Virtualus muziejus

←

	
Savaitės eksponatai
Raereno akmens masės ąsotisPublikuota2026m.Liepos0713 d.
Buitinės keramikos kolekcija sudaro vieną didžiausių Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų rinkinių dalių. Joje saugomi įvairių laikotarpių vietinių meistrų dirbiniai ir importuoti indai. Šiame tekste pristatomas vienas retesnių importinės keramikos pavyzdžių – Raereno akmens masės ąsotis.
Akmens masė – tai aukštoje temperatūroje sukepęs molio ir kitų uolienų mišinys. Ji gali būti balta, pilka, gelsva ar ruda. Tokia keramika yra kieta, neporinga, nepralaidi skysčiams ir neperšviečiama. Šios rūšies indai pradėti gaminti dabartinės Vokietijos Reino regione, vėliau jų gamyba išplito į Žemutinę Saksoniją ir Belgiją, o nuo XVII a. – ir į Angliją. Akmens masės technologija turėjo didelę įtaką vėlyvųjų Viduramžių ir Naujųjų laikų keramikos tradicijoms, keitė ne tik gamybos procesus, bet ir buitinius bei socialinius įpročius.
 
Plačiau
Prancūzijos Didžiosios armijos 21-ojo linijinio pėstininkų pulko uniforminė sagaPublikuota2026m.Liepos0707 d.
Tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų muziejaus archeologijos rinkinyje saugomų sagų kolekcijos išsiskiria Prancūzijos imperijos Didžiosios armijos (pranc. Grande Armée) uniforminės sagos. Nors tai smulkūs aprangos elementai, jie tiesiogiai siejasi su Napoleono epocha. Iš viso šiai grupei priskiriama 15 sagų, priklausiusių 11 skirtingų Didžiosios armijos karinių vienetų.
Pristatoma saga yra apvali, plokščia, su ranteliu pakraštyje, pagaminta štampavimo būdu iš vario lydinio. Centre pavaizduoti skaitmenys 2 (arabiškas) ir I (romėniškas), juos juosia į vidų užlenktais galais augalo šakų vainikas su tašku viršuje. Reverse matyti keturgubos kilpelės, skirtos sagai prisiūti prie uniformos, žymės. Skaitmenys nurodo sagos priklausymą 21-ajam linijiniam pėstininkų pulkui.
 21-asis linijinis pėstininkų pulkas (pranc. 21e Régiment d'infanterie de Ligne) laikomas vienu garbingiausių Prancūzijos kariuomenės dalinių, pasižymėjusių drąsa ir ištikimybe. Pulkas įkurtas 1589 metais. 
 
Plačiau
Grublėtosios keramikos indasPublikuota2026m.Birželio0615 d.
2005 m. vykdant archeologinius tyrimus Valdovų rūmų vidiniame kieme, juodos žemės sluoksnyje rastas vėlyvosios grublėtosios keramikos molinio indo apatinės dalies fragmentas – dugnas ir dalis sienelių. Indas datuojamas V–VII amžiumi. 
 Grublėtoji keramika iš kitų keramikos rūšių išsiskiria paviršiaus apdirbimo technologija. Neišdegto indo išorinė pusė apdrebiama skystesne arba sausesne molio mase – su priemaišomis ar be jų, taip suformuojant nelygų, grublėtą paviršių. Tuomet gaminys džiovinamas ir išdegamas atviroje ugnyje. 
 
Plačiau
Knyga „Orationes civiles“Publikuota2026m.Birželio0622 d.
Tai korespondencijos ir proginių kūrinių rinkinys „Vincento Fabricijaus, teisės žinovo iš Hamburgo, Gdansko miesto tarėjo, viešos kalbos, iškiliausiems ir galingiausiems Lenkijos karaliams visuomenės vardu pasakytos, įvairių argumentų disertacijos, tarp jų ir satyra Pasiruošęs Priansas, laiškai šviesiausiems ir žymiausiems mūsų amžiaus mokytiems vyrams, poemos, po belgiškosios redakcijos kita dalimi žymiai papildytos, leidimą parengė jo sūnus Frydrichas Fabricijus“. 
 Tekstų autorius – iš Hamburgo kilęs teisininkas Vincentas Fabricijus (Vincentius Fabricius, 1612–1667), Gdansko miesto pareigūnas, tarybos narys.  
 
Plačiau
Į sąrašą

Virtualios parodos
ARCHEOLOGINĖ KELIONĖ LAIKU – JONAS PUZINAS – NUO KALBOTYROS IKI ARCHEOLOGIJOS MOKSLO2025 m. spalio 1 d. minime vienos reikšmingiausių Lietuvos archeologijos istorijos asmenybių – Jono Puzino – 120-ąsias gimimo metines. Jis buvo profesionalios archeologijos disciplinos kūrėjas Lietuvoje: atliko sistemingus tyrimus, rengė naujus specialistus ir suformavo lietuvių archeologų mokyklą. Puzinas taip pat pradėjo kurti lietuvišką archeologijos terminiją bei suklasifikavo visus iki tarpukario pabaigos surastus radinius. Net priverstinai atsidūręs toli nuo tėvynės, jis nenutraukė ryšių su Lietuvos praeitimi – tęsė tyrimus, puoselėjo istorinę atmintį, ugdė tautinę savimonę ir paliko gausų kultūrinį paveldą ateities kartoms.
Žymus Lietuvos archeologas J. Puzinas gimė 1905 m. spalio 1 d. Svaronių vienkiemyje, Ukmergės apskrityje, stambių ūkininkų šeimoje. Pirmąsias mokslo žinias J. Puzinas gavo rusų liaudies mokykloje, vėliau mokėsi Ukmergės gimnazijoje. Ten ir atsiskleidė jo polinkis į kalbotyrą bei istoriją. 1925 m., baigęs gimnaziją, jis įstojo į Lietuvos universitetą Kaune studijuoti lituanistikos, pedagogikos ir lyginamosios kalbotyros. Gali būti, kad jaunystėje J. Puzinas net nesvarstė apie archeologo kelią – jo interesai buvo labiau susiję su kalba ir istorija, tačiau būtent šios sritys vėliau padėjo jam atrasti kelią į archeologijos mokslą.
 
Plačiau
ARCHEOLOGINĖ KELIONĖ LAIKU – ADOLFAS TAUTAVIČIUS – NUO BALTŲ GENČIŲ ETNOGENEZĖS IKI ARCHEOLOGIJOS BIBLIOGRAFIJOS2025 m. rugsėjo 9 d. sukanka 100 metų, kai Judrėnuose (dab. Telšių r., Viešvėnų sen.) gimė viena ryškiausių Lietuvos pokario archeologijos asmenybių – Adolfas Tautavičius. 
 Jis paliko reikšmingą pėdsaką atliekant Vilniaus senamiesčio, ypač Žemutinės pilies teritorijos ir svarbiausio objekto joje – Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencijos, tyrimus. Taip pat pasižymėjo kaip enciklopedinio pobūdžio mokslininkas, domėjosi daugeliu archeologijos sričių, įnešė svarų indėlį į jas, kaupdamas, sistemindamas, skelbdamas ir populiarindamas tyrimų duomenis. 
 
Plačiau
ARCHEOLOGINĖ KELIONĖ LAIKU – VYTAUTAS URBANAVIČIUS – NUO MAMUTO IKI PREZIDENTŲVytautas Urbanavičius gimė 1935 m. liepos 3 d. Jurbarko valsčiuje, Skirsnemunės kaime. Šeima gyveno šalia Skirsnemunės buvusiame Molynės kaime. Nuo 1942 m. ketverius metus mokėsi Skirsnemunės pradžios mokykloje, 1947–1950 m. – naujai įsteigtoje Skirsnemunės septynmetėje mokykloje. Skirsnemunėje visa klasė pagarbiai jį vadino „Molynės profesoriumi“, nes buvo apsiskaitęs ir smalsus. 1950 m. įstojo į aštuntą Jurbarko vidurinės mokyklos klasę, o 1953 m. šeimai persikėlus į Zarasus, 1954 m. čia baigė vidurinę mokyklą ir tais pačiais metais įstojo į Vilniaus universitetą, Istorijos-filologijos fakulteto istorijos specialybės kursą. 1959 m. baigęs universitetą gavo istoriko ir vidurinės mokyklos istorijos mokytojo kvalifikaciją suteikiantį diplomą. 
 V. Urbanavičiaus archeologinis kelias prasidėjo dar būnant trečio kurso studentu. Karjeros pradžia susijusi su vienu unikaliausių radinių, aptiktų 1957 m. vasarą Vilniuje, Antakalnyje, Smėlio gatvėje, – Vilniaus mamutu. 1957 m. rugpjūčio 1–15 d. vyko tyrimai, kuriuose V. Urbanavičius darbavosi kartu su Istorijos instituto archeologais Alge Jankevičiene ir Pranu Kulikausku. 
 
Plačiau
Rutulio formos svareliai iš Valdovų rūmų muziejaus Archeologijos rinkinioValdovų rūmų muziejaus Archeologijos rinkinyje saugoma kelios dešimtys įvairios formos, medžiagiškumo ir ženklinimo svarelių. Jie buvo naudojami skirtingais laikotarpiais ir skirti įvairiems tikslams. Pavyzdžiui, vieni svareliai buvo skirti pinigams ar prabangos prekėms sverti, kitus naudojo juvelyrai, monetų kalėjai ar vaistininkai. 
 Šioje virtualioje parodoje pristatoma dvylikos svarelių grupė, išsiskirianti rutuliška dirbinių forma ir ženklų / ornamentų įvairove. Rodomi svareliai Valdovų rūmų muziejaus Archeologijos rinkinyje esančių svarelių kolekcijoje chronologiškai yra ankstyviausi. Visi šie svareliai buvo rasti XXI a. pirmajame dešimtmetyje per archeologinius tyrimus Vilniaus Žemutinės pilies Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų teritorijoje. 
 
Plačiau
Į sąrašą

Virtualios ekskursijos ir edukacijos
Valdovo valdžios ženklaiPublikuota2025m.Balandžio0401 d.
Plačiau
Jogailaičių Europa XV a. pabaigojePublikuota2025m.Balandžio0401 d.
Plačiau
Valdovo pasiuntinysPublikuota2025m.Balandžio0401 d.
Plačiau
Į sąrašą

3D virtuali realybė
3D „Virtuali kelionė laiku“. Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencijos raida XIII–XXI amžiujeValdovų rūmų muziejus pirmasis šalyje savo lankytojams pristatė galimybę 3D virtualioje erdvėje šimtmečiais nusikelti į praeitį ir pamatyti, kaip istoriškai keitėsi Vilniaus pilių teritorija, Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencija nuo XIII a. iki šių dienų. Tai leidžia suvokti istorinio lobyno, eksponuojamo Valdovų rūmų muziejuje, svarbą.
 
Plačiau
3D virtualaus Gedimino bokšto atkūrimas3D virtualaus Gedimino bokšto atkūrimo projekcija suteikia galimybę pamatyti Muziejuje saugomą XIV a. pr. – XV a. paveldą, susipažinti su Lietuvos didžiųjų kunigaikščių pilies ir rūmų istorija bei valdovų ir kitų dvaro gyventojų kasdienybe nuo Gedimino iki Kazimiero Jogailaičio laikų. Žiūrovai gali virtualiai patirti Lietuvos valdovų diegtas inovacijas nuo Gotikos iki Renesanso.  
Plačiau
Virtualus 3D pasivaikščiojimas po Valdovų rūmusSveikiname Jus, Lietuvos gyventojus ir mūsų sostinės svečius, atvykus į atkurtą istorinę Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidenciją ir sklaidant čia įsikūrusio muziejaus ekspozicijų interaktyvų vadovą. Malonu, kad siekiate praeitį atverti dabarčiai ir ateičiai.
Plačiau
Google Places turasPasivaikščiokite po Nacionalinį muziejų – Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės valdovų rūmus per Google Places turą.
Plačiau
Į sąrašą

Virtualūs renginiai
Renginių įrašaiPublikuota2023m.Rugpjūčio0807 d.
Plačiau
Į sąrašą

