0

D.U.K.NeįgaliesiemsĮvykiai31Struktūra

Savaitės eksponatai

←

Kovos peilio geležtės smaigalys

Publikuota20250324

2002 m. tyrinėjant Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmų (Žemutinės pilies) išorinį kiemą, aptiktas kovos peilio geležtės smaigalys. Radinio ilgis 11,4 cm, plotis 1–2,3 cm, storis 0,6 cm.
Nulūžęs kovos peilio geležtės fragmentas nėra vienintelis tokio tipo ginklo radinys pilies ir rūmų teritorijoje. Iki šiol žinomi bent du santykinai sveiki kovos peiliai, keletas jų fragmentų bei odinės makštys, skirtos šio tipo ginklams. Panašūs ir jiems giminingi kovos peiliai Europoje buvo naudojami nuo XIV a. pabaigos iki XVII amžiaus. Šie ginklai, žinomi pavadinimais Bauernwehr, Hauswehr, Rugger,tesak ar kord, išsivystė iš buitinių peilių. Kai kuriuose Europos regionuose, uždraudus valstiečiams ir miestiečiams nešiotis kalavijus, tokie peiliai tapo alternatyva ginkluotės sprendimams. 

Plačiau

Jono Sobieskio portretas

Publikuota20250317

Grafikos darbe pavaizduotas Jonas Sobieskis – Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis (1674–1696), Krokuvos kašteliono Jokūbo Sobieskio (1590–1646) ir Zofijos Teofilės Danilevičiūtės (1607–1661) sūnus. Jis studijavo kartu su broliu Mareku (Marek) Krokuvos gimnazijoje 1640–1641 m., o po to universitete. 1646–1648 m. keliavo po Europą, mokėsi karybos meno, studijavo literatūrą ir kalbas. Dalyvavo karuose su Ukrainos kazokų sukilėliais, Turkija, Švedija ir Rusija. Rėmė valdovo Jono Kazimiero Vazos (1648–1668) stovyklos pastangas įtvirtinti vivente rege, kai naujas valdovas renkamas, senajam dar gyvam esant. 

Plačiau

Kalnų krištolo karoliukas

Publikuota20250310

Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje Viduramžių laikotarpiu nešioti vėriniai iš metalinių kabučių, kaurų (hindi kauri) kriauklelių, įvijėlių, įvairių dydžių ir spalvų stiklinių karoliukų. Rečiau į vėrinius verti gintariniai ir kiti brangiųjų akmenų karoliukai (karneolis, kalnų krištolas).

Plačiau

Naujosios abstrakcijos šachmatas

Publikuota20250303

Kad ir kaip būtų keista, Lietuvoje atliekant archeologinius tyrimus mažiausiai yra aptikta XVII–XVIII a. datuojamų šachmatų. Didžioji jų dalis surasta suardytuose ir permaišytuose kultūriniuose sluoksniuose, o tai labai apsunkina datavimą. Labai retai pasitaikančių žaidimo figūrų skaičius šiuo metu dar nesiekia dešimties. Nuo pačios gausiausios, XIV a. pabaiga – XVI a. datuojamos naujosios abstrakcijos stiliaus šachmatų grupės vėlesni šachmatai skyrėsi savo forma. Kaip pastebi dr. Povilas Blaževičius, „figūrėlės išsiskiria tuo, kad jų viršutinės dalies skersmens ir aukščio santykis svyruoja tarp 1:4 ir 1:5. Kitaip tariant, šios profiliuoto cilindro formos figūrėlės yra aukštos ir plonos“.

 

Plačiau

Liudvikos Marijos Gonzagos iš Nevero portretas

Publikuota20250224

Lenkijos karalienė ir Lietuvos didžioji kunigaikštienė Liudvika Marija Gonzaga iš Nevero (Ludwika Maria Gonzaga de Nevers, 1611–1667) – Mantujos, Nevero, Majeno ir Retelio kunigaikščio Karolio I (Charles I, 1580–1637) ir Lotaringijos kunigaikštytės Kotrynos de Giz (Catherine de Guise, 1585–1618) duktė. Ji gimė 1611 m. rugpjūčio 11 d. Paryžiuje, augo Prancūzijos karaliaus Liudviko XIII (Louis XIII, 1610–1643) dvare. Santuoką su Liudvika Marija Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Vladislovas Vaza (1632–1648) svarstė dar 1636 m., tačiau vedė Ceciliją Renatą Habsburgaitę (1611–1644).

 

Plačiau

Kirvis

Publikuota20250217

Atliekant archeologinius tyrimus Vilniaus Žemutinės pilies ir vėliau Valdovų rūmų teritorijoje aptikta įvairių tipų kirvių iš skirtingų laikotarpių. Iki šiol mokslininkų diskusijos dėl tam tikrų kirvių tipų paskirties išlieka aktyvios ir nevienareikšmės. Tyrėjai nesutaria, kiek iš šių kirvių buvo pritaikyti kasdieniams darbams, o kiek jų buvo naudojami kaip ginklai mūšyje. Tik atidžiai išnagrinėjus kiekvieno kirvio konstrukciją, svorį, dydį bei kitus techninius duomenis, galima gana aiškiai atskirti kirvius, kurie buvo skirti tik darbui, nuo sukurtų kovai. Taip pat negalima atmesti galimybės, kad kai kurie kirviai buvo universalūs – jie galėjo tarnauti tiek kaip darbo įrankiai, tiek ir kaip ginklai.

 

Plačiau

Stepono Batoro portretas

Publikuota20250210

Grafikos darbe pavaizduotas Lenkijos ir Lietuvos valdovas Steponas Batoras (1575/1576–1586) – jauniausias Transilvanijos vaivados Stepono VI (1477–1534) ir Onos Kotrynos Telegdi (1492–1547) sūnus. Po Izabelės Jogailaitės sūnaus Jono Žygimanto mirties buvo išrinktas Transilvanijos kunigaikščiu (1571–1576). 1574 m. valdovui Henrikui Valua (1573–1575) atsisakius Abiejų Tautų Respublikos sosto ir 1575 m. Lenkijos didikams išrinkus Žygimanto Augusto (1544/1548–1572) seserį Oną Jogailaitę (1523–1596), Steponas Batoras išrinktas Lenkijos karaliumi su sąlyga, kad taps jos sutuoktiniu.

 

Plačiau

Vaikiškos avalynės kurpalis

Publikuota20250203

Vilniaus Žemutinės pilies tyrimai atskleidė, kad viena XIV a. pabaigoje – XV a. pradžioje veikusių odinių dirbinių asortimento gamintojų dirbtuvių vieta gali būti lokalizuojama Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų šiaurės rytų kampe. Minimoje teritorijoje buvo rasta nemažai odinių dirbinių detalių su siuvimo žymėmis, atraižų bei tam amatui reikalingų įrankių ir priemonių, tarp kurių aptikta ir kurpalių. Šias priemones, kurios buvo skirtos batams siūti ir taisyti, reikėtų sieti su profesionalių batsiuvių amatu.

 

Plačiau

Stanislovo Augusto Poniatovskio portretas

Publikuota20250127

Stanislovas Augustas Poniatovskis (1732–1798) – paskutinis Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis (1764–1795). Stanislovo Poniatovskio (1676–1762) ir kunigaikštytės Konstancijos Čartoriskytės (1695–1759) sūnus. Mirus valdovui Augustui III (1733–1763), remiamas Rusijos imperijos ir Čartoriskių giminės, 1764 m. buvo išrinktas Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu.

 

Plačiau

Kaltropas (keturspyglis)

Publikuota20250120

Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų fonduose yra saugomas 1996 m. surastas kaltropas. Vykdant archeologinius tyrimus būsimo paminklo Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Gediminui vietoje, Katedros aikštėje Vilniuje, XVII a. vidurio kultūriniame sluoksnyje rastas kaltropas greičiausiai mena kovas dėl Vilniaus, vykusias tarp Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir maskvėnų kariuomenių 1655–1661 metais.
 

 

 

 

Plačiau

↑
←
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika