Medinė gelda

 

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų muziejuje saugoma didžiausia Lietuvoje XIII–XVII a. medinių dirbinių kolekcija. Per kelis dešimtmečius trukusius sistemingus Vilniaus Žemutinės pilies teritorijos archeologinius tyrimus surasta per 3 000 įvairių medinių artefaktų, naudotų įvairiose kasdienio gyvenimo srityse. Tai ir transporto priemonių detalės (vežimų ratai, ašys, rogių dalys ir pan.), ir higienos reikmenys (šukos), ir dvasinio bei kultūrinio gyvenimo atributai (muzikos instrumentai, lazdos su buoželėmis).

Nemažą grupę sudaro kasdienėje buityje naudoti mediniai daiktai – įrankiai maistui gaminti, balanai apšviesti, stalo indai, talpos produktams laikyti ar transportuoti. Šiai artefaktų grupei priskiriamos ir per archeologinius tyrimus Žemutinės pilies teritorijoje surastos keturios geldos. Dvi iš jų – visiškai išlikusios. Viena gelda aptikta gana neįprastoje vietoje – Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų latrinoje (tualete). Sluoksnis, kuriame buvo šis radinys, sietinas su latrinos funkcionavimo laikotarpiu – XVI a. šeštuoju dešimtmečiu – XVII a. pirma puse. Taigi gelda buvo įmesta arba atsitiktinai įkrito į latrinos šachtą ir ten liko gulėti daugiau nei 400 metų iki archeologinių tyrimų 1995 metais.

Ši gelda yra ovalo formos, išskobta iš drebulės medienos, su suformuotomis rankenėlėmis kraštuose. Ji, palyginti su kitomis Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje rastomis medinėmis geldomis, yra lengvesnė, dailiau padaryta. Viename geldos krašte išgręžta skylutė, greičiausiai skirta virvutei perverti. Tame pačiame sluoksnyje rasta ir iš trijų dalių susukta virvė iš liepos (?) karnos. Išlikęs virvės ilgis 140 cm, skersmuo 1,5 cm. Viename jos gale užrištas mazgas. Galbūt būtent ši virvė ir buvo skirta aptariamai geldai.  

Etnografiniai šaltiniai rodo, kad geldos dažniausiai naudotos skalbimui arba tešlai minkyti, tačiau buityje galėjo turėti ir įvairesnę paskirtį – produktams laikyti ar transportuoti, taip pat gyvuliams šerti ar girdyti. Pastebėtina, kad mediniai buities dirbiniai yra vieni archajiškiausių artefaktų, per šimtmečius mažai pakitusių tiek savo medžiagiškumu, tiek forma, tiek ir funkcija.