| VI tūkstm. pr. Kr. | Ankstyviausieji radiniai, liudijantys apie žmonių veiklą Vilniaus pilių teritorijoje |
| II–XIII a. | Vilniaus Žemutinėje pilyje, taip pat ir vėlesnių Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų vietoje įsikūrė ir egzistavo įtvirtinta medinė gyvenvietė |
| XIII a. II p. – XIV a. I p. | Dalis gyvenvietės virto pilimi, pastatyti pirmieji ikigotikiniai ir gotikiniai mūriniai pastatai, siejami su Gediminaičių pirmtakais ir pirmaisiais šios dinastijos valdovais – Vyteniu ir Gediminu |
| 1323 m. | Į Vilnių faktiškai perkėlęs valstybės sostinę ir įsikūręs pilyse, didysis kunigaikštis Gediminas iš čia rašė laiškus Europai, priėmė pasiuntinius ir sudarė sutartis |
| XIV a. vid. | Vilniaus Žemutinė pilis buvo apjuosta mūriniais gynybiniais įtvirtinimais su bokštais |
| 1386–1387 m. | Vilniaus pilyse ilgėliau apsistojęs Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Jogaila ėmėsi Lietuvos krikšto ir Vilniaus vyskupijos steigimo bei katedros statybos darbų |
| 1390 m. | Vokiečių ordino žygyje į Vilnių bei sunaikinant Kreivąją pilį dalyvavo Derbio grafas Henrikas Bolingbrokas (Henry Bolingbroke), vėliau jis tapo Anglijos karaliumi Henriku IV (Henry IV), bei atgauti Lietuvos sostą siekiantis Vytautas |
| 1402 m. | Vokiečių ordino kariuomenė paskutinį kartą nesėkmingai bandė pulti Vilniaus pilis, žygyje dalyvavo ir Jogailos brolis Švitrigaila |
| 1413 m. | Didysis kunigaikštis Vytautas rezidavo Žemutinėje pilyje |
| 1413–1414 m. | Vilniaus pilyse lankėsi ir jas aprašė Burgundijos hercogo Jono Bebaimio pasiuntinys Žilberas de Lanua (Ghillebert de Lannoy) |
| 1430 m. | Remiamas Romos karaliaus, vėlesnio Šventosios Romos imperijos imperatoriaus Zigmanto Liuksemburgiečio (Sigismund von Luxemburg), Vytautas Didysis Vilniuje planavo karūnuotis Lietuvos karaliumi, todėl rekonstravo pilis bei katedrą |
| 1432 m. | Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu buvo pakeltas Žygimantas Kęstutaitis, Vytauto Didžiojo brolis |
| 1440 m. | Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu buvo pakeltas Kazimieras Jogailaitis, Jogailos sūnus |
| 1449 (1443?) m. | Pagal istorinę tradiciją Vilniaus pilyse pirmuoju Krymo chanu paskelbtas Chadži-Girėjus (Chadži-Girej) |
| 1455–1468 m. | Vilniaus pilyse lankėsi ir gyveno Kazimieras Jogailaitis su žmona Elžbieta Habsburgaite, imperatoriaus, Čekijos ir Vengrijos karaliaus Albrechto II dukterimi, vadinta „karalių motina“; valdovai rūpinosi gotikinės pilies plėtra, buvo dosnūs bažnyčių mecenatai |
| 1492 m. | Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu buvo pakeltas Aleksandras Jogailaitis, Kazimiero Jogailaičio sūnus |
| 1494 m. | Vilniuje lankėsi didžioji Maskvos pasiuntinybė ir derėjosi dėl Maskvos didžiojo kunigaikščio dukters jungtuvių su Aleksandru Jogailaičiu |
| 1495 m. | Įvyko Aleksandro Jogailaičio ir Elenos, Maskvos didžiojo kunigaikščio Ivano III dukters, jungtuvių ceremonija |
| XV a. pab. – XVI a. pr. |
|
| 1502 m. | Buvo priimtas Aleksandro Jogailaičio brolio, Vengrijos ir Čekijos karaliaus Vladislovo Jogailaičio pasiuntinys Zigmantas Zantajus (Sigismund Zanthay) |
| 1503 m. | Vilniaus pilyse lankėsi Osmanų imperijos sultono Bajazito II (Bayezid II) pasiuntinys |
| 1506 m. | Rezidencijoje mirė ir buvo pašarvotas Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras Jogailaitis (palaidotas Vilniaus katedroje), jo įpėdiniu išrinktas ir didžiuoju kunigaikščiu pakeltas jaunesnysis brolis Žygimantas Senasis |
| 1513 m. | Gaisras sunaikino Vilniaus Žemutinę pilį ir jos naują medinę rezidenciją |
| 1514–1530 m. | Žygimantas Senasis po gaisro perstatė ir išplėtė Žemutinės pilies rezidenciją, pradėjo statyti modernius renesansinius rūmus |
| 1517 m. | Imperatoriaus Maksimiliano I (Maximilian I) pasiuntinys Zigmantas Herberšteinas (Sigismund von Herberstein) susitarė dėl Žygimanto Senojo ir Bonos Sforcos, Milano kunigaikščio Džano Galeaco Sforcos (Gian Galeazzo Sforza) dukters, jungtuvių |
| 1528 m. | Žygimantas Senasis priėmė savo žento Vengrijos karaliaus Jono Zapolijos (Janos Zapolya) pasiuntinį ir imperatoriaus bei Ispanijos karaliaus Karolio V Habsburgo (Karol V Habsburg) diplomatą Kornelijų Šeperį (Cornelius Schepper) |
| 1529 m. |
|
| 1535 m. | Buvo priimtas Feraros kunigaikščio Erkolės II (Ercole II d‘Este) pasiuntinys Modeninas (Modenino arba Modini) |
| 1539 m. | Bonos Sforcos rūpesčiu prie jos apartamentų pastatyta altana, pradėtas veisti sodas |
| Po 1544 m. | Tapęs faktiniu Lietuvos valdovu, Žygimantas Augustas pratęsė renesansinės didžiųjų kunigaikščių rezidencijos plėtrą, pastatė vadinamuosius Naujuosius rūmus |
| 1544–1545 m. | Rūmuose gyveno ir mirė Žygimanto Augusto pirmoji žmona Elžbieta Habsburgaitė, imperatoriaus Ferdinando I (Ferdinand I) duktė (palaidota Vilniaus katedroje) |
| 1545, 1546, 1551 m. | Rūmuose lankėsi Prūsijos kunigaikštis Albrechtas Hohencolernas (Albrecht von Hohenzollern), vėliau savo pusbroliui Žygimantui Augustui į Vilnių jis siuntė paveikslų, ginklų, žirgų, vyno |
1548 m. | Barbora Radvilaitė buvo atlydėta į rūmus kaip Lietuvos didžioji kunigaikštienė |
| 1551 m. | Krokuvoje mirusi Barbora Radvilaitė buvo parlydėta į Vilnių ir palaidota Vilniaus katedroje; pradėta perstatyti Šv. Onos bažnyčia Žemutinėje pilyje, ji turėjo tapti Žygimanto Augusto šeimos mauzoliejumi |
| 1554–1559 m. | Imperatoriaus Ferdinando I duktė, Mantujos kunigaikščio Frančesko III (Francesco III) našlė, Žygimanto Augusto trečioji žmona Kotryna Habsburgaitė (pirmosios žmonos sesuo) lankėsi ir gyveno rūmuose, ji paliko teigiamų atsiliepimų apie Vilnių |
| 1555 m. | Priimtas pirmasis Apaštalų Sosto nuncijus, Veronos vyskupas Luidžis Lipomanas (Luigi Lippomano) |
| 1560 m. | Priimtas popiežiaus Pijaus IV (Pius IV) pasiuntinys vyskupas Bernardas Bondžovanis (Bernardo Bongiovanni), jam Žygimantas Augustas parodė rūmuose saugomą įspūdingą lobyną |
| 1561 m. | Rūmuose pasirašyta vadinamoji Vilniaus sutartis, pagal ją Livonija pasidavė Lietuvai, o sukurta Kuršo kunigaikštystė perduota valdyti Ketlerių (Kettler) giminei |
| 1562 m. | Įvyko Kotrynos Jogailaitės ir Suomijos kunigaikščio, būsimojo Švedijos karaliaus Jono III Vazos vedybų iškilmės, jos atvėrė švedų Vazų dinastijai kelią į Lenkijos ir Lietuvos valdovo sostus |
| Nuo 1569 m. | Sudarius Liublino uniją, rūmai tapo bendrų Lietuvos ir Lenkijos – Abiejų Tautų Respublikos – valdovų rezidencija, kurioje rinkosi Vilniaus konvokacijos |
| 1580 m. |
|
| 1584 m. | Rūmuose buvo rengiamas, o vėliau (1636) specialiai tam skirtoje salėje redaguojamas ir taisomas Trečiasis Lietuvos Statutas |
| Apie 1585 m. | Steponas Batoras Vilniaus rūmuose, manoma, priėmė popiežiaus nuncijų kardinolą Ipolitą Aldobrandinį (Ippolito Aldobrandini), vėliau jis tapo popiežiumi Klemensu VIII (Clemens VIII) ir paskelbė karalaitį Kazimierą šventuoju |
| 1589 m. | Priimtas popiežiaus Siksto V (Sixtus V) nuncijus vyskupas Anibalė iš Kapujos (Annibale di Capua) |
| 1601–1602 m. | Lankėsi Maskvos didžiojo kunigaikščio ir Krymo chano pasiuntiniai |
| 1609 m. | Lankėsi Toskanos didžiojo kunigaikščio pasiuntinys markizas Luidžis Bevilakva (Luigi Bevilacqua) |
| Po 1610 m. | Žygimantas Vaza po gaisro suremontavo ir atnaujino rūmus Šiaurės Europos manierizmo stiliumi |
| 1611 m. | Rūmuose apsigyveno Švedijos princesė Ona Vazaitė, Lietuvos ir Lenkijos valdovo Žygimanto Vazos sesuo |
| Po 1624 m. | Žygimantas ir Vladislovas Vazos perstatė rūmus į ištaigingą ankstyvojo italų baroko rezidenciją |
| 1633 m. | Kuršo kunigaikštis Frydrichas Ketleris (FrIedrich Kettler) davė vasalinę priesaiką Lietuvos didžiajam kunigaikščiui ir Lenkijos karaliui Vladislovui Vazai |
| 1636 m. |
|
| 1639 m. | Kuršo kunigaikštis Jokūbas Ketleris (Jakob Kettler) davė vasalinę priesaiką Lietuvos didžiajam kunigaikščiui ir Lenkijos karaliui Vladislovui Vazai |
| 1643 m. | Rūmuose svečiavosi ir audiencijose buvo priimtas princas Valdemaras Kristijonas (Waldemar Christian), Danijos karaliaus Kristijono IV (Christian IV) sūnus |
| 1644 m. |
|
| 1648 m. |
|
| 1655 m. | Lietuvos sostinę užėmė Maskvos ir kazokų, vadovaujamų Ivano Zolotorenkos, kariuomenė, ji suniokojo ir išgrobstė didžiųjų kunigaikščių rūmus, o Maskvos didysis kunigaikštis Aleksejus Michailovičius apsiskelbė ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu |
| 1661 m. | Po ilgos apsiausties Maskvos kariuomenė buvo išvyta iš Vilniaus; atgautos pilys su suniokotais, nusiaubtais ir išgrobstytais rūmais, rusų vaivada nukirsdintas |
| XVII a. II p. – XVIII a. | Pavietų seimeliuose Lietuvos bajorija nuolat reikalavo suremontuoti apgriautus rūmus, kad juose kas trečius metus kaip Lietuvos didysis kunigaikštis galėtų reziduoti bendras Abiejų Tautų Respublikos valdovas |
| 1766 m. | Abiejų Tautų Respublikos Seimas priėmė Konstituciją, leidžiančią Vilniaus pilis ( t. y. ir apgriuvusius rūmus) panaudoti visuomenės reikmėms |
| XVIII a. II p. | Rūmuose buvo leista apsigyventi Vilniaus miestiečiams ir vargingiems bajorams, kurti planai pritaikyti rūmus valstybės institucijų veiklai |
| 1799–1801 m. | Rusijos imperijos administracijos iniciatyva Lietuvos didžiųjų kunigaikščių mūrai buvo nugriauti, o plytos parduotos |
| 1831 m. | Baiminantis Lietuvos ir Lenkijos sukilėlių antpuolio, buvusių rūmų teritorijoje buvo įrengta rusų kariuomenės tvirtovė su grioviais ir pylimais |
| XIX a. II p. | Panaikinus rusų įtvirtinimus, rūmų teritorija buvo išlyginta, joje įrengtas parkas |
| XX a. pr. | Vykdomi pirmieji archeologiniai tyrimai Vilniaus pilių teritorijoje, kyla pirmosios rūmų atkūrimo vizijos |
| 1983 m. | Pasiūlytas Vilniaus Žemutinės pilies Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų atkūrimo projektas, siekiant pritaikyti juos nacionalinei dailės galerijai |
| 1987 m. | Pradėti sistemingi rūmų teritorijos archeologiniai tyrimai, suformuluota Lietuvos didžiųjų kunigaikščių senosios rezidencijos atkūrimo idėja |
| 2000 m. | Priimtas Lietuvos Respublikos Seimo įstatymas dėl Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų atkūrimo |
| 2001 m. | Priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas, kuriuo patvirtinta Valdovų rūmų atkūrimo ir paskirties koncepcija |
| 2002 m. gegužės 10 d. | Atkuriamų rūmų statybos darbų pradžia |
| 2009 m. sausio 1 d. | Įkurtas Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai |
| 2009 m. liepos 6 d. | Simbolinis rūmų atidarymas, dalyvaujant Lietuvos Respublikos Prezidentui Valdui Adamkui, kadanciją baigusiam Prezidentui Algirdui Brazauskui ir dar 14 valstybių (Baltarusijos, Danijos, Estijos, Gruzijos, Islandijos, Latvijos, Lenkijos, Norvegijos, Rusijos, Suomijos, Švedijos, Ukrainos, Vatikano, Vokietijos) vadovams |
| 2013 m. liepos 6 d. | Iškilmingas atkurtų rūmų pirmosios dalies atidarymas, dalyvaujant Lietuvos Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei |
| 2013 m. II p. | Rūmuose vyko svarbiausi reprezentaciniai ir kultūriniai Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai renginiai, tarp jų ir Rytų partnerystės viršūnių susitikimas |
| 2018 m. vasario 16 d. | Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė rūmuose surengė užsienio valstybių vadovų ir kitų svečių priėmimą Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio proga |
| 2018 m. liepos 5 d. | Muziejuje apsilankė ir Florencijos tapybos parodą apžiūrėjo jos globėjai – Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir Italijos Respublikos Prezidentas Serdžas Matarela (Sergio Mattarella) |
| 2018 m. liepos 6 d. |
|
| 2018 m. spalio 10 d. | Rūmuose lankėsi Didžiosios Britanijos (Jungtinė Karalystė) karališkosios šeimos atstovas, Vesekso grafas, princas Edvardas (Edward) |
| 2018 m. spalio 11 d. | Rūmuose lankėsi Saksonijos princas ir hercogas Aleksandras (Alexander) su žmona – Saksonijos ir Bavarijos princese Gizela (Gisela) |
