Ekskursija su muziejaus gidu „Pidhircių rūmai. Istorija ir meno kolekcijos“
2025 04 24 – 2025 09 28
Kaip mus rasti:
Žemėlapyje
Lankytojams
MUZIEJAUS DARBO LAIKAS VASARĄ (birželio 1 d. – rugpjūčio 31 d.)
I, II, III, VII 10.00–18.00
IV, V, VI 10.00–20.00
Paskutiniai lankytojai įleidžiami likus valandai iki muziejaus uždarymo.
2025 m. muziejus uždarytas: sausio 1 d., balandžio 20–21 d. (šv. Velykos), gegužės 1 d., gegužės 4 d., birželio 1–2, lapkričio 1 d., gruodžio 24–26 d.
Muziejus yra pritaikytas lankytojams su judėjimo negalia: yra įrengti keltuvai, liftai, įrengti kiti patogumai. Esant poreikiui galime pasiūlyti ir neįgaliojo vežimėlį, teirautis kasose.
Visa kaina (I–IV maršrutai) – 16,00 €
I maršrutas – 6,00 €
II maršrutas – 8,00 €
III maršrutas – 4,00 €
IV maršrutas (paroda) – 8,00 €
Renkantis daugiau nei 1 maršrutą, kiekvienam papildomam maršrutui iki 50 % nuolaida
Žmonėms su negalia ir juos lydintiems asmenims (vienam asmeniui – vienas lydintysis) bei POLA kortelės turėtojams taikoma 100 proc. nuolaida.
Kaip mus rasti
Motiejui Kazimierui Sarbievijui ir Baroko literatūros metams skirta dviejų poeto knygų paroda
Valdovų rūmų muziejus
Vyksta2025m.Balandžio0407 d. - 2025m.Gruodžio1231 d.
Parodoje eksponuojamos Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus (1595–1640) knygos: 1632 m. Antverpene išleistas populiaraus poeto rinkinio „Keturios lyrikos knygos“ (Lyricorum libri IV) leidimas, kurio titulinį lapą puošia Antverpeno raižytojo Kornelio Galio (Cornelis Galle, 1576–1650) grafikos darbas, sukurtas pagal Peterio Pauliaus Rubenso (Peter Paul Rubens, 1577–1640) piešinį, ir rinktinė „Giesmės“ (Carmina), išleista Paryžiuje 1759 m., kurią Valdovų rūmų muziejui 2014 m. padovanojo prof. dr. Kęstutis Paulius Žygas (JAV).
Paroda veiks Valdovų rūmų muziejaus Barokinėje valdovo bibliotekoje iki 2025 m. gruodžio 31 d.
Tarptautinė paroda „Simonas Čechavičius. Baroko meistras Pidhirciuose“
Vyksta2025m.Birželio0612 d. - 2025m.Rugsėjo0928 d.
Tarptautinė paroda „Simonas Čechavičius. Baroko meistras Pidhirciuose“ yra ilgamečio Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų, Lvivo nacionalinės Boryso Voznyckio dailės galerijos ir Lvivo istorijos muziejaus bendradarbiavimo rezultatas. Joje pristatomi garsiausio Abiejų Tautų Respublikos dailininko Simono Čechavičiaus (Szymon Czechowicz, 1689–1775) kūriniai, priklausę Pidhircių rezidencijos meno kolekcijoms, puošę reprezentacines ir gyvenamąsias rūmų erdves. Ši paroda lankytojus kviečia susipažinti su neįkainojamu bendru Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos paveldu, taip pat papildo Valdovų rūmų muziejuje jau veikiančią tarptautinę parodą, skirtą istorinėms Pidhircių rezidencijos meno ir kitoms kolekcijoms.
Paroda „Tarp laiko gijų. Gobelenas „Sabinių pagrobimas“ ir jo restauravimo istorija“
Vyksta2025m.Birželio0603 d. - 2025m.Rugsėjo0921 d.
Paroda „Tarp laiko gijų. Gobelenas Sabinių pagrobimas ir jo restauravimo istorija“– tai galimybė Valdovų rūmų muziejaus lankytojams iš arti susipažinti su gobeleno istorija, jo restauravimo etapais ir restauratoriaus profesijos subtilybėmis. Eksponuojamas gobelenas ne tik atskleidžia, kaip laikas veikia meno kūrinius, bet ir kviečia susimąstyti apie restauravimą, kaip nuolatinį balansavimą tarp praeities palikimo išsaugojimo ir jo prasmingo pristatymo šiandienos žiūrovui.
Tarptautinė paroda „Pidhircių rūmai. Istorija ir meno kolekcijos“
Valdovų rūmų muziejus
Vyksta2025m.Balandžio0424 d. - 2025m.Rugsėjo0928 d.
Tarptautinėje parodoje „Pidhircių rūmai. Istorija ir meno kolekcijos“ Lietuvos visuomenei ir sostinės Vilniaus svečiams pristatomas Ukrainos paveldo europinis deimantas. Tai neįkainojamas, geografiškai nutolęs, bet ypač reikšmingas bendras Ukrainos, Lenkijos, Lietuvos kultūros objektas – Pidhircių rezidencija ir įstabūs jos istorinių kolekcijų lobiai. Šiandien jie pasklidę ir saugomi net keliuose Ukrainos bei Lenkijos muziejuose. Bene didžiausia ir vertingiausia kolekcijų dalis atsidūrė Lvivo nacionalinėje Boryso Voznyckio dailės galerijoje ir Lvivo istorijos muziejuje. Abu šie muziejai – ilgamečiai Valdovų rūmų muziejaus partneriai, dalyvavę daugelyje parodinių projektų, tačiau tokio masto vienos rezidencijos kolekcijos pristatymas rengiamas pirmą kartą. Iki šiol Lietuvoje vykusiose teminėse parodose buvo eksponuojamos tik pavienės Pidhircių rinkinių vertybės.
Benjamin Clementine koncertas
Valdovų rūmų Didysis kiemas
Vyks2025m.Liepos0714 d.21:00-22:30
Šventinę 10-ojo „Midsummer Vilnius“ festivalio programą pradės pasaulinė britų žvaigždė, Mercury Prize laureatas – Benjamin Clementine.
Free Finga koncertas
Valdovų rūmų Didysis kiemas
Vyks2025m.Liepos0715 d.21:00-22:30
Liepos 15-ąją „Midsummer Vilnius“ festivalyje, Valdovų rūmų Didžiajame kieme į sceną žengs vienas įdomiausių ir laukiamiausių jaunosios kartos atlikėjų Lietuvoje – Free Finga.
Jazzu su orkestru koncertas
Valdovų rūmų Didysis kiemas
Vyks2025m.Liepos0716 d.21:00-22:30
Valdovų rūmų Didžiajame kieme Jazzu, drauge su maestro Modesto Pitrėno diriguojamu orkestru, atliks pačius ryškiausius savo karjeros hitus, kuriems didingos euforijos suteiks simfoninis skambesys.
Peter Bence koncertas
Valdovų rūmų Didysis kiemas
Vyks2025m.Liepos0717 d.21:00-22:30
Peteris Bence – pasaulinio žinomumo fortepijono virtuozas, garsėjantis savo unikaliomis aranžuotėmis, kurios subtiliai jungia klasiką su populiariausiais hitais ir šiuolaikinėmis technologijomis.
Mokslinių straipsnių rinkinys „Tarp Baltijos ir Juodosios jūrų: karybos istorija ir tyrimai“
€85.00
- Išleista:2024
- Kodas:9786098061987
Tarptautinės parodos katalogas „Nuo pasaulio sukūrimo iki apokalipsės“
€37.00
- Išleista:2024
- Kodas:9786098061994
Kredensas
Publikuota2025m.Birželio0603 d.21:00-22:30
Prancūzijos karaliaus Karolio VIII pradėti ir jo įpėdinių Liudviko XII ir Pranciškaus I vykdyti Italijos karai netikėtai padarė labai didelę įtaką meno raidai. Per 1494–1559 m. karus Prancūzijos kariuomenė buvo užėmusi Florenciją, Romą ir Neapolį. Žmonės, užaugę gotikos aplinkoje, pirmą kartą pamatė naujoviškus renesansinius miestus, rūmus, paveikslų pilnas dirbtuves ir dar daug visko, kas juos labai domino ir skatino įsigyti ar kitais būdais parsivežti į savo gimtinę. Amžininkai mini, kad iš Italijos į Prancūziją keliavo ilgos vilkstinės, prikrautos įvairių daiktų. Kartu vyko meistrai – dailininkai, auksakaliai, skulptoriai ir net baldžiai. Luaros slėnyje tuo metu pradėtos atkurti ar statyti valdovo ir jam artimų didikų rezidencijos, į kurias persikėlė valdovo dvaro gyvenimas, atsirado pirmieji šalyje renesanso ženklai. Naujasis stilius ilgainiui išplito po visą Prancūziją, buvo pastebimas ir baldų puošyboje.
Pirmieji kredensai (it. credenza – indauja) sukurti XV a. Italijoje. Pradžioje tai buvo neaukštos spintelės, puoštos drožinėtais elementais. XVI a., sekant prancūzų meistrais, pradėti gaminti dviaukščiai kredensai. Dviejų dalių kredensas, vadinamasis armoire à deux corps, atsirado Paryžiuje valdant Prancūzijos karaliui Henrikui II (1519–1559).
Svarelis ispaniškoms monetoms sverti
Publikuota2025m.Gegužės0505 d.21:00-22:30
Valdovų rūmų muziejaus archeologijos rinkinyje saugoma kelios dešimtys įvairių formų, medžiagiškumo ir ženklinimo svarelių. Vienas iš jų – 2009 m. surastas svarelis monetoms sverti. Dirbinys pagamintas iš vario lydinio, yra lygiašonės trapecijos formos, jo masė 13,57 gramo. Svarelio averse, linija ir taškeliais apvesto apskritimo centre, vaizduojamas Jeruzalės kryžius, apjuostas keturiais susijungiančiais pusapskritimiais. Jų susikirtimų kampuose išdėstytos keturių taškelių kompozicijos, primenančios stilizuotą augalinį ornamentą. Svarelio reverse vaizduojamas augaliniais motyvais dekoruotas vainikas.
Kokliai su puodžiaus Petro Garnevičiaus spaudu
Publikuota2025m.Gegužės0505 d.21:00-22:30
Petras Garnevičius – vienas aktyviausių XIX a. aštuntojo–dešimtojo dešimtmečio Vilniaus krikščionių puodžių cecho narių. Dauguma jam priklausiusių amatininkų gamino koklius ir statė krosnis, o ne žiedė puodus. Meistro vardas P. Garnevičiui buvo suteiktas 1873 metais. Jo parašą galima rasti daugelyje XIX a. aštuntojo–dešimtojo dešimtmečio Vilniaus puodžių cecho susirinkimo protokolų. P. Garnevičius dalyvavo sprendžiant įvairius, puodžiams aktualius klausimus, tvarkingai mokėjo mokesčius į cecho kasą, dažnai patekdavo į meistrų sąrašus, susijusius su svarbiais įvykiais, – neretai renkant cecho vyresnįjį.
Stiklinių apyrankių fragmentai
Publikuota2025m.Gegužės0514 d.21:00-22:30
Stiklo masę išgauti išmokta II tūkstantmetyje prieš Kristų Egipte ir Artimuosiuose Rytuose. Stikliniams dirbiniams pagaminti reikėjo trijų pagrindinių komponentų – smėlio (silicio dioksido SiO₂), sodos (natrio karbonato Na₂CO₂) ir potašo (kalio karbonato K₂CO₃). Spalvą stiklui suteikdavo įvairių metalų (pavyzdžiui, švino, alavo ir kt.) oksidai. Iš stiklo masės gaminti ne tik indai, bet ir papuošalai. Labiausiai paplitę buvo įvairių spalvų, vienspalviai arba daugiaspalviai, stiklo karoliukai. Taip pat stiklinės apyrankės.
Tyrinėtojai pastebi, kad stiklinės apyrankės buvo paplitusios didelėje Europos dalyje ir būdingos tiek krikščioniškos, tiek pagoniškos, tiek ir musulmoniškos (pavyzdžiui, Pirėnų pusiasalyje) kultūros regionams. Šių dirbinių įvairovė buvo gana didelė. Apyrankių lankeliai – apvalaus, ovalaus, kvadratinio, pusapvalio skersinio pjūvio formos, lygūs, neornamentuoti, tordiruoti arba puošti spalvoto stiklo įvijomis.