Medinė gelda

Aktualu iki 2023-06-18
XVI a. II p. – XVII a. I p.
Medis – drebulė, tašymas, skobimas
Ilgis 64,5 cm, plotis 29,5 cm, aukštis 14 cm, skylutės skersmuo 2,5 x 1,5 cm
Tautavičius A., Urbanavičius V. Vilniaus Žemutinės pilies rūmų teritorijos 1995 m. archeologinių tyrimų ataskaita (ATA 11), radinio inv. Nr. 1039c.
Restauravo Deimantė Baubaitė, rest. prot. Nr. RP 19/37 (Pilių tyrimų centras „Lietuvos pilys“).
Medienos rūšies tyrimus atliko dr. Rūtilė Pukienė (Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai), tyrimo Nr. LIG-18-15.
 
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų muziejuje saugoma didžiausia Lietuvoje XIII–XVII a. medinių dirbinių kolekcija. Per kelis dešimtmečius trukusius sistemingus Vilniaus Žemutinės pilies teritorijos archeologinius tyrimus surasta per 3 000 įvairių medinių artefaktų, naudotų įvairiose kasdienio gyvenimo srityse. Tai ir transporto priemonių detalės (vežimų ratai, ašys, rogių dalys ir pan.), ir higienos reikmenys (šukos), ir dvasinio bei kultūrinio gyvenimo atributai (muzikos instrumentai, lazdos su buoželėmis).
Nemažą grupę sudaro kasdienėje buityje naudoti mediniai daiktai – įrankiai maistui gaminti, balanai apšviesti, stalo indai, talpos produktams laikyti ar transportuoti. Šiai artefaktų grupei priskiriamos ir per archeologinius tyrimus Žemutinės pilies teritorijoje surastos keturios geldos. Dvi iš jų – visiškai išlikusios. Viena gelda aptikta gana neįprastoje vietoje – Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų latrinoje (tualete). Sluoksnis, kuriame buvo šis radinys, sietinas su latrinos funkcionavimo laikotarpiu – XVI a. šeštuoju dešimtmečiu – XVII a. pirma puse. Taigi gelda buvo įmesta arba atsitiktinai įkrito į latrinos šachtą ir ten liko gulėti daugiau nei 400 metų iki archeologinių tyrimų 1995 metais.
Ši gelda yra ovalo formos, išskobta iš drebulės medienos, su suformuotomis rankenėlėmis kraštuose. Ji, palyginti su kitomis Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje rastomis medinėmis geldomis, yra lengvesnė, dailiau padaryta. Viename geldos krašte išgręžta skylutė, greičiausiai skirta virvutei perverti. Tame pačiame sluoksnyje rasta ir iš trijų dalių susukta virvė iš liepos (?) karnos. Išlikęs virvės ilgis 140 cm, skersmuo 1,5 cm. Viename jos gale užrištas mazgas. Galbūt būtent ši virvė ir buvo skirta aptariamai geldai.  
Etnografiniai šaltiniai rodo, kad geldos dažniausiai naudotos skalbimui arba tešlai minkyti, tačiau buityje galėjo turėti ir įvairesnę paskirtį – produktams laikyti ar transportuoti, taip pat gyvuliams šerti ar girdyti. Pastebėtina, kad mediniai buities dirbiniai yra vieni archajiškiausių artefaktų, per šimtmečius mažai pakitusių tiek savo medžiagiškumu, tiek forma, tiek ir funkcija.
 
Medžiagą parengė Dovilė Urbonavičiūtė-Jankauskienė
Fotografas Vytautas Abramauskas
  
Naudota literatūra
Kaminskaitė I. Mediniai dirbiniai Vilniaus Žemutinėje pilyje archeologiniais duomenimis. Daktaro disertacija, Vilnius, 2017.
Urbonavičiūtė-Jankauskienė D., Ožalas E. Lietuvos Didžiųjų kunigaikščių rūmų ir kitų Vilniaus Žemutinės pilies statinių mūrinės latrinos XVI–XVII a.,Vilnius, 2022.
Tautavičius A. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorijos 1994–1995 m. archeologinių tyrimų ataskaita, Vilnius, 1999.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Brigantinos plokštelė

20240226

Per 2002 m. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų šiaurinio korpuso prieigų archeologinius tyrimus rasta ir įvairių tipų šarvų plokštelių iš pilies šturmus menančių XIV a. pabaigos – XV a. pradžios kultūrinių sluoksnių. Šioje vietoje aptikta ir brigantinos plokštelė nulūžusiu galu.

Plačiau

Publikuota: 2023-06-12 09:26 Atnaujinta: 2023-06-08 07:29
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika