Virtualus muziejus

←

	
Savaitės eksponatai
Marsas ir VeneraPublikuota2025m.Spalio1014 d.
Po 64 metų Romos gaisro imperatorius Neronas (54–68) pradėjo didžiules statybas ant Eskvilino kalvos. Didingo komplekso svarbiausiu statiniu tapo Aukso rūmai (lot. Domus Aurea), kurių puošybai gausiai naudotas auksas, o sienos ir lubos buvo dekoruotos stiuko lipdiniais ir freskomis. Tačiau vos po kelerių metų mirus Neronui statybos darbai buvo sustabdyti. Didžiulis kompleksas su rūmais ir kitais pastatais palaipsniui užstatytas, o Aukso rūmai atsidūrė po žeme. Tik XV a. pabaigoje juos naujai atrado Renesanso dailininkai, kurie tyrinėjo ir kopijavo antikines freskas. Vėlesniais amžiais susidomėjimas šiomis freskomis tik didėjo.
 
 XVIII a. aštuntame dešimtmetyje Romos antikvaras Ludovikas Miris (Ludovico Mirri, 1738–1786) pradėjo kasinėjimus buvusių imperatoriaus Nerono rūmų vietoje. 1774 m. jis pakvietė dailininką Pranciškų Smuglevičių ir architektą Vinčencą Breną (Vincenzo Brenna, 1747–1820) nupiešti atrastas antikinio pastato freskas. Piešiant buvo atkurtos ir trūkstamos freskų dalys. Remdamasis dailininkų sukurtais piešiniais, grafikas Markas Karlonis (Marco Carloni, 1742–1796) parengė grafikos darbus, kuriuos atskirame albume „Tito termų liekanos ir jų vidaus tapyba“ (Vestigia delle terme di Tito e loro interne pitture) 1776 m. Romoje išspausdino L. Miris. Iš viso leidinyje publikuoti 59 Aukso rūmų sieninės tapybos vaizdai. 
 
Plačiau
Arklių šukosPublikuota2025m.Spalio1020 d.
Vienos svarbiausių arklių kasdienės priežiūros priemonių – geležinės šukos. Jomis iš arklio kailio buvo šalinamas ne tik susikaupęs purvas, bet ir iššukuojami išslinkę bei sulipę plaukai, masažuojami gilieji raumenys. Taip pat šukos buvo efektyvi prevencinė priemonė parazitų atsiradimui užkirsti. Tyrinėjant Vilniaus Žemutinę pilį, XV a. datuojamuose sluoksniuose aptiktos ornamentuotos arklių šukos. Iki šiol Vilniaus Žemutinės pilies archeologinėje medžiagoje artefaktų, identifikuojamų kaip arklių šukos, surasta 12 vienetų. 
 Aptariamos šukos sudarytos iš stačiakampio formos plokštelės ir įtvaros kotui užmauti. Pati plokštelė aplūžusi, kraštai užlenkti, dantyti. Įtvara prie šukų plokštelės pritvirtinta penkiomis geležinėmis kniedėmis. Įrankis puoštas geometriniu ornamentu: apskritimų, lankelių ir taškučių kompozicija. Šukos buvo dengtos alavo danga. Šukuojamosios dalies matmenys – 16,5 x 6 x 1,6 cm, įtvaros ilgis 4,7 cm, storis 0,4 cm. 
 
Plačiau
AlembikasPublikuota2025m.Spalio1014 d.
Atliekant archeologinius tyrimus Valdovų rūmų teritorijoje aptiktas išskirtinis ir gana retas radinys – alembikas. Tai neatsiejama XVI–XVII a. alchemikų ir vaistininkų darbo priemonė – distiliavimo aparatas. Alembikas buvo naudojamas kartu su kolbomis ir kitais pagalbiniais surinkimo indais, į kuriuos pro snapelį lašėdavo kondensuotas skystis. Distiliuojant išgautos medžiagos buvo panaudojamos labai plačiai: nuo medicinos iki kulinarijos, nuo parfumerijos iki magijos.
Distiliavimo technologija Europoje paplito Viduramžiais. Nors paprastas distiliavimas buvo prieinamas daugeliui, sudėtingesnius procesus galėjo atlikti tik patyrę specialistai – vaistininkai ar alchemikai. Jau nuo XVI a. pradžios Vilniuje ėmė kurtis pirmosios vaistinės, kuriose miestiečiai ir miesto svečiai galėjo gauti visas tuo metu žinomas medicinos paslaugas. Vilniaus vaistininkai buvo turtingi ir gerbiami piliečiai. Kai kurie iš jų priklausė miesto elitui, tapo magistrato nariais, aptarnavo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikus ar net pačius valdovus.
 
Plačiau
Sakalo gobtuvasPublikuota2025m.Rugsėjo0930 d.
Odinių radinių gausa Vilniaus Žemutinės pilies archeologinis kompleksas išsiskiria ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos kontekste. Šioje teritorijoje aptikta unikalių odinių dirbinių, kurių nerasta kitose Lietuvos vietose. Vieni tokių išskirtinių radinių yra medžioklinio paukščio skeletas su odinių kojų dirželių komplektu ir trys odiniai paukščių gobtuvai. Visi šie artefaktai liudija apie Viduramžių Lietuvoje diduomenės praktikuotą medžioklės rūšį – sakalininkystę, kuomet grobiui pagauti buvo pasitelkiami dresuoti plėšrieji paukščiai.
 Pristatomas medžioklinio paukščio gobtuvas buvo surastas 2006 m. atliekant archeologinius tyrimus Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje, Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų pietinio korpuso prieigose. Tokie kaip šis gobtuvai buvo dedami paukščiui ant galvos regėjimui apriboti. Jie buvo reikalingi tam, kad paukštis patirtų kuo mažiau streso ir nuovargio jį transportuojant į treniruočių, medžioklės ar kitas vietas. Gobtuvėlis paprastai buvo nuimamas tik norint sukoncentruoti paukščio dėmesį į medžioklės objektą ar paleidžiant paukštį į voljerą.  
 
Plačiau
Į sąrašą

Virtualios parodos
ARCHEOLOGINĖ KELIONĖ LAIKU – JONAS PUZINAS – NUO KALBOTYROS IKI ARCHEOLOGIJOS MOKSLO2025 m. spalio 1 d. minime vienos reikšmingiausių Lietuvos archeologijos istorijos asmenybių – Jono Puzino – 120-ąsias gimimo metines. Jis buvo profesionalios archeologijos disciplinos kūrėjas Lietuvoje: atliko sistemingus tyrimus, rengė naujus specialistus ir suformavo lietuvių archeologų mokyklą. Puzinas taip pat pradėjo kurti lietuvišką archeologijos terminiją bei suklasifikavo visus iki tarpukario pabaigos surastus radinius. Net priverstinai atsidūręs toli nuo tėvynės, jis nenutraukė ryšių su Lietuvos praeitimi – tęsė tyrimus, puoselėjo istorinę atmintį, ugdė tautinę savimonę ir paliko gausų kultūrinį paveldą ateities kartoms.
Žymus Lietuvos archeologas J. Puzinas gimė 1905 m. spalio 1 d. Svaronių vienkiemyje, Ukmergės apskrityje, stambių ūkininkų šeimoje. Pirmąsias mokslo žinias J. Puzinas gavo rusų liaudies mokykloje, vėliau mokėsi Ukmergės gimnazijoje. Ten ir atsiskleidė jo polinkis į kalbotyrą bei istoriją. 1925 m., baigęs gimnaziją, jis įstojo į Lietuvos universitetą Kaune studijuoti lituanistikos, pedagogikos ir lyginamosios kalbotyros. Gali būti, kad jaunystėje J. Puzinas net nesvarstė apie archeologo kelią – jo interesai buvo labiau susiję su kalba ir istorija, tačiau būtent šios sritys vėliau padėjo jam atrasti kelią į archeologijos mokslą.
 
Plačiau
ARCHEOLOGINĖ KELIONĖ LAIKU – ADOLFAS TAUTAVIČIUS – NUO BALTŲ GENČIŲ ETNOGENEZĖS IKI ARCHEOLOGIJOS BIBLIOGRAFIJOS2025 m. rugsėjo 9 d. sukanka 100 metų, kai Judrėnuose (dab. Telšių r., Viešvėnų sen.) gimė viena ryškiausių Lietuvos pokario archeologijos asmenybių – Adolfas Tautavičius. 
 Jis paliko reikšmingą pėdsaką atliekant Vilniaus senamiesčio, ypač Žemutinės pilies teritorijos ir svarbiausio objekto joje – Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencijos, tyrimus. Taip pat pasižymėjo kaip enciklopedinio pobūdžio mokslininkas, domėjosi daugeliu archeologijos sričių, įnešė svarų indėlį į jas, kaupdamas, sistemindamas, skelbdamas ir populiarindamas tyrimų duomenis. 
 
Plačiau
ARCHEOLOGINĖ KELIONĖ LAIKU – VYTAUTAS URBANAVIČIUS – NUO MAMUTO IKI PREZIDENTŲVytautas Urbanavičius gimė 1935 m. liepos 3 d. Jurbarko valsčiuje, Skirsnemunės kaime. Šeima gyveno šalia Skirsnemunės buvusiame Molynės kaime. Nuo 1942 m. ketverius metus mokėsi Skirsnemunės pradžios mokykloje, 1947–1950 m. – naujai įsteigtoje Skirsnemunės septynmetėje mokykloje. Skirsnemunėje visa klasė pagarbiai jį vadino „Molynės profesoriumi“, nes buvo apsiskaitęs ir smalsus. 1950 m. įstojo į aštuntą Jurbarko vidurinės mokyklos klasę, o 1953 m. šeimai persikėlus į Zarasus, 1954 m. čia baigė vidurinę mokyklą ir tais pačiais metais įstojo į Vilniaus universitetą, Istorijos-filologijos fakulteto istorijos specialybės kursą. 1959 m. baigęs universitetą gavo istoriko ir vidurinės mokyklos istorijos mokytojo kvalifikaciją suteikiantį diplomą. 
 V. Urbanavičiaus archeologinis kelias prasidėjo dar būnant trečio kurso studentu. Karjeros pradžia susijusi su vienu unikaliausių radinių, aptiktų 1957 m. vasarą Vilniuje, Antakalnyje, Smėlio gatvėje, – Vilniaus mamutu. 1957 m. rugpjūčio 1–15 d. vyko tyrimai, kuriuose V. Urbanavičius darbavosi kartu su Istorijos instituto archeologais Alge Jankevičiene ir Pranu Kulikausku. 
 
Plačiau
Rutulio formos svareliai iš Valdovų rūmų muziejaus Archeologijos rinkinioValdovų rūmų muziejaus Archeologijos rinkinyje saugoma kelios dešimtys įvairios formos, medžiagiškumo ir ženklinimo svarelių. Jie buvo naudojami skirtingais laikotarpiais ir skirti įvairiems tikslams. Pavyzdžiui, vieni svareliai buvo skirti pinigams ar prabangos prekėms sverti, kitus naudojo juvelyrai, monetų kalėjai ar vaistininkai. 
 Šioje virtualioje parodoje pristatoma dvylikos svarelių grupė, išsiskirianti rutuliška dirbinių forma ir ženklų / ornamentų įvairove. Rodomi svareliai Valdovų rūmų muziejaus Archeologijos rinkinyje esančių svarelių kolekcijoje chronologiškai yra ankstyviausi. Visi šie svareliai buvo rasti XXI a. pirmajame dešimtmetyje per archeologinius tyrimus Vilniaus Žemutinės pilies Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų teritorijoje. 
 
Plačiau
Į sąrašą

Virtualios ekskursijos ir edukacijos
Valdovo valdžios ženklaiPublikuota2025m.Balandžio0401 d.
Plačiau
Jogailaičių Europa XV a. pabaigojePublikuota2025m.Balandžio0401 d.
Plačiau
Valdovo pasiuntinysPublikuota2025m.Balandžio0401 d.
Plačiau
Į sąrašą

3D virtuali realybė
3D „Virtuali kelionė laiku“. Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencijos raida XIII–XXI amžiujeValdovų rūmų muziejus pirmasis šalyje savo lankytojams pristatė galimybę 3D virtualioje erdvėje šimtmečiais nusikelti į praeitį ir pamatyti, kaip istoriškai keitėsi Vilniaus pilių teritorija, Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencija nuo XIII a. iki šių dienų. Tai leidžia suvokti istorinio lobyno, eksponuojamo Valdovų rūmų muziejuje, svarbą.
 
Plačiau
3D virtualaus Gedimino bokšto atkūrimas3D virtualaus Gedimino bokšto atkūrimo projekcija suteikia galimybę pamatyti Muziejuje saugomą XIV a. pr. – XV a. paveldą, susipažinti su Lietuvos didžiųjų kunigaikščių pilies ir rūmų istorija bei valdovų ir kitų dvaro gyventojų kasdienybe nuo Gedimino iki Kazimiero Jogailaičio laikų. Žiūrovai gali virtualiai patirti Lietuvos valdovų diegtas inovacijas nuo Gotikos iki Renesanso.  
Plačiau
Virtualus 3D pasivaikščiojimas po Valdovų rūmusSveikiname Jus, Lietuvos gyventojus ir mūsų sostinės svečius, atvykus į atkurtą istorinę Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidenciją ir sklaidant čia įsikūrusio muziejaus ekspozicijų interaktyvų vadovą. Malonu, kad siekiate praeitį atverti dabarčiai ir ateičiai.
Plačiau
Google Places turasPasivaikščiokite po Nacionalinį muziejų – Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės valdovų rūmus per Google Places turą.
Plačiau
Į sąrašą

Virtualūs renginiai
Renginių įrašaiPublikuota2023m.Rugpjūčio0807 d.
Plačiau
Į sąrašą

Leidiniai
Pidhircių rūmai. Istorija ir meno kolekcijosTarptautinės parodos katalogas, kuriame išsamiai pristatoma Ukrainoje, netoli Lvivo, esančių ir bendrą Abiejų Tautų Respublikos paveldą liudijančių rūmų istorija, architektūra bei turtingos meno kolekcijos. Katalogas išleistas trimis kalbomis: lietuvių, ukrainiečių ir anglų. 
Plačiau
Chronicon Palatii Magnorum Ducum Lithuaniae, vol. 5 (MMXVII–MMXX)Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų kronika, t. 5 (2017–2020)
 
Chronicon Palatii Magnorum Ducum Lithuaniae yra tęstinis periodinis leidinys, leidžiamas nuo 2011 metų.
 
Penktajame šio leidinio tome publikuojami apžvalginiai straipsniai, atspindintys Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų 2017–2020 m. veiklą: kultūros, meno, istorijos ir archeologijos vertybių kaupimą, saugojimą, tyrimą, konservavimą bei restauravimą, nacionalinių ir tarptautinių parodų, kultūrinių ir valstybės reprezentacinių renginių organizavimą, edukacinę bei mokslinę veiklą, leidybą, turizmo informacijos sklaidą.
Plačiau
Tarptautinės parodos katalogas „Nuo pasaulio sukūrimo iki apokalipsės“Valdovų rūmų muziejuje surengta tarptautinė graviūrų paroda „Nuo pasaulio sukūrimo iki apokalipsės“ žiūrovui atvėrė Lenkijos mokslų ir menų akademijos ir Lenkijos mokslų akademijos mokslinės bibliotekos Krokuvoje (Biblioteka Naukowa PAU i PAN w Krakowie) aukso fondą – per 200 grafikos lakštų. 
Plačiau
Mokslinių straipsnių rinkinys „Tarp Baltijos ir Juodosios jūrų: karybos istorija ir tyrimai“Mokslinių straipsnių rinkinys, parengtas pagal tarptautinės konferencijos „Tarp Baltijos ir Juodosios jūrų: karybos istorija ir tyrimai“ , vykusios 2023 m. birželio 1-2 d. Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose, pranešimus.
Plačiau
Į sąrašą

Nuotraukų galerija
35-asis senosios muzikos festivalis „Banchetto musicale“Publikuota2025m.Lapkričio1103 d.
Spalio mėnesį baigėsi 35-asis senosios muzikos festivalis „Banchetto musicale“. Valdovų rūmuose vyko net keturi festivalio renginiai, subūrę garsiausius senosios muzikos atlikėjus iš skirtingų Europos šalių:
 
„Arcangelo Corelli pasaulis: sonatos violai da gamba ir basso continuo“ – Teodoro Baù (viola da gamba, Italija, Šveicarija) ir Andrea Buccarella (klavesinas, Italija, Šveicarija);
„Baltic Stage: Cuori e ponti – kai susitinka širdys, tiesiasi tiltai“ – Rūta Vox (vokalas, Lietuva) ir Francesco Addabbo (klavesinas, Italija);
„Ars Trobar Italica: Trubadūrų paveldas viduramžių Italijoje“ – ansamblis „Le Miroir de Musique“ (Šveicarija): Miriam Trevisan (sopranas), Jacob Lawrence (tenoras, vielė), Baptiste Romain (vadovas, vielė, dūdmaišis);
„Alla Napoletana: Spalvingojo Neapolio garsovaizdžiai“ – ansamblis „L’Arpeggiata“ (Europos senosios muzikos ansamblis), Christina Pluhar (vadovė, teorba), Vincenzo Capezzuto (altas), Anna Dego (šokis).
Dėkojame visiems atlikėjams, partneriams ir klausytojams už nepamirštamas akimirkas! Dalijamės renginių akimirkomis. 
Plačiau
Pristatytas naujai atrastas Lietuvos kanclerio ir Vilniaus vaivados Mikalojaus Radvilaičio portretasPublikuota2025m.Spalio1029 d.
Lietuvos kanclerio ir Vilniaus vaivados Mikalojaus Radvilaičio portretas į parodą Valdovų rūmų muziejuje atkeliavo iš privačios Varšuvoje gyvenančio aktyvaus Lietuvos ir Lenkijos bei kitų kaimyninių kraštų bendradarbiavimo skatintojo, kolekcininko, mecenato kunigaikščio Motiejaus Radvilos (Maciej Radziwiłł) kolekcijos.

Lietuvos kanclerio ir Vilniaus vaivados Mikalojaus Radvilaičio portretas iš kunigaikščio Motiejaus Radvilos kolekcijos bus eksponuojamas Valdovų rūmų muziejaus Olandiškajame kabinete iki 2026 m. kovo 22 dienos.
 
Plačiau
Paroda „Senoji Lietuva Napoleono Ordos akvarelėse“ – atidaryta!Publikuota2025m.Spalio1017 d.
Valdovų rūmų muziejuje atidaryta tarptautinė paroda „Senoji Lietuva Napoleono Ordos akvarelėse“. Napoleonas Orda (1807–1883) – vienas įvairiapusiškiausių XIX a. Lietuvos kūrėjų, visuomenininkų. Vertingiausia ir gausiausia N. Ordos meninio palikimo dalis – piešiniai ir akvarelės – pristatomos šioje Valdovų rūmų ir Krokuvos nacionalinio muziejaus parodoje.
 
Plačiau
Koncerto „Arcangelo Corelli pasaulis“ akimirkosPublikuota2025m.Spalio1009 d.
35-ąją gyvavimo sukaktį minintis tarptautinis senosios muzikos festivalis „Banchetto Musicale“ šventinę festivalio programą pradėjo subtilia kelione į XVIII a. Italijos širdį – amžinąjį miestą Romą.
Jau 20 metų čia gyvenantis smuikininkas virtuozas Arcangelo Corelli amžių sandūroje, 1700-aisiais, publikavo savo 12 sonatų smuikui ir klavesinui (Sonate a violino e violone o cimbalo), tuo pradėdamas naują epochą ir įvardytas kaip stilistinio tobulumo pavyzdys. Daugybė kompozitorių, pradedant jo paties mokiniais, ėmė sekti jo stiliumi, kurį šiandien galima apibūdinti kaip grynąjį ir apoloniškąjį (tai santūri, harmoninga ir struktūruota meno forma).
Plačiau
Į sąrašą