0

D.U.K.Gestų kalbaLengva skaitytiNeįgaliesiems Įvykiai00 Struktūra

Savaitės eksponatai

←
Iznik ąsotėlis

Iznik ąsotėlis

Publikuota20260817

2002 m. atliekant archeologinius tyrimus Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje esančių Radvilų rūmų latrinoje, aptiktas vienas gausiausių XVI–XVII a. buitinės keramikos kompleksų. Manoma, kad šie rūmai XVI a. pabaigoje tapo Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų komplekso dalimi – III oficina. Tarp daugybės įprastų buitinių indų rasta ir importinės, baltos keramikos masės šukių, dekoruotų polichrominiais glazūrų piešiniais. Jos priskirtinos Izniko keramikos dirbtuvėms – tai dviejų ąsotėlių ir neidentifikuotos paskirties indų dalys. Kadangi ant šių radinių neaptikta raudonos glazūros, būdingos Izniko keramikos dirbiniams, gamintiems maždaug nuo 1560 m., tikėtina, kad indai pagaminti XVI a. pirmoje pusėje.

 

Plačiau

Barokiniu ornamentu puoštas pypkės vamzdelis

Barokiniu ornamentu puoštas pypkės vamzdelis

Publikuota20260810

Tarp gausybės Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų archeologijos rinkinyje saugomų vientisinių pypkių vamzdelių yra keli fragmentai, puošti augaliniais ornamentais. Vienas gražiausių tokių pavyzdžių buvo surastas 1992 metais. Šis XVII a. pirmos pusės molinės pypkės vamzdelio fragmentas yra nedidelis, tačiau reikšmingas archeologinis radinys, leidžiantis pažvelgti į ankstyvųjų Naujųjų laikų visuomenės kasdienybę. Reljefiniu barokiniu augaliniu ornamentu puošta pypkė atspindi ne tik to meto estetinį skonį, bet ir platesnius socialinius bei ekonominius procesus. Tokie radiniai liudija naujų vartojimo įpročių sklaidą, intensyvėjančius prekybos ryšius bei tabako rūkymo tradicijos, tapusios svarbia XVII a. kultūros ir kasdienio gyvenimo dalimi, plitimą Europoje.

 

 

Plačiau

Triptolemas patikimas Demetrai

Triptolemas patikimas Demetrai

Publikuota20260803

XVIII a. aštuntajame dešimtmetyje Romos antikvaras Ludovikas Miris (Ludovico Mirri, 1738–1786) pradėjo kasinėjimus buvusių imperatoriaus Nerono (54–68) rūmų vietoje. 1774 m. jis pakvietė dailininką Pranciškų Smuglevičių (1745–1807) ir architektą Vinčencą Breną (Vincenzo Brenna, 1747–1820) nupiešti atrastas antikinio pastato freskas. Remdamasis dailininkų sukurtais piešiniais, grafikas Markas Karlonis (Marco Carloni, 1742–1796) parengė grafikos darbus, kuriuos atskirame albume „Tito termų liekanos ir jų vidaus tapyba“ (orig. „Vestigia delle terme di Tito e loro interne pitture“) 1776 m. Romoje išspausdino L. Miris.

 

Plačiau

Knyga „The Modern Part of the Universal History“

Knyga „The Modern Part of the Universal History“

Publikuota20260727

Nėra gerai žinoma, kam kilo idėja parašyti visuotinę istoriją, tačiau manoma, kad tai galėjo sugalvoti Džordžas Seilas (George Sale, 1697–1736) – britų orientalistas, 1734 m. į anglų kalbą išvertęs Koraną. Veikalo idėją visuomenei pristatė ir iniciatyvos ją leisti ėmėsi keli spaustuvininkai, suradę autorius ir finansavę visas leidybos išlaidas. 1729 m. periodinėje spaudoje buvo paskelbtas „Pasiūlymas parašyti visuotinę istoriją nuo seniausių laikų iki šių dienų“. Numatyta, kad leidinys bus leidžiamas dalimis. Taip pat iškelta ir prenumeratos idėja – taip dalis publikavimo išlaidų turėjo būti padengta pačių skaitytojų. Pirmoji pirmojo tomo dalis pasirodė 1730 m. gegužę, tais pačiais metais išleistos dar dvi dalys. Pirmąjį tomą sudarė dvylika dalių, paskutinė jų pasirodė 1736 m., ja buvo užbaigta pirmojo tomo leidyba. 

 

Plačiau

Raereno akmens masės ąsotis

Raereno akmens masės ąsotis

Publikuota20260720

Buitinės keramikos kolekcija sudaro vieną didžiausių Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų rinkinių dalių. Joje saugomi įvairių laikotarpių vietinių meistrų dirbiniai ir importuoti indai. Šiame tekste pristatomas vienas retesnių importinės keramikos pavyzdžių – Raereno akmens masės ąsotis.
Akmens masė – tai aukštoje temperatūroje sukepęs molio ir kitų uolienų mišinys. Ji gali būti balta, pilka, gelsva ar ruda. Tokia keramika yra kieta, neporinga, nepralaidi skysčiams ir neperšviečiama. Šios rūšies indai pradėti gaminti dabartinės Vokietijos Reino regione, vėliau jų gamyba išplito į Žemutinę Saksoniją ir Belgiją, o nuo XVII a. – ir į Angliją. Akmens masės technologija turėjo didelę įtaką vėlyvųjų Viduramžių ir Naujųjų laikų keramikos tradicijoms, keitė ne tik gamybos procesus, bet ir buitinius bei socialinius įpročius.

 

Plačiau

Prancūzijos Didžiosios armijos 21-ojo linijinio pėstininkų pulko uniforminė saga

Prancūzijos Didžiosios armijos 21-ojo linijinio pėstininkų pulko uniforminė saga

Publikuota20260713

Tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų muziejaus archeologijos rinkinyje saugomų sagų kolekcijos išsiskiria Prancūzijos imperijos Didžiosios armijos (pranc. Grande Armée) uniforminės sagos. Nors tai smulkūs aprangos elementai, jie tiesiogiai siejasi su Napoleono epocha. Iš viso šiai grupei priskiriama 15 sagų, priklausiusių 11 skirtingų Didžiosios armijos karinių vienetų.
Pristatoma saga yra apvali, plokščia, su ranteliu pakraštyje, pagaminta štampavimo būdu iš vario lydinio. Centre pavaizduoti skaitmenys 2 (arabiškas) ir I (romėniškas), juos juosia į vidų užlenktais galais augalo šakų vainikas su tašku viršuje. Reverse matyti keturgubos kilpelės, skirtos sagai prisiūti prie uniformos, žymės. Skaitmenys nurodo sagos priklausymą 21-ajam linijiniam pėstininkų pulkui.
21-asis linijinis pėstininkų pulkas (pranc. 21e Régiment d'infanterie de Ligne) laikomas vienu garbingiausių Prancūzijos kariuomenės dalinių, pasižymėjusių drąsa ir ištikimybe. Pulkas įkurtas 1589 metais.

 

Plačiau

Grublėtosios keramikos indas

Grublėtosios keramikos indas

Publikuota20260706

2005 m. vykdant archeologinius tyrimus Valdovų rūmų vidiniame kieme, juodos žemės sluoksnyje rastas vėlyvosios grublėtosios keramikos molinio indo apatinės dalies fragmentas – dugnas ir dalis sienelių. Indas datuojamas V–VII amžiumi. 
Grublėtoji keramika iš kitų keramikos rūšių išsiskiria paviršiaus apdirbimo technologija. Neišdegto indo išorinė pusė apdrebiama skystesne arba sausesne molio mase – su priemaišomis ar be jų, taip suformuojant nelygų, grublėtą paviršių. Tuomet gaminys džiovinamas ir išdegamas atviroje ugnyje.

 

Plačiau

Knyga „Orationes civiles“

Knyga „Orationes civiles“

Publikuota20260629

Tai korespondencijos ir proginių kūrinių rinkinys „Vincento Fabricijaus, teisės žinovo iš Hamburgo, Gdansko miesto tarėjo, viešos kalbos, iškiliausiems ir galingiausiems Lenkijos karaliams visuomenės vardu pasakytos, įvairių argumentų disertacijos, tarp jų ir satyra Pasiruošęs Priansas, laiškai šviesiausiems ir žymiausiems mūsų amžiaus mokytiems vyrams, poemos, po belgiškosios redakcijos kita dalimi žymiai papildytos, leidimą parengė jo sūnus Frydrichas Fabricijus“.
Tekstų autorius – iš Hamburgo kilęs teisininkas Vincentas Fabricijus (Vincentius Fabricius, 1612–1667), Gdansko miesto pareigūnas, tarybos narys. 

 

 

Plačiau

Klepė smailia nosele

Klepė smailia nosele

Publikuota20260622

Klepėmis vadinama įsispiriama avalynė, kurios batviršis dengia tik priekinę pėdos dalį. Ši avalynė, šiandien mados pasaulyje geriau žinoma prancūzišku pavadinimu mule, turi ilgą ir įdomią istoriją.
Tokio tipo avalynė buvo avima jau senovės Romoje, o Viduramžių Europoje pasirodė tik XIV amžiuje. Ilgą laiką įsispiriama avalynė tarnavo kaip antbačiai, saugoję nuo šalčio, drėgmės ir purvo.
Viskas pasikeitė XVII a., ir tai buvo lūžinis momentas avalynės istorijoje: būtent šiuo laikotarpiu atsirado moteriški modeliai. Iki tol moterų ir vyrų avalynė dažniausiai skyrėsi tik dydžiu.

 

 

Plačiau

Koklis, puoštas feniksu

Koklis, puoštas feniksu

Publikuota20260615

Tarp Valdovų rūmų teritorijoje rastų archeologinių radinių ypatingą vietą užima gausi ir meniniu požiūriu vertinga koklių kolekcija. Kokliai – tai keramikos dirbiniai, skirti krosnių sienelėms formuoti. Jie ne tik atlikdavo praktinę šildymo funkciją, bet ir buvo svarbi reprezentacinė interjero dalis. Koklių dekoravimas suformavo tradiciją krosnyse įprasminti konkretaus laikotarpio kultūrinio lauko žinias, religinio, politinio, ideologinio pobūdžio ženklus.
Vienas iš tokių pavyzdžių – 1994 m. atliekant archeologinius tyrimus Vilniaus Žemutinės pilies rūmų teritorijoje aptiktas plokštinis koklis, dekoruotas fenikso atvaizdu. Radinys datuojamas XVII a. pradžia. Koklio plokštė įrėminta reljefiniu apvadu.

 

 

Plačiau

↑
←
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika