Svarbiausios datos

VI tūkstm. pr. Kr. Ankstyviausieji radiniai, liudijantys apie žmonių veiklą Vilniaus pilių teritorijoje.
II–XIII a.
Vilniaus Žemutinėje pilyje, taip pat ir vėlesnių Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų vietoje įsikūrė ir egzistavo įtvirtinta medinė gyvenvietė.
XIII a. II p. – XIV a. I p.
Dalis gyvenvietės virto pilimi, pastatyti pirmieji ikigotikiniai ir gotikiniai mūriniai pastatai, siejami su Gediminaičių pirmtakais ir pirmaisiais šios dinastijos valdovais – Vyteniu ir Gediminu.
1323 m.
Į Vilnių faktiškai perkėlęs valstybės sostinę ir įsikūręs pilyse, didysis kunigaikštis Gediminas iš čia rašė laiškus Europai, priėmė pasiuntinius ir sudarė sutartis.
XIV a. vid.
Vilniaus Žemutinė pilis buvo apjuosta mūriniais gynybiniais įtvirtinimais su bokštais.
1386–1387 m.
Vilniaus pilyse ilgėliau apsistojęs Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Jogaila ėmėsi Lietuvos krikšto ir Vilniaus vyskupijos steigimo bei katedros statybos darbų.
1390 m.
Vokiečių ordino žygyje į Vilnių bei sunaikinant Kreivąją pilį dalyvavo Derbio grafas Henrikas Bolingbrokas (Henry Bolingbroke), vėliau jis tapo Anglijos karaliumi Henriku IV (Henry IV), bei atgauti Lietuvos sostą siekiantis Vytautas.
1402 m.
Vokiečių ordino kariuomenė paskutinį kartą nesėkmingai bandė pulti Vilniaus pilis, žygyje dalyvavo ir Jogailos brolis Švitrigaila.
1413 m.
Didysis kunigaikštis Vytautas rezidavo Žemutinėje pilyje.
1413–1414 m.
Vilniaus pilyse lankėsi ir jas aprašė Burgundijos hercogo Jono Bebaimio pasiuntinys Žilberas de Lanua (Ghillebert de Lannoy).
1430 m.
Remiamas Romos karaliaus, vėlesnio Šventosios Romos imperijos imperatoriaus Zigmanto Liuksemburgiečio (Sigismund von Luxemburg), Vytautas Didysis Vilniuje planavo karūnuotis Lietuvos karaliumi, todėl rekonstravo pilis bei katedrą.
1432 m.
Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu buvo pakeltas Žygimantas Kęstutaitis (1432–1440), Vytauto Didžiojo brolis.
1440 m.
Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu buvo pakeltas Kazimieras Jogailaitis (1440–1492; nuo 1447 – Lenkijos karalius), Jogailos sūnus.
1449 (1443?) m. Pagal istorinę tradiciją Vilniaus pilyse pirmuoju Krymo chanu paskelbtas Chadži-Girėjus (Chadži-Girej).
1455–1468 m.
Vilniaus pilyse lankėsi ir gyveno Kazimieras Jogailaitis su žmona Elžbieta Habsburgaite, imperatoriaus, Čekijos ir Vengrijos karaliaus Albrechto II dukterimi, vadinta „karalių motina“; valdovai rūpinosi gotikinės pilies plėtra, buvo dosnūs bažnyčių mecenatai.
1492 m.
Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu buvo pakeltas Aleksandras Jogailaitis, Kazimiero Jogailaičio sūnus.
1494 m.
Vilniuje lankėsi didžioji Maskvos pasiuntinybė ir derėjosi dėl Maskvos didžiojo kunigaikščio dukters jungtuvių su Aleksandru Jogailaičiu.
1495 m.
Įvyko Aleksandro Jogailaičio ir Elenos (Jelena), Maskvos didžiojo kunigaikščio Ivano III (Ivan III, 1462–1505) dukters, jungtuvių ceremonija.
XV a. pab. – XVI a. pr.
  • Padidėjusiam Aleksandro Jogailaičio ir jo žmonos dvarui reikėjo erdvesnės ir modernesnės sostinės rezidencijos, tačiau apie jos statybas nėra išlikę išsamesnių duomenų.
  • Vilniaus, Trakų ir Kauno pilyse kaip garbės kaliniai kalėjo Krymo chanai.
1502 m.
Buvo priimtas Aleksandro Jogailaičio brolio, Čekijos (1471–1516) ir Vengrijos (1490–1516) karaliaus Vladislovo Jogailaičio pasiuntinys Zigmantas Zantajus (Sigismund Zanthay).
1503 m. Vilniaus pilyse lankėsi Osmanų imperijos sultono Bajazito II  (Bayezid II) pasiuntinys.
1506 m.
Rezidencijoje mirė ir buvo pašarvotas Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras Jogailaitis (palaidotas Vilniaus katedroje), jo įpėdiniu išrinktas ir didžiuoju kunigaikščiu pakeltas jaunesnysis brolis Žygimantas Senasis.
1513 m.
Gaisras sunaikino Vilniaus Žemutinę pilį ir jos naują medinę rezidenciją.
1514–1530 m. Žygimantas Senasis po gaisro perstatė ir išplėtė Vilniaus Žemutinės pilies rezidenciją, pradėjo statyti modernius renesansinius rūmus.
1517 m.
Imperatoriaus Maksimiliano I (Maximilian I, 1493–1519) pasiuntinys Zigmantas Herberšteinas (Sigismund von Herberstein) susitarė dėl Žygimanto Senojo ir Bonos Sforcos (Bona Sforza, 1494–1557), Milano kunigaikščio Džano Galeaco Sforcos (Gian Galeazzo Sforza, 1476–1494) dukters, jungtuvių.
1528 m.
Žygimantas Senasis priėmė savo žento Vengrijos karaliaus Jono Zapolijos (János Zápolyai, Zápolya, 1526–1540) pasiuntinį ir Šventosios Romos imperatoriaus (1519–1556) bei Ispanijos karaliaus (1516–1556) Karolio V Habsburgo (Karl V Habsburg) diplomatą Kornelijų Šeperį (Cornelius Schepper).
1529 m.
  • Mažametis Žygimantas Augustas buvo pakeltas Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu (1544–1572; nuo 1548 – Lenkijos karalius).
  • Rūmuose lankėsi Osmanų imperijos sultono Suleimano Puikiojo (Süleyman I, 1520–1566) pasiuntinys, o Vilniaus katedroje sudegė trofėjinės karinės vėliavos.
1535 m.
Buvo priimtas Feraros kunigaikščio Erkolės II (Ercole II d‘Este) pasiuntinys Modeninas (Modenino arba Modini).
1539 m.
Bonos Sforcos rūpesčiu prie jos apartamentų pastatyta altana, pradėtas veisti sodas.
Po 1544 m.
Tapęs faktiniu Lietuvos valdovu, Žygimantas Augustas pratęsė renesansinės didžiųjų kunigaikščių rezidencijos plėtrą, pastatė vadinamuosius Naujuosius rūmus.
1544–1545 m.
Rūmuose gyveno ir mirė Žygimanto Augusto pirmoji žmona Elžbieta Habsburgaitė, imperatoriaus Ferdinando I (Ferdinand I) duktė (palaidota Vilniaus katedroje).
1545, 1546, 1551 m.
Rūmuose lankėsi Prūsijos kunigaikštis Albrechtas Hohencolernas (Albrecht von Hohenzollern), vėliau savo pusbroliui Žygimantui Augustui į Vilnių jis siuntė paveikslų, ginklų, žirgų, vyno.
1548 m.
Barbora Radvilaitė buvo atlydėta į rūmus kaip Lietuvos didžioji kunigaikštienė.
1551 m.
Krokuvoje mirusi Barbora Radvilaitė buvo parlydėta į Vilnių ir palaidota Vilniaus katedroje; pradėta perstatyti Šv. Onos bažnyčia Žemutinėje pilyje, ji turėjo tapti Žygimanto Augusto šeimos mauzoliejumi.
1554–1559 m.
Imperatoriaus Ferdinando I duktė, Mantujos kunigaikščio Frančesko III (Francesco III) našlė, Žygimanto Augusto trečioji žmona Kotryna Habsburgaitė (1533–1572) lankėsi ir gyveno rūmuose, ji paliko teigiamų atsiliepimų apie Vilnių.
1555 m.
Priimtas pirmasis Apaštalų Sosto nuncijus, Veronos vyskupas Luidžis Lipomanas (Luigi Lippomano).
1560 m.
Priimtas popiežiaus Pijaus IV (Pius IV) pasiuntinys vyskupas Bernardas Bondžovanis (Bernardo Bongiovanni), jam Žygimantas Augustas aprodė rūmuose saugomą įspūdingą lobyną.
1561 m. Rūmuose pasirašyta vadinamoji Vilniaus sutartis, pagal ją Livonija pasidavė Lietuvai, o sukurta Kuršo kunigaikštystė perduota valdyti Ketlerių (Kettler) giminei.
1562 m.
Įvyko Kotrynos Jogailaitės (1526–1583) ir Suomijos kunigaikščio, būsimo Švedijos karaliaus Jono III Vazos (1569–1592) vedybų iškilmės, jos atvėrė švedų Vazų dinastijai kelią į Lenkijos ir Lietuvos valdovo sostus.
Nuo 1569 m.
Sudarius Liublino uniją, rūmai tapo bendrų Lietuvos ir Lenkijos – Abiejų Tautų Respublikos – valdovų rezidencija, joje rinkosi Vilniaus konvokacijos.
1580 m.
  • Popiežiaus Grigaliaus XIII (Gregorius XIII) nuncijaus Džovanio Andrėjos Kaligario (Giovanni Andrea Caligari) akivaizdoje Žemaičių vyskupas Merkelis Giedraitis Steponui Batorui įteikė popiežiaus padovanotą pašventintą kardą ir perlais nusagstytą kepurę – ši ceremonija Lietuvoje priimta kaip Stepono Batoro (1576–1586) pakėlimas didžiuoju kunigaikščiu.
  • Vilniaus rezidencijoje buvo priimtas Osmanų imperijos sultono Murado II (Murad II, 1421–1444) pasiuntinys Achmedas (Ahmad).
1584 m.
Rūmuose buvo rengiamas, o vėliau (1636) specialiai tam skirtoje salėje redaguojamas ir taisomas Trečiasis Lietuvos Statutas.
Apie 1585 m.
Steponas Batoras Vilniaus rūmuose, manoma, priėmė popiežiaus nuncijų kardinolą Ipolitą Aldobrandinį (Ippolito Aldobrandini), vėliau jis tapo popiežiumi Klemensu VIII (Clemens VIII) ir paskelbė karalaitį Kazimierą šventuoju.
1589 m.
Priimtas popiežiaus Siksto V (Sixtus V) nuncijus vyskupas Anibalė iš Kapujos (Annibale di Capua).
1601–1602 m.
Lankėsi Maskvos didžiojo kunigaikščio ir Krymo chano pasiuntiniai.
1609 m.
Lankėsi Toskanos didžiojo kunigaikščio pasiuntinys markizas Luidžis Bevilakva (Luigi Bevilacqua).
Po 1610 m.
Žygimantas Vaza po gaisro suremontavo ir atnaujino rūmus Šiaurės Europos manierizmo stiliumi.
1611 m.
Rūmuose gyveno Švedijos princesė Ona Vazaitė (1568–1625), Lietuvos ir Lenkijos valdovo Žygimanto Vazos (1587/1588–1632) sesuo.
Po 1624 m.
Lietuvos ir Lenkijos valdovai Žygimantas ir Vladislovas Vazos perstatė rūmus į ištaigingą ankstyvojo italų baroko stiliaus rezidenciją.
1633 m.
Kuršo kunigaikštis Frydrichas Ketleris (Friedrich Kettler) davė vasalinę priesaiką Lietuvos didžiajam kunigaikščiui ir Lenkijos karaliui Vladislovui Vazai (1632–1648).
1636 m.
  • Vilniaus rezidencijoje buvo priimtas Ispanijos karaliaus Pilypo IV (Felipe IV, 1621–1665) pasiuntinys grafas Chuanas Kroi Kontė di Solrė (Juan Croÿ Conte di Solre).
  • Ispanijos pasiuntinio garbei rūmuose pastatyta pirmoji Lietuvoje opera „Elenos pagrobimas“ („Il Ratto di Helena“), kuriai muziką sukūrė Markas Skakis (Marco Scacchi, apie 1602 – prieš 1685), o libretą parašė Virdžilijus Pučitelis (Virgilio Puccitelli, 1599–1654).
1639 m.
Kuršo kunigaikštis Jokūbas Ketleris (Jakob Kettler) davė vasalinę priesaiką Lietuvos didžiajam kunigaikščiui ir Lenkijos karaliui Vladislovui Vazai.
1643 m.
Rūmuose svečiavosi ir audiencijose buvo priimtas princas Valdemaras Kristianas (Waldemar Christian), Danijos karaliaus Kristiano IV (Christian IV, 1588–1648) sūnus.
1644 m.
  • Lietuvos ir Lenkijos valdovų šeimai viešint Vilniuje, rūmuose buvo priimti Persijos šacho ir Osmanų imperijos sultono pasiuntiniai.
  • Vykstant rūmų dekoravimo darbams ir pasibaigus karnavalui, pagal Ovidijaus (43 pr. Kr. – 18 po Kr.) „Metamorfozes“ buvo pastatyta opera „Andromeda“ („L’Andromeda“).
  • Rūmuose mirė Vladislovo Vazos pirmoji žmona Cecilija Renata Habsburgaitė (1611–1644), Šventosios Romos imperatoriaus Ferdinando II (Ferdinand II, 1619–1637) duktė (palaidota Krokuvos katedroje).
1648 m.
  • Rūmuose pastatyta opera „Apviltoji Kirkė“ („Circe delusa“), skirta iškilmingam Vladislovo Vazos antrosios žmonos Liudvikos Marijos Gonzagos iš Nevero (Ludwika Maria Gonzaga de Nevers, 1611–1667), Prancūzijos karaliaus Liudviko XIII (Louis XIII, 1610–1643) krikšto dukters, atvykimui.
  • Vladislovas Vaza Vilniaus rūmuose rengėsi priimti Prancūzijos karaliaus Liudviko XIV (Louis XIV, 1643–1715) jam paskirtą Šventosios Dvasios ordiną, tačiau mirė Merkinėje (širdis palaidota Vilniaus katedroje).
1655 m.
Lietuvos sostinę užėmė Maskvos ir kazokų, vadovaujamų Ivano Zolotorenkos, kariuomenė, ji suniokojo ir išgrobstė didžiųjų kunigaikščių rūmus, o Maskvos didysis kunigaikštis Aleksejus Michailovičius apsiskelbė ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu.
1661 m.
Po ilgos apsiausties Maskvos kariuomenė buvo išvyta iš Vilniaus; atgautos pilys su suniokotais, nusiaubtais ir išgrobstytais rūmais, rusų vaivada nukirsdintas.
XVII a. II p. – XVIII a.
Pavietų seimeliuose Lietuvos bajorija nuolat reikalavo suremontuoti apgriautus rūmus, kad juose kas trečius metus kaip Lietuvos didysis kunigaikštis galėtų reziduoti bendras Abiejų Tautų Respublikos valdovas.
1766 m.
Abiejų Tautų Respublikos Seimas priėmė Konstituciją, leidžiančią Vilniaus pilis ( t. y. ir apgriuvusius rūmus) panaudoti visuomenės reikmėms.
XVIII a. II p.
Rūmuose buvo leista apsigyventi Vilniaus miestiečiams ir vargingiems bajorams, kurti planai pritaikyti rūmus valstybės institucijų veiklai.
1799–1801 m.
Rusijos imperijos administracijos iniciatyva Lietuvos didžiųjų kunigaikščių mūrai buvo nugriauti, o plytos parduotos.
1831 m.
Baiminantis Lietuvos ir Lenkijos sukilėlių antpuolio, buvusių rūmų teritorijoje buvo įrengta rusų kariuomenės tvirtovė su grioviais ir pylimais.
XIX a. II p.
Panaikinus rusų įtvirtinimus, rūmų teritorija buvo išlyginta, joje įrengtas parkas.
