Rytietiškos abstrakcijos šachmatų figūros – pėstininkai

Aktualu iki 2023-08-06
XIII a. pab. – XIV a. pr.
Ragas, dramblio iltis, drožyba, tekinimas
Šachmatų figūrėlė, raginė, inv. Nr. 556; aukštis 2,4 cm, pagrindo skersmuo 2 cm, viršutinės dalies skersmuo 1 cm
Šachmatų figūrėlė, raginė, inv. Nr. 1412; aukštis 2,8 cm, skersmuo 1,6 cm
Šachmatų figūrėlė, dramblio iltis, inv. Nr. 2530; aukštis 1,4 cm, pagrindo skersmuo 1,1 cm, viršutinės dalies skersmuo 1 cm
Blaževičius P. Arkikatedros bazilikos, Žemutinės ir Aukštutinės pilių pastatų, jų liekanų ir kitų statinių komplekso Žemutinės pilies rūmų liekanų (u.k. 24705) teritorijos (LDK Valdovų rūmų G rūsio) detaliųjų archeologinių tyrimų 2019–2020 m. ataskaita, radinių inv. Nr. 556, 1412, 2530.
Konservavo Jurgita Kalėjienė, rest. prot. Nr. 89/17109, 768/17786 (Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmai).
Radinio inv. Nr. 2530, medžiagos nustatymo tyrimą atliko dr. Rūtilė Pukienė, tyrimo Nr. LIG-20-3 (Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmai).
 
Šachmatai – vienas seniausių stalo žaidimų pasaulyje. Nuo atsiradimo iki mūsų dienų jie atkeliavo patyrę ne vieną transformaciją ir adaptavęsi prie skirtingų kultūrinių tradicijų. Manoma, kad šachmatai išsivystė iš pirmaisiais mūsų eros amžiais Indijoje egzistavusio čaturangos žaidimo, ir yra žinomi maždaug nuo VI amžiaus.
Iš Indijos pirmiausia šis žaidimas plito į kaimynines šalis, o iš jų toliau – į Rytų pasaulį. Realistinės indiškos figūros čia virto rytietiško stiliaus simbolinėmis abstrakčiomis šachmatų figūromis. Viena iš tokios transformacijos priežasčių galėjo būti religinė – viename iš savo pamokymų (hadisų) Mahometas uždraudė vaizduoti trimates gyvas būtybes. Tačiau tokios, paprastesnės, šachmatų figūros galėjo atsirasti ir dėl didėjančios jų paklausos tarp įvairių socialinių sluoksnių.
Rytietiškosios abstrakcijos šachmatų figūrėlės – tai į apačią platėjančio cilindro formos dirbiniai su stilizuotais, tam tikrai šachmatų figūrai būdingais atributais. Pavyzdžiui, dramblį arba rikį vaizduoja dvi stilizuotos ataugėlės – iltys, žirgą – viena stilizuota ataugėlė, simbolizuojanti galvą. Pėstininką atstoja paprasčiausias cilindras.
 
Ankstyviausios rytietiškosios abstrakcijos šachmatų figūros Europoje rastos tyrinėjant X–XI a. kultūrinius sluoksnius. Vakarų ir Centrinėje Europoje dažniausiai jos datuojamos XI–XIII a., Rytų Europoje – XI–XIII ar XIII–XV amžiais. Ankstyviausi rašytiniai šaltiniai, kuriuose minimi šachmatai Europoje, žinomi iš XI a. pradžios. XIII a. atsirado išsamesnių šiam žaidimui skirtų studijų. Tuo metu pasirodė ir pirmieji vadovėliai, kuriuose aprašytos ne tik žaidimo taisyklės, bet ir nurodyta, kaip turi atrodyti žaidimo figūros.
 
Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje iki šiol surasta 21 rytietiškosios abstrakcijos šachmatų figūra. Šioje kolekcijoje yra iš ožekšnio medienos išdrožta, ornamentuota valdovės (karaliaus) figūrėlė (https://www.valdovurumai.lt/lt/savaites-eksponatai/i/808/sachmatu-figura/),
taip pat trys raginės ir viena iš vėplio ilties (?) rikių figūros (https://www.valdovurumai.lt/lt/savaites-eksponatai/i/643/rikis/).
Daugiausia surasta pėstininkų figūrėlių – 15. Didžioji jų dalis (10) aptikta per 2019–2020 m. archeologinius tyrimus. Vilniuje rasti pėstininkai savo forma labai artimi beveik visoje Europoje randamiems rytietiškosios abstrakcijos tipo pėstininkams, datuojamiems XI–XV amžiais.
 
Sprendžiant iš Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje rastų pėstininkų pagaminimo būdo ir stilistikos, jie galėjo priklausyti net trims skirtingiems komplektams. Vienos figūrėlės yra didesnės, masyvesnės, pagamintos drožybos būdu. Kitos – tekintos, siauresnės, grakštesnių formų, dekoruotos iškilių horizontalių linijų ornamentu. Trečios – taip pat tekintos, mažos, dekoruotos įrėžtų horizontalių linijų ornamentu.  
Iki 2019–2020 m. Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje surastos šio tipo šachmatų figūros buvo datuotos XIV–XV amžiais. 2019–2020 m. archeologinių ir dendrochronologinių tyrimų duomenys leidžia kelti prielaidą apie ankstesnį tokių šachmatų datavimą, kuris galėtų būti artimesnis bendraeuropiniam kontekstui.
 
Medžiagą parengė Dovilė Urbonavičiūtė-Jankauskienė
Fotografas Vytautas Abramauskas
 
Naudota literatūra
Blaževičius P. „Seniausieji Lietuvos šachmatai“, in: Lietuvos archeologija, 2009, t. 34, p. 59–104.
Blaževičius P. Seniausieji Lietuvos žaislai, Vilnius, 2011.

Мядзведзева В. У. Касцярэзная вытворчасць Полацкай зямлі IX–XIII стст., Мінск, 2013.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Kabinetas

20230925

XVII a. Paryžius buvo svarbiausias Europos kabinetų gamybos centras. Prabangių baldų gamybai vis dažniau naudota atvežtinė mediena, ypač juodmedis. Baldų meistrai, dirbę su šia medienos rūšimi, vadinti ébénistes, taip išskiriant juos iš kitų baldų gamintojų.

Plačiau

Publikuota: 2023-07-31 13:45 Atnaujinta: 2023-07-31 10:56
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika
5121717534