai yra ypač svarbūs senosios Lietuvos valstybės atminčiai puoselėti, be to, meno rinkoje juos rasti itin sunku. Katalogo skaitytojai kviečiami susipažinti su 25 muziejaus naujai įgytais tapybos darbais.

Plačiau

Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai Vilniuje. Trumpai apie istoriją, atkūrimą, ekspozicijas

Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai Vilniuje. Trumpai apie istoriją, atkūrimą, ekspozicijas

Leidinyje „Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai Vilniuje. Trumpai apie istoriją, atkūrimą, ekspozicijas“ glaustai ir aiškiai pristatoma svarbiausios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rezidencijos raida – nuo ankstyvųjų pilių iki šiuolaikinio muziejaus.
Leidinyje apžvelgiama rūmų istorija, jų sunaikinimas ir atkūrimas XXI amžiuje, supažindinama su nuolatinėmis muziejaus ekspozicijomis ir lankymo maršrutais. Gausiai iliustruotas leidinys skirtas lankytojams, norintiems geriau suprasti Valdovų rūmų reikšmę Lietuvos valstybingumo ir Europos kultūros kontekste.

Plačiau

Palace of the Grand Dukes of Lithuania in Vilnius

Palace of the Grand Dukes of Lithuania in Vilnius

The publication Palace of the Grand Dukes of Lithuania in Vilnius. A Brief Guide to Its History, Reconstruction and Exhibitions provides a clear and concise overview of the development of the most important residence of the rulers of the Grand Duchy of Lithuania – from the earliest castles to the present-day museum.

Plačiau

Dr. Valdo Rakučio paskaita apie Osmanų imperiją

Dr. Valdo Rakučio paskaita apie Osmanų imperiją

2026m.Spalio1009 d.

Rugsėjo 23 d. Valdovų rūmuose vyko prof. dr. Valdo Rakučio (Lietuvos Respublikos Seimas, Klaipėdos universitetas) paskaita apie Abiejų Tautų Respublikos ir Osmanų imperijos santykių kaitą XVII–XVIII a.

 
 

 

Plačiau

Garsas nuo Malborko pasiekė sostinę

Garsas nuo Malborko pasiekė sostinę

2026m.Rugsėjo0910 d.

Valdovų rūmų muziejuje atidaryta tarptautinė paroda „Eina garsas nuo Malburgo… Malborko lobiai“, kurioje galite išvysti ginklų, meno kūrinių, liturginių reikmenų ir buities daiktų – visa tai, ką Viduramžiais šioje pilyje naudojo Vokiečių ordino kariai.

Plačiau

smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika