Virtualus muziejus

Medinio pastato pamato detalė

2025m.Gegužės0512 d.

Medinių pastatų ar jų fragmentų iš praėjusių šimtmečių retai galima aptikti buvusiose kaimavietėse. Mažai įgilintos apatinių konstrukcinių dalių liekanos žymiai geriau išlieka senamiesčiuose, kur gana greitai formuojasi kultūriniai sluoksniai, ypač drėgnose, šlapiose vietose, kai dėl natūralios drėgmės užkonservuojamos organinės medžiagos.

 

Plačiau

Alaus butelių dangtelių „kepurėlės“ su įrašais

2025m.Balandžio0428 d.

Teritorija į rytus ir pietryčius nuo Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų nuo pat jų atsiradimo iki XVIII a. pabaigos, kai jie jau nebeatliko reprezentacinių rūmų paskirties, nepasižymėjo tankiu užstatymu. Prasidėjus 1830 m. sukilimui Pilies kalno papėdėje buvo įkurta carinė Vilniaus tvirtovė. Tuo metu buvo nugriautos pietrytinėje pilies dalyje išlikusios sienos ir šalia Karališkojo malūno stovėjęs gynybinis bokštas. Didesni šios teritorijos pertvarkymai prasidėjo 1870 m., kai buvo pradėta naikinti carinė Vilniaus tvirtovė, nugriautas Karališkasis malūnas, užkasta senoji Vilnios vaga. 1881–1882 m. Pilies kalno papėdėje prie Katedros suformuota aikštė, buvo sumanyta aplink sutvarkyti visą teritoriją ir įkurti Pilies skverą. Tvarkymo darbai baigti 1896 m.: nutiestos alėjos, pasodinta medžių, suformuoti gėlynai, suremontuota oranžerija ir suoleliai, įrengtas fontanas. 1897 m. buvo pastatyti du pirmieji kefyro ir vaisių paviljonai, vėliau atsirado dar du – pieno ir mineralinio vandens. Taip teritorija pritaikyta miestiesčių laisvalaikiui, kurį šie XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje dažniausiai leisdavo lankydamiesi parkuose ir kitose viešosiose vietose.

 

 

Plačiau

Svarelis Vengrijos dukatams sverti

2025m.Balandžio0418 d.

2008 m., atliekant archeologinius tyrimus Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų šiaurės vakarinio korpuso prieigose, buvo rastas svarelis, skirtas Vengrijos dukatams sverti. Šis svarelis – tai 1,6 × 1,6 × 0,2 cm dydžio, 3,26 g svorio keturkampė vario lydinio plokštelė tiesiomis kraštinėmis. Jo averse vaizduojamas karūnuotas valdovas su ilgu apsiaustu, dešinėje rankoje laikantis ilgą kryžių (skeptrą?), o kairėje – valdžios rutulį su kryžiumi. Abipus valdovo figūros yra raidės H D, reiškiančios Hungaricus Ducatus (vengriškas dukatas). Vaizdulys apvestas taškelių apvadu. Svarelio reversas be vaizdulio.

 

Plačiau

Prancūzijos Didžiosios armijos Ilyrijos pulko uniforminė saga

2025m.Balandžio0410 d.

Per ilgamečius archeologinius tyrimus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų teritorijoje surinkta reikšminga įvairiais laikotarpiais datuojamų sagų kolekcija. Tarp jų išsiskiria gerai išsilaikiusi saga, priklausiusi Prancūzijos imperijos (1804–1815) kariuomenės karių uniformai. Šis radinys yra svarbus tiek kaip materialusis liudijimas apie Napoleono epochos karinį buvimą Lietuvoje, tiek kaip platesnio istorinio konteksto dalis.
Saga yra apvali, pagaminta iš vario lydinio štampavimo būdu ir padengta alavo sluoksniu. Ant jos averso išlikęs reljefinis dekoro motyvas su aiškiai įskaitomais užrašais. Reverse yra kilpelė, skirta sagai prie uniformos prisiūti.

 

Plačiau

Po Gedimino kojomis: archeologiniai tyrimai ir didžiojo kunigaikščio paminklo istorija

2023 m. sukako 700 metų nuo Vilniaus vardo pirmojo paminėjimo istoriniuose šaltiniuose. Miesto įkūrimo legenda byloja, kad čia medžioti atvykęs didysis kunigaikštis Gediminas susapnavo pranašišką sapną ir įkūrė miestą. Archeologai atskleidė, kad Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino (1316–1341) valdymo pradžioje Vilniuje, Aukštutinės pilies kalno papėdėje, jau buvo pastatyta pirmoji Lietuvoje mūrinė pilis, o už jos gynybinių sienų driekėsi medinis, mažiausiai jau kelis dešimtmečius beaugantis miestas. Tuo metu pilis ne kartą stiprinta, jos plotas padidėjo beveik tris kartus.

Plačiau

Tarp būties ir atminties. Senieji Vilniaus pilių vaizdai

Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose 2023 m. eksponuotos parodos „Tarp būties ir atminties. Senieji Vilniaus pilių vaizdai“ kataloge pristatoma surinkta gausi ikonografinė ir istorinė medžiaga, sukaupti tyrimų duomenys, susiję su Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencija ir kitais Vilniaus pilių ansamblio objektais. Vilniaus pilys jau nuo Viduramžių buvo svarbiausias Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politinis, ekonominis ir kultūrinis centras, o XVIII a. pabaigoje – XIX a. pradžioje, nugriovus Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmus, istorinė rezidencija atgijo XIX–XX a. dailininkų, fotografų, architektų ir kitų autorių kūryboje bei tyrimuose.

Plačiau

NErūpestingas amžius. Vaikystė Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje

Tarptautinės parodos „NErūpestingas amžius. Vaikystė Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje“ kataloge pristatomi parodoje eksponuoti beveik 300 objektų: portretų, medalių, grafikos darbų ir piešinių, vaikiškų drabužių ir aksesuarų, žaislų ir ginklų bei kitų su vaikyste susijusių artefaktų. Katalogo skaitytojai atpažins universalius, nepriklausomai nuo epochos vaikų gyvenime svarbius daiktus: kūdikio priežiūros reikmenis, baldelius, žaislus, knygeles, be kurių neužaugo nė viena karta.

Plačiau

smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika