Antklubio tvirtinimo detalė
Publikuota20230327
Geležinė antklubio tvirtinimo plokštelė rasta 2004 m. tyrinėjant Vilniaus Žemutinės pilies teritorijos Vakarinį korpusą ir jo prieigas.
Kaip mus rasti:
Žemėlapyje
Savaitės eksponatai
Knyga „Simonis Starovolsci Tractatus tres <...>“
Publikuota20230320
Knygos autorius – Lietuvos ir Lenkijos rašytojas, istorikas, Krokuvos kanauninkas Simonas Starovolskis (lot. Simon Starovolscius, lenk. Szymon Starowolski, 1588–1656). Gimė Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, netoli Lietuvos Brastos.
Kirvis
Publikuota20230313
2002 m. atliekant Vilniaus Žemutinės pilies pietinio, rytinio ir vakarinio korpusų prieigų archeologinius tyrimus aptiktas geležinis pentinis kirvis. Ašmenys kiek aplūžę, vėduoklės formos. Įmova ovali, pentis tiesia nugarėle.
Knyga „Victor et Victus Vincentius Corvinus Gosiewski“
Publikuota20230306
Knygos autorius – Lietuvos iždininko raštininkas, Trakų vaivadijos Upytės pavieto vaiskis ir Vincento Aleksandro Gosievskio (Wincenty Alexander Gosiewski, † 1662) sekretorius Samuelis Venslauskis (Samuel Węsławski, † 1690). Jis pats dalyvavo daugelyje knygoje aprašytų įvykių, Maskvoje kalėjo kartu su V. Gosievskiu.
Grandinių šarvų fragmentas
Publikuota20230227
Per 2003 m. Vilniaus Žemutinės pilies pietinio korpuso prieigų archeologinius tyrimus XIV a. antra puse datuojamame sluoksnyje rastas netaisyklingos formos, 5,9 x 4,2–6,6 cm dydžio grandinių šarvų fragmentas.
Knyga „L’architecture militaire, ou la Fortification nouvelle <...>“
Publikuota20230220
Šone suvarstomi pusbačiai
Publikuota20230213
1996 m. atliekant archeologinius tyrimus Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų pietinio korpuso išorėje buvo rasta latrina – bokštelis, naudotas kaip tualetas, o kartu – ir kaip buitinių atliekų duobė. Čia buvo aptikta daugiau kaip 1000 vnt. archeologinių odinių dirbinių, kurių didžiąją dalį sudaro avalynės detalės ir jų fragmentai, datuojami XVI a. pirma puse.
Konstancijos Habsburgaitės portretas
Publikuota20230206
Konstancija Habsburgaitė (1588–1631) gimė Austrijos erchercogo Karolio I ir Marijos Onos Bavarietės šeimoje. Ji buvo tryliktas jųdviejų vaikas. 1605 m. gruodžio 11 d. ištekėjo už Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Vazos (1587/1588–1632). Dvidešimt dvejais metais jaunesnė nuotaka buvo pirmosios valdovo žmonos Onos Habsburgaitės (1573–1598) sesuo.
Karnizinis koklis su vienaragiais
Publikuota20230130
Kristupo Zigmanto Paco portretas
Publikuota20230123
Kristupas Zigmantas Pacas (1621–1684) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybės veikėjas. Stepono Kristupo Paco (1587–1640) ir Onos Rudaminaitės-Pacienės (m. 1642) sūnus. 1632–1638 m. kartu su vyresniuoju broliu Stanislovu Eustachijumi studijavo Krokuvos universitete (Lenkija). Vėliau abu broliai studijas tęsė Italijoje – Paduvos ir Perudžos universitetuose.