Vertikali lango aprėminimo detalė

20250714

XVI a. statant Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmus Vilniuje, langų ir durų apvadams buvo naudotos iš vietinio akmens – konglomerato – gamintos apdailos detalės. XVIII–XIX a. sandūroje, griaunant rūmus, didžioji dalis rūmų plytų ir architektūrinių detalių pasklido po Vilnių. Detalių antrinis panaudojimas dažniausiai buvo gana primityvus – jos kaip akmenys verstos į pamatus. Tokių detalių dabar randama Senamiestyje. Viena iš didžiausių radimviečių buvo aptikta 2015 m. Pranciškonų gatvėje 4 a, kur pamatuose rasta daugiau nei 50 smiltainio detalių. Sudaužytų ir pavienių apdailos detalių liko ir griaunamų rūmų vietoje bei šalia jų.

 

Plačiau

Lango grotos

20250707

XVI a. – XVII a. pradžioje statant svarbiausią Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidenciją Vilniuje, dėmesys buvo skiriamas ne tik meninėms formoms, pastato funkcionalumui, inžinerinėms naujovėms, bet ir saugumui. Rastose langų aprėmino detalėse – apvaduose iš natūralaus akmens, konglomerato ir smiltainio – aptikti iškirsti lizdai, į kuriuos turėjo būti įstatomos metalinės grotos. Ir langų apvadai, ir grotos buvo įtaisomi dar statant pastatą.

 

Plačiau

Gobelenas „Kaino ir Abelio aukojimas“ (serija „Pirmųjų tėvų istorija“)

20250630

Gobelene vaizduojamas Pradžios knygoje aprašytas epizodas – Abelio ir Kaino aukojimas Dievui. Kairėje pirmojo plano pusėje matomas Abelis, nugara atsisukęs į žiūrovą, kaire koja priklaupęs ant uolos greta degančio aukuro su aukojamu ėriuku.
Nuo aukų altoriaus į dangų kyla liepsnos ir dūmai. Abelio kairėje – sparnuota angelo figūra, simbolizuojanti aukotojo gerumą ir tyrumą. Kompozicijos centre – medelis su spalvingu fazanu ir greta besiganančių avių, išraiškingai raitytais ragais, banda. Pirmojo plano dešinėje – pievoje priklaupęs Kainas ir alegorinė moters figūra. Avikailis, dengiantis moters galvą, simbolizuoja nekaltybę, o ant krūtinės tarp suknelės klosčių matoma vilko galva – žiaurumą. Už jų vaizduojamas antrasis aukuras ir danguje tarp debesų sklandanti Dievo Tėvo figūra. Pirmojo plano fonas dekoruotas smulkiais žydinčiais augalais, kairėje matyti upelio su žydinčiomis lelijomis fragmentas.
Antrajame plane kairėje pusėje – miškas, dešiniau – laukymėje besiganantys elniai.

 

Plačiau

Spinta

20250623

1648 m. Nyderlandai galutinai iškovojo nepriklausomybę nuo Ispanijos ir labai greitai tapo klestinčia, įtakinga ir turtinga valstybe. Jau XVI a. prasidėjo šalies ūkio ir kultūros pakilimas. Nyderlandai įgijo kolonijų, vertėsi prekyba, importavo įvairius prieskonius, buvo vienintelė valstybė Europoje, kuri turėjo teisę prekiauti su Japonija, o šalies prekybos laivynas XVII a. buvo didesnis nei Prancūzijos ir Anglijos kartu.
Šalies suklestėjimas darė įtaką baldų gamybai. Iš kolonijų į Nyderlandus buvo vežamos egzotinės medienos rūšys, visų pirma juodmedis. Pradžioje tai buvo nedideli medžio gabalėliai, naudoti smulkesniems mediniams dirbiniams puošti. Pirmasis meistras, 1590 m. Amsterdame pradėjęs dekoruoti juodmedžiu, buvo Davidas Stafmekeris (David Stafmaecker). 1602 m. įsteigus Olandijos Ost Indijos bendrovę pradėta importuoti didesni kiekiai juodmedžio – jis buvo plukdomas iš Indonezijos Ternatės salos.

 

Plačiau

Koklis, puoštas stilizuota žmogaus figūra

20250616

Atliekant archeologinius tyrimus Vilniaus T. Vrublevskio gatvėje, ties namu Nr. 6, buvo aptikta XVI a. duobė su buitinės keramikos ir koklių duženomis, brokuotais dirbiniais ir gamybos priemonių fragmentais. XVI a. ši duobė buvo tarp Vilniaus Žemutinės pilies ir Radvilų rezidencijos Puškarnioje. Greičiausiai kur nors netoliese veikė keramikos dirbtuvė, iš kurios ir galėjo atkeliauti jau nebetinkama naudoti produkcija. Dalis čia rastų dirbinių yra unikalūs, neturi analogų Vilniaus pilių archeologinėje medžiagoje, greičiausiai jie buvo gaminti Radvilų ar kitų miestiečių rezidencijoms.

 

Plačiau

Kredensas

20250609

Prancūzijos karaliaus Karolio VIII pradėti ir jo įpėdinių Liudviko XII ir Pranciškaus I vykdyti Italijos karai netikėtai padarė labai didelę įtaką meno raidai. Per 1494–1559 m. karus Prancūzijos kariuomenė buvo užėmusi Florenciją, Romą ir Neapolį. Žmonės, užaugę gotikos aplinkoje, pirmą kartą pamatė naujoviškus renesansinius miestus, rūmus, paveikslų pilnas dirbtuves ir dar daug visko, kas juos labai domino ir skatino įsigyti ar kitais būdais parsivežti į savo gimtinę. Amžininkai mini, kad iš Italijos į Prancūziją keliavo ilgos vilkstinės, prikrautos įvairių daiktų. Kartu vyko meistrai – dailininkai, auksakaliai, skulptoriai ir net baldžiai. Luaros slėnyje tuo metu pradėtos atkurti ar statyti valdovo ir jam artimų didikų rezidencijos, į kurias persikėlė valdovo dvaro gyvenimas, atsirado pirmieji šalyje renesanso ženklai. Naujasis stilius ilgainiui išplito po visą Prancūziją, buvo pastebimas ir baldų puošyboje.
Pirmieji kredensai (it. credenza – indauja) sukurti XV a. Italijoje. Pradžioje tai buvo neaukštos spintelės, puoštos drožinėtais elementais. XVI a., sekant prancūzų meistrais, pradėti gaminti dviaukščiai kredensai. Dviejų dalių kredensas, vadinamasis armoire à deux corps, atsirado Paryžiuje valdant Prancūzijos karaliui Henrikui II (1519–1559). 

 

Plačiau

Svarelis ispaniškoms monetoms sverti

20250602

Valdovų rūmų muziejaus archeologijos rinkinyje saugoma kelios dešimtys įvairių formų, medžiagiškumo ir ženklinimo svarelių. Vienas iš jų – 2009 m. surastas svarelis monetoms sverti. Dirbinys pagamintas iš vario lydinio, yra lygiašonės trapecijos formos, jo masė 13,57 gramo. Svarelio averse, linija ir taškeliais apvesto apskritimo centre, vaizduojamas Jeruzalės kryžius, apjuostas keturiais susijungiančiais pusapskritimiais. Jų susikirtimų kampuose išdėstytos keturių taškelių kompozicijos, primenančios stilizuotą augalinį ornamentą. Svarelio reverse vaizduojamas augaliniais motyvais dekoruotas vainikas.

 

Plačiau

Kokliai su puodžiaus Petro Garnevičiaus spaudu

20250526

Petras Garnevičius – vienas aktyviausių XIX a. aštuntojo–dešimtojo dešimtmečio Vilniaus krikščionių puodžių cecho narių. Dauguma jam priklausiusių amatininkų gamino koklius ir statė krosnis, o ne žiedė puodus. Meistro vardas P. Garnevičiui buvo suteiktas 1873 metais. Jo parašą galima rasti daugelyje XIX a. aštuntojo–dešimtojo dešimtmečio Vilniaus puodžių cecho susirinkimo protokolų. P. Garnevičius dalyvavo sprendžiant įvairius, puodžiams aktualius klausimus, tvarkingai mokėjo mokesčius į cecho kasą, dažnai patekdavo į meistrų sąrašus, susijusius su svarbiais įvykiais, – neretai renkant cecho vyresnįjį.

 

Plačiau

Stiklinių apyrankių fragmentai

20250519

Stiklo masę išgauti išmokta II tūkstantmetyje prieš Kristų Egipte ir Artimuosiuose Rytuose. Stikliniams dirbiniams pagaminti reikėjo trijų pagrindinių komponentų – smėlio (silicio dioksido SiO₂), sodos (natrio karbonato Na₂CO₂) ir potašo (kalio karbonato K₂CO₃). Spalvą stiklui suteikdavo įvairių metalų (pavyzdžiui, švino, alavo ir kt.) oksidai. Iš stiklo masės gaminti ne tik indai, bet ir papuošalai. Labiausiai paplitę buvo įvairių spalvų, vienspalviai arba daugiaspalviai, stiklo karoliukai. Taip pat stiklinės apyrankės.
Tyrinėtojai pastebi, kad stiklinės apyrankės buvo paplitusios didelėje Europos dalyje ir būdingos tiek krikščioniškos, tiek pagoniškos, tiek ir musulmoniškos (pavyzdžiui, Pirėnų pusiasalyje) kultūros regionams. Šių dirbinių įvairovė buvo gana didelė. Apyrankių lankeliai – apvalaus, ovalaus, kvadratinio, pusapvalio skersinio pjūvio formos, lygūs, neornamentuoti, tordiruoti arba puošti spalvoto stiklo įvijomis.

 

 

Plačiau

Medinio pastato pamato detalė

20250512

Medinių pastatų ar jų fragmentų iš praėjusių šimtmečių retai galima aptikti buvusiose kaimavietėse. Mažai įgilintos apatinių konstrukcinių dalių liekanos žymiai geriau išlieka senamiesčiuose, kur gana greitai formuojasi kultūriniai sluoksniai, ypač drėgnose, šlapiose vietose, kai dėl natūralios drėgmės užkonservuojamos organinės medžiagos.

 

Plačiau

smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika