Žygimanto Vazos 1621 m. ortas

Aktualu iki 2023-08-13
Lenkija, 1621
Sidabras, kalyba; Ø 29,8 mm, svoris 6,94 g
Įrašas averse – SIGIS: III: D: G: REX ∙ POL: (16) / :M: D: LI: RVS: PRV: MA
Įrašas reverse – SAM: LIV: NEC: SVE / GOT: VAN: Q: HRI: R
Inv. Nr. VR N-44
2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas
 
Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Vaza (1587/1588–1632) – Švedijos karaliaus Jono III Vazos ir Kotrynos Jogailaitės sūnus, Vazų dinastijos pradininkas Lenkijos Karalystėje ir Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. 1587 m. išrinktas Lenkijos karaliumi, 1588 m. pripažintas ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu. Mirus Jonui III, 1592 m. karūnuotas Švedijos karaliumi.
Buvo vedęs du kartus. Pirmąja žmona tapo Ona Habsburgaitė, po jos mirties vedė jos seserį Konstanciją. Jo valdymo laikotarpiu, 1596 m., pasirašyta Lietuvos Brastos bažnytinė unija – Katalikų ir Stačiatikių bažnyčių susitaikymo aktas, 1602 m. šventuoju paskelbtas karalaitis Kazimieras, Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Kazimiero Jogailaičio (1440/1447–1492) sūnus. Buvo įsivėlęs į ne vieną konfliktą: siekis įvesti absoliutinės monarchijos valdymo principą sukėlė 1606 m. maištą. Jį numalšinus valdovas buvo priverstas atsisakyti savo planų. Norėdamas atgauti 1599 m. prarastą karūną, Abiejų Tautų Respubliką įvėlė į karą su Švedija. Kariaudama Respublika 1600–1629 m. prarado didelę dalį Livonijos. Žygimantas Vaza norėjo didinti savo įtaką Rusijoje (1609, 1617–1618). 1611 m. iš Maskvos atkovojo Smolenską, tęsė kovas su Turkija. Dėl savo būdo, absoliutizmo siekių ir katalikiškojo radikalumo nebuvo mėgstamas dalies Respublikos politinės tautos atstovų.
Pradėjo Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų remontą ir rekonstrukciją šiaurietiškojo manierizmo ir ankstyvojo italų baroko stiliumi, inicijavo Šv. Kazimiero koplyčios prie Vilniaus katedros statybą. Vilniuje lankėsi retokai, savo pagrindinę rezidenciją iš Krokuvos perkėlė į Varšuvą.
Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Vazos 1621 m. ortas – Lenkijoje kaldinta sidabrinė moneta. Monetos averse – Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Vazos biustas. Valdovas pavaizduotas profiliu pasisukęs į dešinę pusę, su karūna ir XVI a. antroje pusėje madinga nėrinių apykakle bei šarvais. Rankose jis laiko kalaviją ir valdžios obuolį. Aplink ratu iškaltas įrašas – SIGIS: III: D: G: REX · POL: (16) / M: D: LI: RVS: PRV: MA. Monetos reverso centre – Abiejų Tautų Respublikos herbas, puoštas karūna. Herbo širdyje – Vazų Javų pėdas, iš šonų datos skaitmenys – 16/21. Aplink ratu iškaltas įrašas su Lenkijos Karalystės didžiojo iždininko Mikalojaus Danilovičiaus (Mikołaj Daniłłowicz) heraldiniu ženklu (herbas Sas) – SAM: LIV: NEC: SVE / GOT: VAN: Q: HRI: R. Moneta nusidėvėjusi, todėl dalis teksto sunkiai įskaitoma.
 
Medžiagą parengė Toma Zarankaitė-Margienė
Fotografas Mindaugas Kaminskas
 
Naudota literatūra
Eksponatai. 2009–2015 m. dovanotos ir įsigytos vertybės. Parodos katalogas / Exhibits. Treasures donated and acquired in 2009–2015. Exhibition catalog, sudarytojai / compilers D. Avižinis, R. Lelekauskaitė, Vilnius, 2016, p. 96.
Eksponatai. 2016–2017 m. dovanotos ir įsigytos vertybės. Parodos katalogas / Exhibits. Treasures Donated and Acquired in 2016–2017. Exhibition catalogue, sudarytojai / compilers D. Avižinis, T. Zarankaitė-Margienė, Vilnius, 2017, p. 36, 204–205.
Marzęta D. Herby i znaki mennicze na szelągach polskich i z Polską związanych, Lublin, 2014, s. 16.
Sajauskas S. „Vazų dinastijos lietuviškos monetos“, in: Lietuvos monetos / Lithuanian coins, Vilnius, 2006, p. 91–94.

Sajauskas S. „Ortas“, in: Visuotinė lietuvių enciklopedija, t. 17, vyr. redaktorius A. Račis, Vilnius, 2010, p. 121.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Publikuota: 2023-08-07 07:59 Atnaujinta: 2023-08-07 11:31
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika