Antano Sutkaus fotografijų paroda „Valdui Adamkui – 100“

Antano Sutkaus fotografijų archyve galima rasti segtuvą su užrašu „Prezidentas Valdas Adamkus“. Jame jau kelis dešimtmečius saugoma dešimtys juostelių su negatyvais. Daugelis jų iki šios garbingos Prezidento Valdo Adamkaus sukakties nebuvo išvydę dienos šviesos.

 

Žvelgiant į daugybę A. Sutkaus užfiksuotų V. Adamkaus gyvenimo akimirkų, paaiškėja, kad čia beveik nėra įprastų prezidentinio gyvenimo vaizdų – kadrų su iškiliais žmonėmis ar momentų iš oficialių valstybinių renginių. Į V. Adamkų žiūrima bičiulišku žvilgsniu. Matome jį kasdienio darbo aplinkoje Jungtinėse Amerikos Valstijose, viešnagių Lietuvoje metu, su bičiuliais ir mylima žmona Alma Adamkiene namų aplinkoje.

 

A. Sutkus prisimena, kad pirmą kartą jiedu susitiko Fotomenininkų sąjungoje, kai į galeriją Gedimino prospekte užsuko būsimasis Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, geografijos profesorius Česlovas Kudaba, lydimas Lietuvoje viešėjusio kolegos iš JAV Valdo Adamkaus: „Svečiams parodžiau savo ir kitų autorių fotografijų. Greitai su V. Adamkumi pajutome bičiulišką ryšį. Negana to – pajutome, kad galime vienas kitu pasitikėti, drąsiau ir atviriau kalbėti. Dar buvo tas tamsusis metas, kai saugumas į kadrą įsliūkindavo nelyginant katinas.

 

V. Adamkaus viešnagė Lietuvoje tuomet ėjo į pabaigą. Jis pasiteiravo, ar man ir kitiems autoriams nereikėtų vakarietiškos fototechnikos, kurios galėtų parūpinti per kitą viešnagę. Atsisakiau, nes tokį norą jau buvo išreiškęs ir kitas garbus mūsų išeivis, fotomenininkas Jonas Dovydėnas.“

Kitą kartą jiedu susitiko jau 1990 m. Čikagoje, kur A. Sutkus buvo atvykęs kurti fotografijų ciklo „Pasaulio lietuvis“: „Bendraudamas su mūsų išeivių bendruomene JAV, jaučiau Valdo Adamkaus autoritetą. Manau, tai yra žinomiausias pasaulio lietuvis. Kartą jis man parodė savo telefone įrašytą George’o W. Busho numerį.

 

Mano žmona buvo Vilniaus Žirmūnų rinkimų apygardos komitete. Jos draugės, sužinojusios, kad ketinu vykti į Ameriką, pasikvietė mane ir paprašė: „Būsi ten, pakviesk V. Adamkų kandidatuoti į prezidentus.“ Tokį norą pareiškė patys žmonės. Su šia žinia pasibeldžiau į jo biuro duris Čikagoje. Mane išklausęs V. Adamkus tarė: „Na, jei jau atvežei tokią žinią, turime mūsų pokalbį pratęsti prie gero steiko restorane.“ Jaučiau, kad būsimas prezidentas jau buvo mąstęs apie tai. Jis pasiteiravo, ką aš manantis – ar išrinks? Atsakiau, kad už Žirmūnus garantuoju (šypsosi). Taip ir prasidėjo šis kelias. Žinoma, jį tikrai jau buvo kalbinę ir intelektualai iš Lietuvos.

 

V. Adamkus prisileisdavo mane visiškai lengvai, natūraliai. Nekreipdavo dėmesio į fotoaparatą. Jis suprato fotografo darbą, pasitikėjo. Kartą jį Lietuvoje nusivežiau į Kalvarijų turgų. Bendraudamas su juo, supratau ir nelengvą mūsų pokario emigrantų gyvenimą, tad norėjosi jį įamžinti ir šalia įprastai gyvenančių lietuvių.“

 

 

Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Mindaugas Sinkevičius

VšĮ Antano Sutkaus fotografijų archyvas

Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija

Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai

VšĮ Antano Sutkaus fotografijų archyvas

 

Saulė Gerikaitė, Artūras Morozovas

 

Dr. Vydas Dolinskas, Dalius Avižinis, Andrius Kerulis, Rasa Nuobaraitė, Paulina Blažytė

 

Gabija Tubelevičiūtė

 

Liuda Skripkienė

 

Albina Strunga

 

Monika Petrulienė, Mindaugas Egidijus Puidokas, Ignė Kielaitė

Kęstutis Karla, Aurimas Ramelis, Jūratė Šatūnė, Saulius Marteckas, Andrius Repšys

 

Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija

 

LRT, „Lietuvos rytas“, lrytas.lt, „JCDecaux“, „Žmonės“, „Legendos“, „Savaitė“