Publikuota 20230605
Aktualu iki 2023-06-11
XVII a. vid.
Vario lydinys, aukso danga, liejimas, auksavimas
Ilgis 8 cm, plotis 5,2 cm
Tautavičius A., Urbanavičius V. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorijos 1995 m. archeologinių tyrimų ataskaita, Vilnius, 1996, rad. inv. Nr. 1031.
Restauravo Aldona Skučienė, rest. prot. Nr. 233/1435 (Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“).
Dirbinio dangos tyrimus atliko dr. Medeina Steponavičiūtė, tyrimo Nr. KT-594 (Vilniaus universitetas).
Svarbus raitelių atributas – pentinai. Jie odiniu dirželiu ar virvute buvo pritvirtinami prie batų kulnų. Jojikas, norėdamas žirgą paraginti, spustelėdavo žirgui šonus kulnais, ir šis imdavo skubintis ar manevruoti kaip liepiamas.
Kyla klausimas, ar vaikams buvo reikalingi pentinai, o jei jie buvo naudojami, tuomet nuo kokio amžiaus. Atsakymus gali padėti rasti archeologinė medžiaga. Tyrinėjant Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų aplinką aptikti du vaikiški pentinai. Tai atskleidžia, kad vis dėlto šis raitelio atributas buvo gaminamas ir vaikams.
Vienas iš šių minėtų vaikiškų pentinų yra išlietas iš vario lydinio. Lankelio šonai puošti stilizuotu augaliniu reljefiniu ornamentu. Ties viduriu pentinas įgauna trikampį skerspjūvį ir yra 1,5 cm pločio bei 0,6 cm storio. Galuose jis susiaurėja iki 0,7 cm ir užsibaigia 1 cm skersmens kilpelėmis, kurios skirtos virvelėms įverti ir pririšti pentiną prie kojos. Spyglys arba žvaigždutė neišliko. Per restauravimą ant pentino pastebėta žvilgančios geltonos spalvos dangos likučių. Atlikus tyrimus paaiškėjo, kad dirbinys buvo padengtas auksu. Tai rodo, kad šis pentinas priklausė aukštą socialinį statusą turėjusios šeimos 5 metų vaikui.
Gali būti, kad pentinai buvo ne tik praktinis reikmuo jojant, bet ir svarbus Viduramžių ir vėlesnių laikų Europos riterystės ženklas, simboline reikšme prilygstantis kalavijui. Istoriniai, ikonografiniai šaltiniai rodo, kad pentinai reprezentuodavo ne tik riterystę, bet ir socialinį bei turtinį statusą. Įdomu, kad rasti vaikiški pentinai priklausė gana skirtingiems laikotarpiams: vienas XIV a. pabaigai – XV a. pradžiai, o kitas – XVII a. viduriui. Abu pasižymi estetiška išvaizda ir išskirtine gamybos kokybe. Vienas jų sidabruotas, o kitas dengtas aukštos prabos auksu.
Dalis suaugusiųjų pentinų taip pat buvo puošnūs ir išsiskyrė aukšta kokybe, tarp jų yra auksuotų, sidabruotų, net inkrustuotų dirbinių. Įprastai geležiniai pentinai dengti alavu, naudoti jodinėjant, kovojant, o prabangūs atliko reprezentacinę funkciją ir buvo paradinio, proginio kostiumo sudedamoji dalis. Aptiktų pentinų estetinės savybės, meistriškumo lygis bei matmenys leidžia manyti, kad vaikai kariais buvo ugdomi nuo pat mažumės, o dalis kostiumo ir tam tikri socialinio statuso rekvizitai buvo pakartojami ir vaikams.
Tačiau istoriniai duomenys rodo, kad pentinai galėjo būti ne tik riterystės ar statuso simbolis, bet ir praktinis reikmuo. Yra žinoma, kad jau ir vaikams buvo dovanojami žirgai – nuo vaikystės jie nemažai dėmesio turėjo skirti ne tik oratorystei, kalbėjimo menui, bet ir fiziniam lavinimuisi bei jodinėjimui. Vaikai buvo mokomi valdyti žirgą, nes neturint žinių, praktikos ir patirties su pentinu gyvūnui buvo galima nemenkai pakenkti.
Medžiagą parengė Irutė Kaminskaitė
Fotografas Vytautas Abramauskas
Naudota literatūra
Blaževičius P., Jatautis Š. „Vaikų pėdsakai viduramžių mieste: naujos avalynės tyrimų galimybės“, in: Lietuvos archeologija, t. 40, 2014, p. 205–220.
Ragauskienė R. „Vaikų auklėjimas XVI–XVII amžiuje“, in: ldkistorija.lt, 2013, http://www.ldkistorija.lt/#vaiku-auklejimas-xvixvii-amziuje_fact_234 [žiūrėta 2022-09-09].
Vitkūnas M. „Raitelių atributai iš XIV a. pabaigos – XVI a. pradžios Jurgionių kapinyno“, in: Lituanistica, t. 66, Vilnius, 2020, Nr. 4(122), p. 263–274.
