Vaikiškos avalynės kurpalis

Vaikiškos avalynės kurpalis
Aktualu iki 2023-07-09
XV a. I p.
Medis (juodalksnis), drožyba
Ilgis 17 cm, plotis 5,4 cm, aukštis 2 cm
Ožalas E. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. Pietinio, rytinio ir vakarinio korpusų prieigų 2002 m. archeologinių tyrimų ataskaita, radinio inv. Nr. Md 6.
Konservavo Deimantė Baubaitė, rest. prot. Nr. RP-O-30/95 (Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“).
Medienos rūšies tyrimus atliko dr. Rūtilė Pukienė, tyrimo Nr. LIG-23-13 (Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmai).
 
2002 m. tyrinėjant Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų pietinio, rytinio ir vakarinio korpusų prieigas, buvo rastas iš juodalksnio medienos išdrožtas kurpalis. Dirbinys turi bato pado pavidalą, per vidurį įsmaugtas, viena jo pusė plokščia, kita – aptakesnių formų. Šis radinys iš panašių kurpalių išsiskiria dydžiu – jis yra vos 17 cm ilgio, 5,4 cm pločio ir 2 cm aukščio. Iš visų Vilniaus Žemutinėje pilyje aptiktų septynių kurpalių ir vieno šablono tokio mažo dydžio yra tik du (su aptariamu radiniu) dirbiniai. Juos galime pristatyti kaip vaikiškos avalynės gamybos priemones.
Pažvelgus į aptariamąsias batsiuvių priemones, kyla klausimas, kokio amžiaus vaikams buvo skirta pagal šiuos kurpalius pasiūta avalynė. Iš archeologinių ir antropologinių tyrimų matyti, kad XIII a. – XVI a. pradžioje Vilniaus gyventojų avalynė buvo vidutiniškai 10 proc. didesnė už pėdą. Taip pat įvertinus, kad archeologinė oda susitraukia vidutiniškai 7 proc., manytina, jog kurpalio dydis neatitiko vaiko pėdos dydžio – jis buvo šiek tiek didesnis. Atsižvelgiant į šiuos duomenis, galima sakyti, kad aptariamo kurpalio dydis buvo maždaug 17 proc. didesnis už vaikų pėdas, kurioms buvo skirti pagal jį pasiūti batukai.
Remiantis Vilniuje, Bokšto g. 6, tyrinėto kapinyno paleoosteologiniais duomenimis, galima teigti, kad Viduramžiais ir Renesanso epochoje vaikų nuo vienų iki penkerių metų pėdos dydis buvo 9,28–13,68 cm, nuo penkerių iki dešimties metų – 13,64–17,92 cm, o nuo dešimties iki dvylikos metų – 18–20,57 cm. Dvylikos–penkiolikos metų amžiaus vaikų pėdos dydis jau buvo panašus į mažesnio kūno sudėjimo suaugusiųjų, ypač moterų. Mažyliai iki metų, tikėtina, kaip ir dabar, nenešiojo apavo, nes dar nemokėjo vaikščioti.
 
Medžiagą parengė Irutė Kaminskaitė
Fotografas Vytautas Abramauskas
 
Naudota literatūra
Kaminskaitė I. „XIII–XVII a. mediniai dirbiniai Vilniaus Žemutinėje pilyje“, in: Vilniaus Žemutinė pilis XIV a.–XIX a. pradžioje. 2005–2006 m. tyrimai, Vilnius, 2007, p. 195–239.

Blaževičius P., Jatautis Š. „Vaikų pėdsakai Viduramžių mieste: naujos avalynės tyrimų galimybės“, in: Lietuvos archeologija, t. 40, 2014, p. 205–220.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Knyga „Kancyonołas, tey east Knigos psolmu ir giesmių dwasiszku ant garbes Diewuy, Traycioy szwentoy wienatijamuy, ant wartoima baźniczios Dides Kunigayksztistes Lietuwos iszduotos“

Knyga „Kancyonołas, tey east Knigos psolmu ir giesmių dwasiszku ant garbes Diewuy, Traycioy szwentoy wienatijamuy, ant wartoima baźniczios Dides Kunigayksztistes Lietuwos iszduotos“

20261116

Ši knyga – tai kalvinistų giesmynas ir maldynas su daugiabalsėmis (keturbalsėmis) liturginėmis giesmėmis lietuvių kalba.
Pirmą kartą „Kancionalas“ išspausdintas 1781 m. Karaliaučiuje, Hartungų spaustuvėje. Leidinys parengtas pagal 1653 m. Kėdainiuose išspausdintame evangelikų reformatų giesmių ir maldų rinkinyje „Knyga nobažnystės krikščioniškos“ buvusį giesmyną, sudariusį kalvinistų giedamosios liturgijos pagrindą XVII–XVIII amžiuje. Psalmyną su giesmėmis iš lenkų kalbos išvertė ir šiam leidiniui parengė Kėdainių burmistras Steponas Jaugelis-Telega (apie 1600 – po 1666). Pridėjus papildomus 8 psalmių vertimus ir 50 giesmių, 1781 m. buvo išspausdintas „Kancionalas“. Leidinį sudarė 108 lietuviškos psalmės, 207 lietuviškos giesmės ir trys priedai. Kalbinė analizė rodo, kad leidinio sudarytojas – vienas asmuo. Ilgą laikąmanyta, kad knygą parengė reformatų dvasininkas Mykolas Cerauskis (1753–1824). Tuo suabejojo tyrėjai Zigmas Zinkevičius, Ingė Lukšaitė ir Birutė Kabašinskaitė. Pastaroji atliko lyginamąją neabejotinai M. Cerauskio rengtų tekstų ir „Kancionalo“ analizę bei padarė išvadą, kad jis greičiausiai nėra leidinio sudarytojas. 

 

Plačiau

Publikuota: 2023-07-03 08:42 Atnaujinta: 2023-06-28 12:20
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika