Žygimanto Vazos 1621 m. ortas

 

Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Vaza (1587/1588–1632) – Švedijos karaliaus Jono III Vazos ir Kotrynos Jogailaitės sūnus, Vazų dinastijos pradininkas Lenkijos Karalystėje ir Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. 1587 m. išrinktas Lenkijos karaliumi, 1588 m. pripažintas ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu. Mirus Jonui III, 1592 m. karūnuotas Švedijos karaliumi.

Buvo vedęs du kartus. Pirmąja žmona tapo Ona Habsburgaitė, po jos mirties vedė jos seserį Konstanciją. Jo valdymo laikotarpiu, 1596 m., pasirašyta Lietuvos Brastos bažnytinė unija – Katalikų ir Stačiatikių bažnyčių susitaikymo aktas, 1602 m. šventuoju paskelbtas karalaitis Kazimieras, Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Kazimiero Jogailaičio (1440/1447–1492) sūnus. Buvo įsivėlęs į ne vieną konfliktą: siekis įvesti absoliutinės monarchijos valdymo principą sukėlė 1606 m. maištą. Jį numalšinus valdovas buvo priverstas atsisakyti savo planų. Norėdamas atgauti 1599 m. prarastą karūną, Abiejų Tautų Respubliką įvėlė į karą su Švedija. Kariaudama Respublika 1600–1629 m. prarado didelę dalį Livonijos. Žygimantas Vaza norėjo didinti savo įtaką Rusijoje (1609, 1617–1618). 1611 m. iš Maskvos atkovojo Smolenską, tęsė kovas su Turkija. Dėl savo būdo, absoliutizmo siekių ir katalikiškojo radikalumo nebuvo mėgstamas dalies Respublikos politinės tautos atstovų.

Pradėjo Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų remontą ir rekonstrukciją šiaurietiškojo manierizmo ir ankstyvojo italų baroko stiliumi, inicijavo Šv. Kazimiero koplyčios prie Vilniaus katedros statybą. Vilniuje lankėsi retokai, savo pagrindinę rezidenciją iš Krokuvos perkėlė į Varšuvą.

Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Vazos 1621 m. ortas – Lenkijoje kaldinta sidabrinė moneta. Monetos averse – Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Vazos biustas. Valdovas pavaizduotas profiliu pasisukęs į dešinę pusę, su karūna ir XVI a. antroje pusėje madinga nėrinių apykakle bei šarvais. Rankose jis laiko kalaviją ir valdžios obuolį. Aplink ratu iškaltas įrašas – SIGIS: III: D: G: REX · POL: (16) / M: D: LI: RVS: PRV: MA. Monetos reverso centre – Abiejų Tautų Respublikos herbas, puoštas karūna. Herbo širdyje – Vazų Javų pėdas, iš šonų datos skaitmenys – 16/21. Aplink ratu iškaltas įrašas su Lenkijos Karalystės didžiojo iždininko Mikalojaus Danilovičiaus (Mikołaj Daniłłowicz) heraldiniu ženklu (herbas Sas) – SAM: LIV: NEC: SVE / GOT: VAN: Q: HRI: R. Moneta nusidėvėjusi, todėl dalis teksto sunkiai įskaitoma.