Virtualus muziejus

←

	

    	
Savaitės eksponatai
Liejimo formelė iš lavosPublikuota2024m.Balandžio0422 d.
Viduramžiais juvelyriniai dirbiniai gaminti naudojant įvairias technologijas, iš kurių viena – liejimas akmeninėse, metalinėse, molinėse ar kitokiose formelėse (vienpusėse, dvipusėse). Vykstant procesui, išlydytas metalas būdavo pilamas į liejimo formelę su išraižytu dirbinio modeliu.
Plačiau
AuskarasPublikuota2024m.Balandžio0411 d.
Dabartinėje Lietuvos teritorijoje seniausi auskarai datuojami XIII–XIV amžiumi. Jie buvo gaminami lankelio formos su 1–3 kabučiais ir pagal konstrukciją skirstomi į tris tipus: žiedinius, kilpinius ir klaustuko formos.
Plačiau
Prancūzijos Didžiosios armijos 85-ojo linijinio pėstininkų pulko uniforminė sagaPublikuota2024m.Balandžio0408 d.
Per daugelį metų trukusius nuoseklius archeologinius kasinėjimus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų teritorijoje surinkta gana gausi, įvairių laikotarpių sagų kolekcija. Aprašomos sagos averse pavaizduotas lauro šakelių įrėmintas skaičius „85“. Virš skaičiaus ir lapelių yra taškelis, o reverse – išlikę kilpos, skirtos sagai prisiūti, fragmentai. Tai Prancūzijos Didžiosios Armijos (pranc. La Grande Armée) 85-ojo linijinio pėstininkų pulko uniforminė saga.
Plačiau
Gobelenas „Sabinių pagrobimas“Publikuota2024m.Kovo0328 d.
Kartoną, pagal kurį austas gobelenas, kūręs nežinomas dailininkas rėmėsi Firmeno Bolarlė (Firmin Beaularlet, 1731–1797) graviūra. Ši graviūra 1762 m. atspausta pagal vieno žymiausių XVII a. italų Baroko dailininkų Lukos Džordano (Luca Giordano, 1634–1705) paveikslo „Sabinių pagrobimas“, sukurto 1672–1674 m., kompoziciją.
Plačiau
Į sąrašą

    	
Virtualios parodos
XIII–XVII a. brangakmeniai Vilniaus Žemutinės pilies Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencijos archeologinių tyrimų duomenimisVilniuje atliekant archeologinius tyrimus rasti ir ištirti 25 radiniai, puošti 27 brangakmeniais, ir 2 radiniai iš uolienų, datuojami XIII–XVII amžiumi. Tai 2 granatai, 8 perlai, 2 chalcedonai, 4 turkiai, 2 karneoliai, 2 koralai, jaspis, kalnų krištolas, smaragdas, gagatas, rubinas, deimantas, agatas, serpentinitas, staninas.
Plačiau
Po Gedimino kojomis: archeologiniai tyrimai ir didžiojo kunigaikščio paminklo istorija2023 m. sukako 700 metų nuo Vilniaus vardo pirmojo paminėjimo istoriniuose šaltiniuose. Miesto įkūrimo legenda byloja, kad čia medžioti atvykęs didysis kunigaikštis Gediminas susapnavo pranašišką sapną ir įkūrė miestą. Archeologai atskleidė, kad Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino (1316–1341) valdymo pradžioje Vilniuje, Aukštutinės pilies kalno papėdėje, jau buvo pastatyta pirmoji Lietuvoje mūrinė pilis, o už jos gynybinių sienų driekėsi medinis, mažiausiai jau kelis dešimtmečius beaugantis miestas. Tuo metu pilis ne kartą stiprinta, jos plotas padidėjo beveik tris kartus.
Plačiau
PLYTOS SU DAŽYTO TINKO LIEKANOMIS
Plačiau
Kaip tai atsitiko Didžiajame mūšyje... Žalgirio atodangos
Plačiau
Į sąrašą

    	
Virtualios ekskursijos ir edukacijos
Herbas – praeities pasakotojasPublikuota2023m.Balandžio0424 d.
Plačiau
Gediminaičiai: Lietuvos valdovų giminėPublikuota2023m.Balandžio0424 d.
Plačiau
Valdovas kalba su pasauliuPublikuota2023m.Balandžio0424 d.
Plačiau
Jogailaičių Europa XV a. pabaigojePublikuota2023m.Balandžio0424 d.
Plačiau
Į sąrašą

    	
Virtualūs renginiai
Renginių įrašaiPublikuota2023m.Rugpjūčio0807 d.
Plačiau
Į sąrašą

    	
Leidiniai
NErūpestingas amžius. Vaikystė Lietuvos Didžiojoje KunigaikštystėjeTarptautinės parodos „NErūpestingas amžius. Vaikystė Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje“ kataloge pristatomi parodoje eksponuoti beveik 300 objektų: portretų, medalių, grafikos darbų ir piešinių, vaikiškų drabužių ir aksesuarų, žaislų ir ginklų bei kitų su vaikyste susijusių artefaktų. Katalogo skaitytojai atpažins universalius, nepriklausomai nuo epochos vaikų gyvenime svarbius daiktus: kūdikio priežiūros reikmenis, baldelius, žaislus, knygeles, be kurių neužaugo nė viena karta.
Plačiau
Lvivas sveikina Vilnių. Europos tapybos šedevrai iš Lvivo nacionalinės Boryso Voznyckio dailės galerijosVilniaus – amžinosios Lietuvos sostinės – 700 metų sukakties proga vilniečiams ir sostinės svečiams ukrainiečiai padovanojo Europos tapybos šedevrų parodą iš Lvivo nacionalinės Boryso Voznyckio dailės galerijos. Su Ukraina Lietuvą sieja gilūs istoriniai saitai, primenantys Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos laikus.
 
Kataloge, skirtame parodai „Lvivas sveikina Vilnių. Europos tapybos šedevrai iš Lvivo nacionalinės Boryso Voznyckio dailės galerijos“, pristatomi 33 tapybos šedevrai, eksponuoti Valdovų rūmų muziejuje iš pagrindinių Lvivo galerijos padalinių, įsikūrusių Potockių ir Lozinskių rūmuose. Valdovų rūmų muziejaus dailės ekspertai papildė informaciją apie paveikslus, juos gretindami su kitais pasaulio šedevrais ir kita naujausių tyrimų medžiaga.
Plačiau
Žygimanto Augusto gobelenai VilniujeTarptautinės parodos katalogas „Žygimanto Augusto gobelenai Vilniuje“ pristato neįkainojamą Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto gobelenų kolekciją iš Vavelio karališkosios pilies. Žygimanto Augusto gobelenų kultūrinė vertė yra stulbinanti, o šios kolekcijos istorinis palikimas turi didžią simbolinę reikšmę. Žygimanto Augusto gobelenų kolekcija pasaulinę šlovę pelnė dėl biblinių gobelenų, kurių seniausias rinkinys pirmą kartą paminėtas 1553 m. XVI a. pabaigoje kolekcija išaugo iki 160 kūrinių ir tapo didžiausiu gobelenų rinkiniu, kada nors užsakytu vieno užsakovo.
 
Plačiau
Gedimino miesto aušra. Seniausias Vilniaus medinis pastatas ir unikaliausi jo radiniai2006–2007 ir 2014–2015 m. vykdant archeologinius tyrimus Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų rytinio korpuso šiauriniame priestate, apatiniame kultūrinio klodo sluoksnyje, buvo rasta medinio, ūkinės paskirties pastato (tikėtina, svirno) fragmentų ir daug įvairių smulkių archeologinių radinių, datuojamų XIII a. antra puse. Šie vertingi radiniai buvo pristatyti specialioje Valdovų rūmų muziejaus parodoje „Gedimino miesto aušra. Seniausias Vilniaus medinis pastatas ir unikaliausi jo radiniai“.
Plačiau
Į sąrašą

    	
Nuotraukų galerija
Parodos „Sukilusieji 1863–1864 m.“ atidarymo akimirkosPublikuota2024m.Balandžio0426 d.
Balandžio 25 d. Valdovų rūmų Didžiajame kieme atidaryta Lenkijos istorijos muziejaus surengta Interaktyvi paroda „Sukilusieji 1863–1864 m.“, skirta vienam didžiausių sunaikintos Abiejų Tautų Respublikos tautų nacionalinio ir socialinio išsivadavimo judėjimų prieš Rusijos imperijos valdžią.
 
Plačiau
Istorinio šokio dieną po Valdovų rūmus – galjardos ritmuPublikuota2024m.Balandžio0422 d.
Balandžio 13 d. Valdovų rūmų muziejuje lankytojai buvo kviečiami minėti Istorinio šokio dieną! 

Apie istorinius šokius Braunsbergo vargonų tabulatūroje pasakojo dr. Aleksandros Pister, pagrindinių galjardos žingsnelių mokė Edmundas Žička ir be to, buvo galima patobulinti jau žinomas technikas kartu su Živile Antanavičiene. Taip pat lankytojai galėjo išvysti Jonavos Janinos Miščiukaitės meno mokyklos istorinio šokio kolektyvo „Fioretti“ pasirodymą.
 
Plačiau
Trijų jūrų viršūnių susitikimas Valdovų rūmuosePublikuota2024m.Balandžio0412 d.
Valdovų rūmai šiandien priėmė 25 šalių, tarp jų – 10 valstybių vadovus, įskaitant kaimyninės Lenkijos, Baltijos šalių bei Ukrainos prezidentus, dalyvaujančius Trijų jūrų (Three Seas Summit Vilnius 2024) iniciatyvos viršūnių susitikime Vilniuje. 
Plačiau
Diskusijos „Apdovanojimų diplomatija: istorija, reikšmė, praktika“ akimirkosPublikuota2024m.Balandžio0408 d.
Balandžio 4 dieną, ketvirtadienį, vykusios diskusijos metu buvo apžvelgta valstybinių apdovanojimų istorija, aptariama valstybinio apdovanojimo, kaip simbolinio objekto, reikšmė formuojant nacionalinį tapatumą ir puoselėjant istorinę atmintį. Diskusijoje dalyvavo Vilius Kavaliauskas, Antanas Valionis, moderavo Marijus Uzorka.
 
Plačiau
Į sąrašą

    