Leidiniai
Verdiūros su Vyčiu. Kunigaikščių Višnioveckių ir Sanguškų gobelenai iš VavelioParodos „Verdiūros su Vyčiu. Kunigaikščių Višnioveckių ir Sanguškų gobelenai iš Vavelio“ kataloge pristatomos išskirtinės lituanistinės vertybės – gobelenai su heraldiniais ženklais iš Vavelio karališkosios pilies – Valstybinių meno rinkinių (Krokuva, Lenkija). Šie audiniai – ypatingas dailės, kultūros paveldo, reprezentacijos fenomenas, neįkainojamos Lenkijos ir Lietuvos istorijos relikvijos – leidinyje išsamiai analizuojami moksliniuose Magdalenos Ozgos ir dr. Ievos Kuizinienės straipsniuose. Gobelenai su Lietuvos simboliu Vyčiu atskleidžia sudėtingą, paslapčių ir atradimų kupiną Abiejų Tautų Respublikos didikų giminių istoriją. 
Plačiau
Sugrįžtantis paveldas. 2018-2025 m. įsigyti tapybos darbaiLietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų parodų katalogai, XLII tomas
Parodos „Sugrįžtantis paveldas. 2018–2025 m. įsigyti tapybos darbai“ kataloge pristatoma Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų vaizduojamosios dailės rinkinio plėtra pastaraisiais metais. Muziejui mecenatų padovanoti ir paties muziejaus įsigyti darbai yra istorinės, religinės tematikos, juose gausu Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų, jų giminaičių, valstybės didikų portretų. Tokie tapybos darbai yra ypač svarbūs senosios Lietuvos valstybės atminčiai puoselėti, be to, meno rinkoje juos rasti itin sunku. Katalogo skaitytojai kviečiami susipažinti su 25 muziejaus naujai įgytais tapybos darbais.
Plačiau
Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai Vilniuje. Trumpai apie istoriją, atkūrimą, ekspozicijasLeidinyje „Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai Vilniuje. Trumpai apie istoriją, atkūrimą, ekspozicijas“ glaustai ir aiškiai pristatoma svarbiausios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rezidencijos raida – nuo ankstyvųjų pilių iki šiuolaikinio muziejaus.
Leidinyje apžvelgiama rūmų istorija, jų sunaikinimas ir atkūrimas XXI amžiuje, supažindinama su nuolatinėmis muziejaus ekspozicijomis ir lankymo maršrutais. Gausiai iliustruotas leidinys skirtas lankytojams, norintiems geriau suprasti Valdovų rūmų reikšmę Lietuvos valstybingumo ir Europos kultūros kontekste.
Plačiau
Palace of the Grand Dukes of Lithuania in VilniusThe publication Palace of the Grand Dukes of Lithuania in Vilnius. A Brief Guide to Its History, Reconstruction and Exhibitions provides a clear and concise overview of the development of the most important residence of the rulers of the Grand Duchy of Lithuania – from the earliest castles to the present-day museum.
Plačiau
Į sąrašą

Nuotraukų galerija
Vasaros koncertų ciklas Valdovų rūmų kiemePublikuota2026m.Liepos0720 d.
Liepos 11–17 d. Valdovų rūmų muziejaus Didysis kiemas tapo išskirtine muzikos scena.
Plačiau
Žygimanto Augusto meilės relikvija jau Valdovų rūmų muziejujePublikuota2026m.Liepos0709 d.
Valdovų rūmų muziejuje atidaryta tarptautinė paroda „Žygimanto Augusto meilės simbolis. Elžbietos ir Barboros portretų diptikas“. 
Plačiau
Duris atvėrė tarptautinė paroda „Nuo priešo iki sąjungininko“!Publikuota2026m.Liepos0708 d.
Muziejaus Didžiojoje renesansinėje menėje atidaryta tarptautinė paroda „Nuo priešo iki sąjungininko. Lietuva ir Lenkija bei Osmanų imperija XIV–XIX a.“ 
Plačiau
Kultūros naktis 2026Publikuota2026m.Birželio0615 d.
Tarp istorinių sienų suskambo muzika ir pasakojimai

Dėkojame visiems, penktadienio vakarą praleidusiems Valdovų rūmų muziejuje ir jo Didžiajame kieme. 

Iki kitų Kultūros naktų!

Plačiau
Į sąrašą