0

D.U.K.NeįgaliesiemsĮvykiai31Struktūra

Savaitės eksponatai

←

Kulkų liejimo žnyplės

Publikuota20231016

1992 m. archeologai, tirdami Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų išorinį kiemą, rado geležines švininių kulkų liejimo žnyples. Viena žnyplių rankena nulūžusi. Žnyplių gale yra apvalių švininių kulkų liejimo forma su liejimo anga vienoje pusėje.
 

Plačiau

Koklio matrica

Publikuota20231009

XVI a. keramikos dirbtuvėse puodžiai gamindavo ne tik puodus, bet ir koklius. Svarbiausias keramikos dirbtuvėje buvęs įrenginys – degimo krosnis, kurioje būdavo išdegama puodžiaus pagaminta produkcija. Taip pat keramikos dirbtuvė buvo neįsivaizduojama be žiedžiamojo rato. Tačiau, gaminant koklius, puodžiui vien žiedžiamojo rato neužtekdavo. Koklių plokštėms formuoti naudotos koklių matricos. Jomis turimas vaizdulys būdavo įspaudžiamas koklio plokštėje. Matricos gamintos arba iš medžio – norimą vaizdulį išraižydavo medžio fragmente, arba iš molio – vaizdulį suformuodavo molyje ir išdegdavo.

Plačiau

Geležiniai stiliai

Publikuota20231002

Rašymo priemonių komplektas – stilius ir vaškuota lentelė – Europoje buvo naudojamas nuo Antikos iki Naujųjų laikų. Tai raštingo visuomenės sluoksnio atributai, naudoti vienuolynuose, bažnyčių, pilių ir miestų administracijose.

Plačiau

Kabinetas

Publikuota20230925

XVII a. Paryžius buvo svarbiausias Europos kabinetų gamybos centras. Prabangių baldų gamybai vis dažniau naudota atvežtinė mediena, ypač juodmedis. Baldų meistrai, dirbę su šia medienos rūšimi, vadinti ébénistes, taip išskiriant juos iš kitų baldų gamintojų.

Plačiau

Jono Kazimiero Vazos 1652 metų pusantrokas

Publikuota20230911

Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Jono Kazimiero Vazos 1652 metų pusantrokas – reta, Lietuvoje kaldinta moneta iš bilono. Bilonas – brangiojo metalo, paprastai sidabro, lydinys, kuriame daugiau nei penkiasdešimt procentų sudaro koks nors pigesnis metalas, dažniausiai – varis.

Plačiau

Auksinė dekoratyvi detalė

Publikuota20230904

Latrinoje aptikta koklių, indų, drabužių ir avalynės fragmentų, papuošalų, vaistų indelių, žvakių, austrių geldelių, vaisių kauliukų, šukų iš dramblio kaulo ir vėplio ilties, prausimosi dubenų, naktipuodžių, knygos viršelis, antspaudo dalis ir kt. 

Plačiau

Kaulinis stilius

Publikuota20230828

Stilius – tai rašymo priemonė, naudota Antikoje ir keliavusi per epochas iki pat Naujųjų laikų. Dažniausiai būdavo rašoma ant vašku padengtų lentelių – pavienių arba surištų į keleto lentelių „knygeles“. Kad rašmenys geriau matytųsi, į vašką būdavo įmaišoma dervos. Štai kodėl archeologai kartais aptinka dervos pėdsakų stilių smaigaliuose.

Plačiau

120 mm minosvaidis

Publikuota20230821

Valdovų rūmų teritorijoje rasta sprogusio minosvaidžio dalis yra kovų dėl Vilniaus 1944 m. liepos 7–13 d. palikimas.

Plačiau

Plyta su duobutėmis

Publikuota20230814

Viena iš būdingiausių lietuviškųjų plytų, kurios plito Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikotarpiu, išorinių ypatybių buvo braukos. Braukos – tai vienoje plytos pusėje įspausti specialūs grioveliai.

Plačiau

↑
←
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika