Žygimanto Augusto 1568 m. keturgrašis

Aktualu iki 2023-07-02
Lietuva, 1568 m.
Sidabras, kalyba; Ø 24,4 mm, masė – 3,97 g
Inv. Nr. VR N-36
Įrašas averse – SIGIS·AVG·D·G·REX·[PO·M]AG·DVX·L·
Įrašas reverse – 1568·MONETA·MAGNI·DV[CAT·]LITV
Eksponatą 2017 m. Nacionaliniam muziejui Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmams padovanojo Edmundas Kulikauskas
 
Žygimantas Augustas – Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis (1544/1548–1572), Žygimanto Senojo (1506–1548) ir Bonos Sforcos (1494–1557) sūnus. 1529 m., būdamas devynerių, motinos pastangomis paskelbtas Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu, netrukus – ir Lenkijos karaliumi. Karūnuotas Žygimantui Senajam dar esant gyvam – taip buvo sulaužyti galiojantys įstatymai. 1544 m. tėvui sutikus ėmė savarankiškai valdyti Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę. Mirus Žygimantui Senajam 1548 m. tapo visateisiu Lenkijos ir Lietuvos valdovu.
Siekdamas padidinti kunigaikščio iždo pajamas, ėmėsi Valakų reformos. Daug laiko praleido sostinėje Vilniuje, prisidėjo prie miesto plėtros ir kultūrinio gyvenimo. 1566 m. patvirtino Antrąjį Lietuvos Statutą – juo buvo padidintos bajorų teisės. Skatino Lenkijos ir Lietuvos uniją, nes nesusilaukė įpėdinio, kuriam būtų galėjęs palikti sostą. Užsitęsęs Livonijos karas (1558–1583) taip pat prisidėjo prie Liublino unijos sudarymo (1569).
Žygimantas Augustas atplėšė nuo Lietuvos ir prijungė prie Lenkijos Ukrainos bei Palenkės žemes. Baigė statyti renesansinius Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmus Vilniuje, šioje rezidencijoje sukaupė įspūdingas meno, ginklų, šarvų, retenybių kolekcijas, biblioteką.
Buvo vedęs tris kartus: Šventosios Romos imperatoriaus Ferdinando II dukterį Elžbietą Habsburgaitę, po jos mirties be Lenkijos Seimo ir Senato pritarimo susituokė su Vilniaus kašteliono ir Lietuvos etmono Jurgio Radvilos dukterimi Barbora, jai mirus vedė Kotryną Habsburgaitę, pirmosios žmonos seserį. Su Žygimantu Augustu baigėsi lietuviškoji Gediminaičių-Jogailaičių dinastija.
Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto 1568 m. keturgrašis – sidabrinė moneta, kaldinta Lietuvoje. Moneta geros būklės. Averse matomas Lenkijos ir Lietuvos valdovo Žygimanto Augusto biustas, profiliu pasuktas į dešinę pusę. Valdovas vaizduojamas su karūna. Aplink ratu iškaltas įrašas SIGIS·AVG·D·G·REX·[PO·M]AG·DVX·L. Monetos reverso centre matyti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Vytis ir Gediminaičių stulpai, virš kurių – didžiojo kunigaikščio kepurė. Aplink iškaltas įrašas 1568·MONETA·MAGNI·DV[CAT·]LITV. Reverse, po herbu, yra romėniškas nominalo įrašas IIII. Dalis tekstų dėl monetos nusidėvėjimo sunkiai įskaitoma. Legendose esantiems žodžiams atskirti naudojamas monetos ženklas – trilapis dobilas.  
 
 
Medžiagą parengė Toma Zarankaitė-Margienė
Fotografas Mindaugas Kaminskas
 
Naudota literatūra
Cynarski S. Žygimantas Augustas, Vilnius, 2007.
Duczmal M. Jogailaičiai, iš lenkų kalbos vertė B. Mikalonienė ir V. Jarutis, Vilnius, 2012, p. 523–541.
Eksponatai. 2016–2017 m. dovanotos ir įsigytos vertybės. Parodos katalogas / Exhibits. Treasures Donated and Acquired in 2016–2017. Exhibition catalogue, sud. / comp. D. Avižinis, T. Zarankaitė-Margienė, Vilnius, 2017.
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų ir didikų portretai iš Ukrainos muziejų / Portraits of the Rulers and Magnates of the Grand Duchy of Lithuania from Museums in Ukraine / Портрети Великих князів і вельмoж Великого Князівства Литовського із українських музеїв, sud. / comp. / упоряд. V. Dolinskas, B. Verbiejūtė, Vilnius, 2012, p. 147.
Lukšaitė I., Matulevičius A. „Žygimantas Augustas“, in: Visuotinė lietuvių enciklopedija, t. 25, Vilnius, 2014, p. 763.
Ragauskienė R., Ragauskas A. Barboros Radvilaitės laiškai Žygimantui Augustui ir kitiems. Studija apie XVI a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės moterų korespondenciją, Vilnius, 2001.

Vilniaus Žemutinė pilis XIV a. – XIX a. pradžioje. 2002–2004 m. istorinių šaltinių paieškos, sud. R. Ragauskienė, Vilnius, 2006.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Auskaras

20240415

Dabartinėje Lietuvos teritorijoje seniausi auskarai datuojami XIII–XIV amžiumi. Jie buvo gaminami lankelio formos su 1–3 kabučiais ir pagal konstrukciją skirstomi į tris tipus: žiedinius, kilpinius ir klaustuko formos.

Plačiau

Publikuota: 2023-06-26 08:38 Atnaujinta: 2023-06-21 18:27
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika