0

D.U.K.NeįgaliesiemsĮvykiai31Struktūra

Savaitės eksponatai

←

Kabutis-amuletas iš kiškio šokikaulio

Publikuota20250414

2019–2020 m. Valdovų rūmų muziejuje vykę archeologiniai tyrimai buvo dosnūs atradimų. Šių tyrimų rezultatai ne tik papildė iki tol sukauptas žinias apie Vilniaus Ankstyvosios mūrinės pilies (XIII a. pab. – XIV a. pr.) aplinkos raidą, bet ir pradžiugino iki tol šioje teritorijoje nematytais radiniais. Vienas tokių – tai kaulinis kabutis-amuletas. Dirbinys pagamintas iš kiškio pėdos kaulo – šokikaulio, viename jo gale išgręžiant skylę pakabinimui.

 

Plačiau

Puodelio pavidalo svareliai

Publikuota20250407

Per 2007–2010 m. vykdytus archeologinius tyrimus atkuriamų Valdovų rūmų vakarinio korpuso prieigose (teritorijoje link T. Vrublevskio gatvės) buvo rasti du vario lydinio dirbiniai – puodelio pavidalo svareliai (angl. Nested cup weights). Šių artefaktų radimvietes skiria bemaž keturiasdešimties metrų atstumas, tačiau abu jie aptikti kultūriniuose sluoksniuose, susiformavusiuose virš XVII a. pirmame ketvirtyje grįsto akmens grindinio. Sluoksniuose rasta numizmatinė medžiaga – Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Jono Kazimiero (1648–1668), Švedijos valdovų: Gustavo II Adolfo (1621–1632), Kristinos (1632–1654), Karolio X Gustavo (1654–1660), Karolio XI (1660–1697), šilingai bei keletas dar vėlyvesnių monetų – rodo, kad sluoksnių formavimosi laikas yra XVII a. antra pusė.

 

Plačiau

Žiedų liejimo formelė ir joje lietas žiedas

Publikuota20250331

Viduramžiais Vilniuje dirbo audėjai, barzdaskučiai-chirurgai, kalviai, odminiai, puodžiai, račiai, siuvėjai, medžio, kaulo, rago, gintaro apdirbėjai, auksakaliai (juvelyrai) ir kiti meistrai. Rašytiniuose šaltiniuose amatininkai minimi nuo XV a. vidurio. Pirmasis cechas (Vilniaus auksakalių) įkurtas 1495 m. rugpjūčio 23 d., tais pačiais metais įsteigtas ir siuvėjų cechas.

Plačiau

Kovos peilio geležtės smaigalys

Publikuota20250324

2002 m. tyrinėjant Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmų (Žemutinės pilies) išorinį kiemą, aptiktas kovos peilio geležtės smaigalys. Radinio ilgis 11,4 cm, plotis 1–2,3 cm, storis 0,6 cm.
Nulūžęs kovos peilio geležtės fragmentas nėra vienintelis tokio tipo ginklo radinys pilies ir rūmų teritorijoje. Iki šiol žinomi bent du santykinai sveiki kovos peiliai, keletas jų fragmentų bei odinės makštys, skirtos šio tipo ginklams. Panašūs ir jiems giminingi kovos peiliai Europoje buvo naudojami nuo XIV a. pabaigos iki XVII amžiaus. Šie ginklai, žinomi pavadinimais Bauernwehr, Hauswehr, Rugger,tesak ar kord, išsivystė iš buitinių peilių. Kai kuriuose Europos regionuose, uždraudus valstiečiams ir miestiečiams nešiotis kalavijus, tokie peiliai tapo alternatyva ginkluotės sprendimams. 

Plačiau

Jono Sobieskio portretas

Publikuota20250317

Grafikos darbe pavaizduotas Jonas Sobieskis – Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis (1674–1696), Krokuvos kašteliono Jokūbo Sobieskio (1590–1646) ir Zofijos Teofilės Danilevičiūtės (1607–1661) sūnus. Jis studijavo kartu su broliu Mareku (Marek) Krokuvos gimnazijoje 1640–1641 m., o po to universitete. 1646–1648 m. keliavo po Europą, mokėsi karybos meno, studijavo literatūrą ir kalbas. Dalyvavo karuose su Ukrainos kazokų sukilėliais, Turkija, Švedija ir Rusija. Rėmė valdovo Jono Kazimiero Vazos (1648–1668) stovyklos pastangas įtvirtinti vivente rege, kai naujas valdovas renkamas, senajam dar gyvam esant. 

Plačiau

Kalnų krištolo karoliukas

Publikuota20250310

Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje Viduramžių laikotarpiu nešioti vėriniai iš metalinių kabučių, kaurų (hindi kauri) kriauklelių, įvijėlių, įvairių dydžių ir spalvų stiklinių karoliukų. Rečiau į vėrinius verti gintariniai ir kiti brangiųjų akmenų karoliukai (karneolis, kalnų krištolas).

Plačiau

Naujosios abstrakcijos šachmatas

Publikuota20250303

Kad ir kaip būtų keista, Lietuvoje atliekant archeologinius tyrimus mažiausiai yra aptikta XVII–XVIII a. datuojamų šachmatų. Didžioji jų dalis surasta suardytuose ir permaišytuose kultūriniuose sluoksniuose, o tai labai apsunkina datavimą. Labai retai pasitaikančių žaidimo figūrų skaičius šiuo metu dar nesiekia dešimties. Nuo pačios gausiausios, XIV a. pabaiga – XVI a. datuojamos naujosios abstrakcijos stiliaus šachmatų grupės vėlesni šachmatai skyrėsi savo forma. Kaip pastebi dr. Povilas Blaževičius, „figūrėlės išsiskiria tuo, kad jų viršutinės dalies skersmens ir aukščio santykis svyruoja tarp 1:4 ir 1:5. Kitaip tariant, šios profiliuoto cilindro formos figūrėlės yra aukštos ir plonos“.

 

Plačiau

Liudvikos Marijos Gonzagos iš Nevero portretas

Publikuota20250224

Lenkijos karalienė ir Lietuvos didžioji kunigaikštienė Liudvika Marija Gonzaga iš Nevero (Ludwika Maria Gonzaga de Nevers, 1611–1667) – Mantujos, Nevero, Majeno ir Retelio kunigaikščio Karolio I (Charles I, 1580–1637) ir Lotaringijos kunigaikštytės Kotrynos de Giz (Catherine de Guise, 1585–1618) duktė. Ji gimė 1611 m. rugpjūčio 11 d. Paryžiuje, augo Prancūzijos karaliaus Liudviko XIII (Louis XIII, 1610–1643) dvare. Santuoką su Liudvika Marija Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Vladislovas Vaza (1632–1648) svarstė dar 1636 m., tačiau vedė Ceciliją Renatą Habsburgaitę (1611–1644).

 

Plačiau

Kirvis

Publikuota20250217

Atliekant archeologinius tyrimus Vilniaus Žemutinės pilies ir vėliau Valdovų rūmų teritorijoje aptikta įvairių tipų kirvių iš skirtingų laikotarpių. Iki šiol mokslininkų diskusijos dėl tam tikrų kirvių tipų paskirties išlieka aktyvios ir nevienareikšmės. Tyrėjai nesutaria, kiek iš šių kirvių buvo pritaikyti kasdieniams darbams, o kiek jų buvo naudojami kaip ginklai mūšyje. Tik atidžiai išnagrinėjus kiekvieno kirvio konstrukciją, svorį, dydį bei kitus techninius duomenis, galima gana aiškiai atskirti kirvius, kurie buvo skirti tik darbui, nuo sukurtų kovai. Taip pat negalima atmesti galimybės, kad kai kurie kirviai buvo universalūs – jie galėjo tarnauti tiek kaip darbo įrankiai, tiek ir kaip ginklai.

 

Plačiau

Stepono Batoro portretas

Publikuota20250210

Grafikos darbe pavaizduotas Lenkijos ir Lietuvos valdovas Steponas Batoras (1575/1576–1586) – jauniausias Transilvanijos vaivados Stepono VI (1477–1534) ir Onos Kotrynos Telegdi (1492–1547) sūnus. Po Izabelės Jogailaitės sūnaus Jono Žygimanto mirties buvo išrinktas Transilvanijos kunigaikščiu (1571–1576). 1574 m. valdovui Henrikui Valua (1573–1575) atsisakius Abiejų Tautų Respublikos sosto ir 1575 m. Lenkijos didikams išrinkus Žygimanto Augusto (1544/1548–1572) seserį Oną Jogailaitę (1523–1596), Steponas Batoras išrinktas Lenkijos karaliumi su sąlyga, kad taps jos sutuoktiniu.

 

Plačiau

↑
←
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika