Gobelenas, vaizduojantis pergolę su vazomis

20231211

Įsigytas audinys priklauso pergolių tipui, kuris buvo populiarus Flandrijos audyklose nuo XVI a. vidurio bene visą šimtmetį. Jas audė Briuselyje, Gente, Audenardėje, Antverpene. Pergolės dažnai buvo eksponuojamos grupėmis. Kartu ir atskirai užsakovo patalpose jos kurdavo žiemos sodo iliuziją. Aptariamoje kompozicijoje matoma penkių korintinių kolonų pavėsinė.

Plačiau

Gotikinis koklis su Vilniaus žemės herbu

20231204

Vilniaus Žemutinės pilies didžiųjų kunigaikščių rezidencijoje surasta per 600 gotikinių plokštinių koklių, dekoruotų heraldiniais ženklais, biblinėmis ir mitologinėmis scenomis. Gausioje koklių kolekcijoje yra ir keletas, kuriuose vaizduojami raiteliai. 

Plačiau

Augusto Stipriojo 1705 m. 2/3 talerio

20231127

Augustas Stiprusis – Saksonijos kunigaikštis ir Šventosios Romos imperijos kurfiurstas Frydrichas Augustas I (nuo 1694), Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis (1697–1706, 1709–1733).

Plačiau

Koklis – karūnėlė

20231113

Atliekant Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų archeologinius tyrimus rasta itin gausi renesansinių koklių kolekcija. Rastieji kokliai skirti ne tik šilumai kaupti ir išlaikyti, bet ir buvo viena iš reprezentacinių patalpų puošmenų.

Plačiau

Pypkė „Draugui“

20231023

Pirmoji europiečių pažintis su tabaku ir pypkėmis įvyko tada, kai XV a. pabaigoje Kristupas Kolumbas atrado Ameriką. Tačiau visame Europos žemyne tabaką imta vartoti tik po 100–150 metų. Remiantis istorinių ir archeologinių tyrimų duomenimis, tabakas ir pypkės Lietuvoje paplito nuo XVII a. pirmos pusės. Visos to meto vilniečių pypkės buvo pagamintos Nyderlanduose. 

Plačiau

smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika