Vaikiškas pentinas

Vaikiškas pentinas
Aktualu iki 2023-06-11
XVII a. vid.
Vario lydinys, aukso danga, liejimas, auksavimas
Ilgis 8 cm, plotis 5,2 cm
Tautavičius A., Urbanavičius V. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorijos 1995 m. archeologinių tyrimų ataskaita, Vilnius, 1996, rad. inv. Nr. 1031.
Restauravo Aldona Skučienė, rest. prot. Nr. 233/1435 (Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“).
Dirbinio dangos tyrimus atliko dr. Medeina Steponavičiūtė, tyrimo Nr. KT-594 (Vilniaus universitetas).
 
Svarbus raitelių atributas – pentinai. Jie odiniu dirželiu ar virvute buvo pritvirtinami prie batų kulnų. Jojikas, norėdamas žirgą paraginti, spustelėdavo žirgui šonus kulnais, ir šis imdavo skubintis ar manevruoti kaip liepiamas.
Kyla klausimas, ar vaikams buvo reikalingi pentinai, o jei jie buvo naudojami, tuomet nuo kokio amžiaus. Atsakymus gali padėti rasti archeologinė medžiaga. Tyrinėjant Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų aplinką aptikti du vaikiški pentinai. Tai atskleidžia, kad vis dėlto šis raitelio atributas buvo gaminamas ir vaikams.
Vienas iš šių minėtų vaikiškų pentinų yra išlietas iš vario lydinio. Lankelio šonai puošti stilizuotu augaliniu reljefiniu ornamentu. Ties viduriu pentinas įgauna trikampį skerspjūvį ir yra 1,5 cm pločio bei 0,6 cm storio. Galuose jis susiaurėja iki 0,7 cm ir užsibaigia 1 cm skersmens kilpelėmis, kurios skirtos virvelėms įverti ir pririšti pentiną prie kojos. Spyglys arba žvaigždutė neišliko. Per restauravimą ant pentino pastebėta žvilgančios geltonos spalvos dangos likučių. Atlikus tyrimus paaiškėjo, kad dirbinys buvo padengtas auksu. Tai rodo, kad šis pentinas priklausė aukštą socialinį statusą turėjusios šeimos 5 metų vaikui.
Gali būti, kad pentinai buvo ne tik praktinis reikmuo jojant, bet ir svarbus Viduramžių ir vėlesnių laikų Europos riterystės ženklas, simboline reikšme prilygstantis kalavijui. Istoriniai, ikonografiniai šaltiniai rodo, kad pentinai reprezentuodavo ne tik riterystę, bet ir socialinį bei turtinį statusą. Įdomu, kad rasti vaikiški pentinai priklausė gana skirtingiems laikotarpiams: vienas XIV a. pabaigai – XV a. pradžiai, o kitas – XVII a. viduriui. Abu pasižymi estetiška išvaizda ir išskirtine gamybos kokybe. Vienas jų sidabruotas, o kitas dengtas aukštos prabos auksu.
Dalis suaugusiųjų pentinų taip pat buvo puošnūs ir išsiskyrė aukšta kokybe, tarp jų yra auksuotų, sidabruotų, net inkrustuotų dirbinių. Įprastai geležiniai pentinai dengti alavu, naudoti jodinėjant, kovojant, o prabangūs atliko reprezentacinę funkciją ir buvo paradinio, proginio kostiumo sudedamoji dalis. Aptiktų pentinų estetinės savybės, meistriškumo lygis bei matmenys leidžia manyti, kad vaikai kariais buvo ugdomi nuo pat mažumės, o dalis kostiumo ir tam tikri socialinio statuso rekvizitai buvo pakartojami ir vaikams.
Tačiau istoriniai duomenys rodo, kad pentinai galėjo būti ne tik riterystės ar statuso simbolis, bet ir praktinis reikmuo. Yra žinoma, kad jau ir vaikams buvo dovanojami žirgai – nuo vaikystės jie nemažai dėmesio turėjo skirti ne tik oratorystei, kalbėjimo menui, bet ir fiziniam lavinimuisi bei jodinėjimui. Vaikai buvo mokomi valdyti žirgą, nes neturint žinių, praktikos ir patirties su pentinu gyvūnui buvo galima nemenkai pakenkti.
 
 
Medžiagą parengė Irutė Kaminskaitė
Fotografas Vytautas Abramauskas
 
Naudota literatūra
 
Blaževičius P., Jatautis Š. „Vaikų pėdsakai viduramžių mieste: naujos avalynės tyrimų galimybės“, in: Lietuvos archeologija, t. 40, 2014, p. 205–220.
Ragauskienė R. „Vaikų auklėjimas XVI–XVII amžiuje“, in: ldkistorija.lt, 2013, http://www.ldkistorija.lt/#vaiku-auklejimas-xvixvii-amziuje_fact_234 [žiūrėta 2022-09-09].

Vitkūnas M. „Raitelių atributai iš XIV a. pabaigos – XVI a. pradžios Jurgionių kapinyno“, in: Lituanistica, t. 66, Vilnius, 2020, Nr. 4(122), p. 263–274.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Knyga „Kancyonołas, tey east Knigos psolmu ir giesmių dwasiszku ant garbes Diewuy, Traycioy szwentoy wienatijamuy, ant wartoima baźniczios Dides Kunigayksztistes Lietuwos iszduotos“

Knyga „Kancyonołas, tey east Knigos psolmu ir giesmių dwasiszku ant garbes Diewuy, Traycioy szwentoy wienatijamuy, ant wartoima baźniczios Dides Kunigayksztistes Lietuwos iszduotos“

20261116

Ši knyga – tai kalvinistų giesmynas ir maldynas su daugiabalsėmis (keturbalsėmis) liturginėmis giesmėmis lietuvių kalba.
Pirmą kartą „Kancionalas“ išspausdintas 1781 m. Karaliaučiuje, Hartungų spaustuvėje. Leidinys parengtas pagal 1653 m. Kėdainiuose išspausdintame evangelikų reformatų giesmių ir maldų rinkinyje „Knyga nobažnystės krikščioniškos“ buvusį giesmyną, sudariusį kalvinistų giedamosios liturgijos pagrindą XVII–XVIII amžiuje. Psalmyną su giesmėmis iš lenkų kalbos išvertė ir šiam leidiniui parengė Kėdainių burmistras Steponas Jaugelis-Telega (apie 1600 – po 1666). Pridėjus papildomus 8 psalmių vertimus ir 50 giesmių, 1781 m. buvo išspausdintas „Kancionalas“. Leidinį sudarė 108 lietuviškos psalmės, 207 lietuviškos giesmės ir trys priedai. Kalbinė analizė rodo, kad leidinio sudarytojas – vienas asmuo. Ilgą laikąmanyta, kad knygą parengė reformatų dvasininkas Mykolas Cerauskis (1753–1824). Tuo suabejojo tyrėjai Zigmas Zinkevičius, Ingė Lukšaitė ir Birutė Kabašinskaitė. Pastaroji atliko lyginamąją neabejotinai M. Cerauskio rengtų tekstų ir „Kancionalo“ analizę bei padarė išvadą, kad jis greičiausiai nėra leidinio sudarytojas. 

 

Plačiau

Publikuota: 2023-06-05 11:54 Atnaujinta: 2023-06-05 12:04
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika