Vaikiškos avalynės kurpalis

20250203

Vilniaus Žemutinės pilies tyrimai atskleidė, kad viena XIV a. pabaigoje – XV a. pradžioje veikusių odinių dirbinių asortimento gamintojų dirbtuvių vieta gali būti lokalizuojama Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų šiaurės rytų kampe. Minimoje teritorijoje buvo rasta nemažai odinių dirbinių detalių su siuvimo žymėmis, atraižų bei tam amatui reikalingų įrankių ir priemonių, tarp kurių aptikta ir kurpalių. Šias priemones, kurios buvo skirtos batams siūti ir taisyti, reikėtų sieti su profesionalių batsiuvių amatu.

 

Plačiau

Stanislovo Augusto Poniatovskio portretas

20250127

Stanislovas Augustas Poniatovskis (1732–1798) – paskutinis Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis (1764–1795). Stanislovo Poniatovskio (1676–1762) ir kunigaikštytės Konstancijos Čartoriskytės (1695–1759) sūnus. Mirus valdovui Augustui III (1733–1763), remiamas Rusijos imperijos ir Čartoriskių giminės, 1764 m. buvo išrinktas Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu.

 

Plačiau

Kaltropas (keturspyglis)

20250120

Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų fonduose yra saugomas 1996 m. surastas kaltropas. Vykdant archeologinius tyrimus būsimo paminklo Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Gediminui vietoje, Katedros aikštėje Vilniuje, XVII a. vidurio kultūriniame sluoksnyje rastas kaltropas greičiausiai mena kovas dėl Vilniaus, vykusias tarp Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir maskvėnų kariuomenių 1655–1661 metais.
 

 

 

 

Plačiau

Nerviūrinės plytos

20250113

Išnagrinėję Valdovų rūmų muziejaus fonduose saugomą medžiagą pristatome dar vieną nerviūrinių plytų tipą. Tai plytos, sudarytos iš smaigalio, kryžmos ir įmūryti skirtos dalies – bazės. Smaigalys turi volelį ir viršuje mažesnį daugiakampį, forma primenantį trikampį. Kryžma, esanti centrinėje plytos dalyje, yra plačiausia plytos vieta, o žemiau esanti bazė – siauresnė, stačiakampė. Tokio tipo nerviūrinių plytų vienoje plokštumoje matyti išilginės braukos, taip pat dalis plytų turi dvi tvirtinimo skylutes, padarytas vienoje tiesėje išilgai plytos.

 

Plačiau

Predela

20250106

Predela (it. predella) – tai pailga altoriaus dalis, esanti tarp viršutinio jo elemento (retabulo) ir stalo, ant kurio švenčiamos šv. Mišios (mensos). Gotikos ir Renesanso laikotarpiais predelos būdavo puošiamos tapytomis arba drožinėtomis scenomis. Predelas dažniausiai sudarydavo trys arba daugiau dalių, kiekvienoje jų būdavo vaizduojamos įvairios, dažnai tarpusavyje susijusios scenos.

 

Plačiau

smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika