Kaip mus rasti:
Žemėlapyje
Lankytojams
MUZIEJAUS DARBO LAIKAS (rugsėjo 1 d. – gegužės 31 d.)
II, III 10.00–18.00
IV 10.00–20.00
V, VI 10.00–18.00
VII 10.00–16.00
VII 10.00–16.00
Valdovų rūmų muziejus nedirba pirmadieniais.
Paskutiniai lankytojai įleidžiami likus valandai iki muziejaus uždarymo.
2025 m. muziejus uždarytas: sausio 1 d., balandžio 20–21 d. (šv. Velykos), gegužės 1 d., gegužės 4 d., lapkričio 1 d., gruodžio 24–26 d.
Muziejus yra pritaikytas lankytojams su judėjimo negalia: yra įrengti keltuvai, liftai, įrengti kiti patogumai. Esant poreikiui galime pasiūlyti ir neįgaliojo vežimėlį, teirautis kasose.
Visa kaina (I–IV maršrutai) – 12,00 €
I maršrutas – 6,00 €
II maršrutas (paroda) – 8,00 €
III maršrutas (paroda) – 4,00 €
IV maršrutas (paroda) – nemokamai (pasirinkus bet kurį kitą maršrutą; atskirai nelankoma)
Renkantis daugiau nei 1 maršrutą, kiekvienam papildomam maršrutui iki 50 % nuolaida
Žmonėms su negalia ir juos lydintiems asmenims (vienam asmeniui – vienas lydintysis) bei POLA kortelės turėtojams taikoma 100 proc. nuolaida.
Kaip mus rasti
Ekskursija su muziejaus gidu „ATSIVĖRIMAI. Iš Lietuvos banko dailės rinkinio“
2025 02 13 – 2025 05 18
Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų menėje – iškilaus Lietuvos valdovo Aleksandro Jogailaičio atminimą įamžinantis kūrinys
Publikuota2025m.Vasario0214 d.14:00-16:00
Šių metų vasario 26 d. Valdovų rūmų muziejuje bus pristatytas Lietuvos didžiojo kunigaikščio (1492–1506) ir Lenkijos karaliaus (1501–1506) Aleksandro Jogailaičio paminklo modelis, sukurtas žymių Ukrainos menininkų Olesio Sydoruko ir Boryso Krylovo. Ši skulptūra – kultūros mecenato, pramonininko dr. Prano Kiznio ir „PK Fondo“ dovana Valdovų rūmų muziejui.
Paroda „Vilniaus pilių istorinė ikonografija“
Valdovų rūmai
Vyksta2025m.Vasario0214 d. - 2025m.Balandžio0406 d.
Nuo vasario 14 d. Valdovų rūmų muziejaus Parodų centro 1 aukšte veikia nacionalinė paroda „Vilniaus pilių istorinė ikonografija“ – tai išskirtinė galimybė retrospektyviai pažvelgti į viso Vilniaus pilių (Žemutinės ir Aukštutinės) ansamblio raidos istoriją: statybas, klestėjimo ir nuosmukio laikotarpius, griūtį, nebūtį, atmintį ir bandymus atkurti.
Paroda „Atsivėrimai. Iš Lietuvos banko dailės rinkinio“
Valdovų rūmai
Vyksta2025m.Vasario0213 d. - 2025m.Gegužės0518 d.
Lietuvos banko dailės rinkinys – mažai žinomas ar juolab matytas. Ši paroda Valdovų rūmuose – unikali galimybė pamatyti nedidelę dalį iš beveik 200 Lietuvos banko dailės kūrinių, plačiajai visuomenei jie pristatomi pirmą kartą.
Parodoje atrasite geriausius šiuolaikinių Lietuvos dailininkų darbus ir tarpukario aukso fondą: Petro Rimšos, Antano Žmuidzinavičiaus, Justino Vienožinskio, Augustino Savicko, Jono Švažo, Adomo Galdiko, Juozo Mikėno, Dalios Kasčiūnaitės ir kitų darbus.
Italų Renesansas iš Vavelio: Botticelli, Tiziano
Valdovų rūmai
Vyksta2024m.Lapkričio1113 d. - 2025m.Kovo0330 d.16:00
Valdovų rūmų muziejus tęsia ilgametį bendradarbiavimą su Krokuvos Vavelio karališkąja pilimi – Valstybiniais meno rinkiniais (Lenkija) ir parodoje „Italų Renesansas iš Vavelio: Botticelli, Tiziano“ pristato penkis įspūdingus Italijos Renesanso kūrėjų darbus.
Rameau's operos „Les Fêtes d'Hébé“ (Žano Filipo Ramò „Hebės šventės“) peržiūra
Valdovų rūmų renginių salė
Vyko2025m.Kovo0322 d.15:00-17:40
Filmuota „Opéra-Comique“ (Paryžius, Prancūzija) 2024 m. gruodžio 21 d.
Trukmė 2 val. 37 min.
Trukmė 2 val. 37 min.
Prancūzų baroko opera-baletas „Stichijos“ (pranc. Les Élémens, 1721)
Valdovų rūmų Didžioji renesansinė menė
Vyksta2025m.Kovo0322 d.18:00-19:30
Muzikos vadovas ir dirigentas Fabio Bonizzoni (Italija)
Meno vadovė Rūta Vox (Lietuva)
Choreografė ir judesio režisierė Elizabeth Svarstad (Norvegija)
Senosios muzikos diena Valdovų rūmuose
Valdovų rūmų muziejus
Vyksta2025m.Kovo0322 d.11:00-20:00
Kviečiame švęsti Senosios muzikos dieną Valdovų rūmuose!
Koncertas „In furore“
Valdovų rūmų Didžioji renesansinė menė
Vyks2025m.Kovo0323 d.18:00-20:00
„Cappella Concertante Vilnense“, Dimitris Karakantas ir Lina Dambrauskaitė
Mokslinių straipsnių rinkinys „Tarp Baltijos ir Juodosios jūrų: karybos istorija ir tyrimai“
€85.00
- Išleista:2024
- Kodas:9786098061987
Tarptautinės parodos katalogas „Nuo pasaulio sukūrimo iki apokalipsės“
€37.00
- Išleista:2024
- Kodas:9786098061994
Jono Sobieskio portretas
Publikuota2025m.Kovo0317 d.18:00-20:00
Grafikos darbe pavaizduotas Jonas Sobieskis – Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis (1674–1696), Krokuvos kašteliono Jokūbo Sobieskio (1590–1646) ir Zofijos Teofilės Danilevičiūtės (1607–1661) sūnus. Jis studijavo kartu su broliu Mareku (Marek) Krokuvos gimnazijoje 1640–1641 m., o po to universitete. 1646–1648 m. keliavo po Europą, mokėsi karybos meno, studijavo literatūrą ir kalbas. Dalyvavo karuose su Ukrainos kazokų sukilėliais, Turkija, Švedija ir Rusija. Rėmė valdovo Jono Kazimiero Vazos (1648–1668) stovyklos pastangas įtvirtinti vivente rege, kai naujas valdovas renkamas, senajam dar gyvam esant.
Kalnų krištolo karoliukas
Publikuota2025m.Kovo0313 d.18:00-20:00
Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje Viduramžių laikotarpiu nešioti vėriniai iš metalinių kabučių, kaurų (hindi kauri) kriauklelių, įvijėlių, įvairių dydžių ir spalvų stiklinių karoliukų. Rečiau į vėrinius verti gintariniai ir kiti brangiųjų akmenų karoliukai (karneolis, kalnų krištolas).
Naujosios abstrakcijos šachmatas
Publikuota2025m.Kovo0303 d.18:00-20:00
Kad ir kaip būtų keista, Lietuvoje atliekant archeologinius tyrimus mažiausiai yra aptikta XVII–XVIII a. datuojamų šachmatų. Didžioji jų dalis surasta suardytuose ir permaišytuose kultūriniuose sluoksniuose, o tai labai apsunkina datavimą. Labai retai pasitaikančių žaidimo figūrų skaičius šiuo metu dar nesiekia dešimties. Nuo pačios gausiausios, XIV a. pabaiga – XVI a. datuojamos naujosios abstrakcijos stiliaus šachmatų grupės vėlesni šachmatai skyrėsi savo forma. Kaip pastebi dr. Povilas Blaževičius, „figūrėlės išsiskiria tuo, kad jų viršutinės dalies skersmens ir aukščio santykis svyruoja tarp 1:4 ir 1:5. Kitaip tariant, šios profiliuoto cilindro formos figūrėlės yra aukštos ir plonos“.
Liudvikos Marijos Gonzagos iš Nevero portretas
Publikuota2025m.Vasario0224 d.18:00-20:00
Lenkijos karalienė ir Lietuvos didžioji kunigaikštienė Liudvika Marija Gonzaga iš Nevero (Ludwika Maria Gonzaga de Nevers, 1611–1667) – Mantujos, Nevero, Majeno ir Retelio kunigaikščio Karolio I (Charles I, 1580–1637) ir Lotaringijos kunigaikštytės Kotrynos de Giz (Catherine de Guise, 1585–1618) duktė. Ji gimė 1611 m. rugpjūčio 11 d. Paryžiuje, augo Prancūzijos karaliaus Liudviko XIII (Louis XIII, 1610–1643) dvare. Santuoką su Liudvika Marija Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Vladislovas Vaza (1632–1648) svarstė dar 1636 m., tačiau vedė Ceciliją Renatą Habsburgaitę (1611–1644).