XX a. pr.
Vykdomi pirmieji archeologiniai tyrimai Vilniaus pilių teritorijoje, kyla pirmosios rūmų atkūrimo vizijos.
1983 m.
Pasiūlytas Vilniaus Žemutinės pilies Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų atkūrimo projektas, siekiant pritaikyti juos nacionalinei dailės galerijai.
1987 m.
Pradėti sistemingi rūmų teritorijos archeologiniai tyrimai, suformuluota Lietuvos didžiųjų kunigaikščių senosios rezidencijos atkūrimo idėja.
2000 m.
Priimtas Lietuvos Respublikos Seimo įstatymas dėl Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų atkūrimo.
2001 m.
Priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas, kuriuo patvirtinta Valdovų rūmų atkūrimo ir paskirties koncepcija.
2002 m. gegužės 10 d.
Pradėti atkuriamų rūmų statybos darbai.
2009 m. sausio 1 d.
Įkurtas Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai.
2009 m. liepos 6 d.
Įvyko simbolinis rūmų atidarymas, minint Lietuvos tūkstantmetį ir dalyvaujant Lietuvos Respublikos Prezidentui Valdui Adamkui, kadenciją baigusiam Prezidentui Algirdui Brazauskui ir dar 14 užsienio valstybių (Baltarusios, Danijos, Estijos, Islandijos, Latvijos, Lenkijos, Norvegijos, Rusijos, Sakartvelo, Suomijos, Švedijos, Ukrainos, Vatikano, Vokietijos) vadovams.
2013 m. liepos 6 d.
Įvyko iškilmingas atkurtų rūmų pirmosios dalies atidarymas, dalyvaujant Lietuvos Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei.
2013 m. II p. Rūmuose vyko svarbiausi reprezentaciniai ir kultūriniai Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai renginiai, tarp jų – Rytų partnerystės viršūnių susitikimas.
2013 m. spalio 9 d. Rūmuose lankėsi Danijos kronprincas Frederikas (Frederik).
2013 m. lapkričio 28 d.
Rūmuose surengta Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai renginio – Rytų partnerystės viršūnių susitikimo – neformali vakarienė, kurioje dalyvavo bemaž 40 Europos Sąjungos valstybių vadovų, taip pat šalių partnerių delegacijų nariai.
2014 m. rugsėjo mėn. Muziejus kartu su Lietuvos kariuomene, Lietuvos policija ir Vilniaus miesto savivaldybe surengė Oršos mūšio pergalės 500 metų sukakties šventinę eiseną nuo Aušros vartų iki Katedros aikštės ir kultūrinę programą Katedros aikštėje bei rūmų Didžiajame kieme.
2015 m. spalio 8 d. Švedijos karalius Karolis XVI Gustavas (Carl XVI Gustaf) ir karalienė Silvija (Silvia) apsilankė rūmuose ir surengė atsakomąją vakarienę Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės garbei.
2016 m. gruodžio 29 d.
Rūmuose lankėsi JAV senatoriai Džonas Makeinas (John McCain) ir Eimi Kloubušar (Amy Klobuchar).
2017 m. rugsėjo 26 d.
Muziejuje surengtą Lietuvos krikšto jubiliejui skirtą parodą atidarė Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas prof. Viktoras Pranckietis, Lenkijos Respublikos Seimo maršalka Marekas Kuchcinskis (Marek Kuchciński) ir Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis.
2017 m. spalio 25 d. Rūmuose apsilankė Liuksemburgo didysis kunigaikštis Henrikas (Henri).
2018 m. vasario 16 d.
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė rūmuose surengė užsienio valstybių vadovų ir
kitų svečių priėmimą Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio proga.
2018 m. liepos 5 d.
Muziejuje apsilankė ir Florencijos tapybos parodą apžiūrėjo jos globėjai – Lietuvos Respublikos
Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir Italijos Respublikos Prezidentas Serdžas Matarela (Sergio Mattarella).
2018 m. liepos 6 d.
  • Surengtos rūmų atkūrimo pabaigtuvių iškilmės, dalyvaujant Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui Sauliui Skverneliui, visos muziejaus erdvės atvertos lankytojams.
  • Dresdeno lobių parodą aplankė Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas prof. Viktoras Pranckietis, Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis ir Vokietijos Federacinės Respublikos kultūros ministrė prof. Monika Griuters (Monika Grütters).

2018 m. spalio 10 d.
Rūmuose lankėsi Didžiosios Britanijos karališkosios šeimos atstovas, Vesekso grafas, princas Edvardas (Edward).
2018 m. spalio 11 d.
Rūmuose lankėsi Saksonijos princas ir hercogas Aleksandras (Alexander) su žmona – Saksonijos ir Bavarijos princese Gizela (Gisela).
2019 m. vasario 27 d.Iškilmingai paminėtas muziejaus įsteigimo dešimtmetis, dalyvaujant Lietuvos Respublikos Prezidentui Valdui Adamkui, Seimo Pirmininkui prof. Viktorui Pranckiečiui, Ministrui Pirmininkui Sauliui Skverneliui, kultūros ministrui dr. Mindaugui Kvietkauskui.
2019 m. liepos 6 d.Liublino unijos 450 metų sukakčiai skirtą parodą atidarė Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas prof. Viktoras Pranckietis, Lenkijos Respublikos Seimo maršalka Marekas Kuchcinskis (Marek Kuchciński), iškilmes savo dalyvavimu pagerbė ir išrinktasis Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda.
2019 m. spalio 10 d.Rūmuose surengtą išskirtinę parodą, skirtą kunigaikščių Radvilų istorijai ir paveldui, kartu su kunigaikščių Radvilų giminės atstovais atidarė jos globėjas – Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda.
2019 m. lapkričio 27 d.Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda ir pirmoji ponia Dalia Nausėdienė surengė iškilmingą vakarienę Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio (Volodymyr Zelenskyj) ir ponios Olenos Zelenskos (Olena Zelenska) garbei. Prieš vakarienę garbingi svečiai susipažino su muziejaus ekspozicijomis, akcentuojančiomis Lietuvos ir Ukrainos istorinius ryšius.
2020 m. rugsėjo 17 d.Pirmą kartą po daugiau nei 200 metų rūmuose įvyko bendras Lietuvos ir Lenkijos vyriausybių posėdis, vadovaujamas Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio ir Lenkijos Respublikos Ministro Pirmininko Mateušo Moraveckio (Mateusz Morawiecki).
2020 m. rugsėjo 28 d.Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda ir pirmoji ponia Dalia Nausėdienė surengė iškilmingą vakarienę Prancūzijos Respublikos Prezidento Emanuelio Makrono (Emmanuel Macron) ir pirmosios ponios Bridžitos Makron (Brigitte Macron) garbei. Prieš vakarienę garbingi svečiai susipažino su muziejaus ekspozicijomis bei Lietuvos ir Prancūzijos istoriniais ryšiais.
2021 m. sausio 21 d. Pasirašytos sutartys su mecenatu dr. Pranu Kizniu dėl XIV–XVII a. italų tapybos kūrinių dovanojimo ir ilgalaikio jų skolinimo muziejaus nuolatinėms ekspozicijoms.
2021 m. balandžio 27 d.Lietuvos istorijos institutas Valdovų rūmų muziejui perdavė pastatą Vilniuje, Kražių g. 5. Jame įsikūrė muziejaus Archeologijos ir architektūros tyrimų bei Restauravimo skyriai.
2021 m. liepos 8 d.Lietuvos Respublikos Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė surengė iškilmingus pietus Ispanijos Karalystės Ministrui Pirmininkui Pedrui Sančesui (Pedro Sánchez).
2021 m. rugpjūčio 14 d.Dalyvaujant Vatikano valstybės sekretoriui kardinolui Pjetrui Parolinui (Pietro Parolin), rūmuose įvyko susitikimas su naujai įšventintu arkivyskupu Visvaldu Kulboku, popiežiaus Pranciškaus paskirtu Šventojo Sosto nuncijumi Ukrainoje.
2021 m. spalio 19 d.Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda ir Lenkijos Respublikos Prezidentas Andžejus Duda (Andrzej Duda) dalyvavo iškilmingame parodos, skirtos 1791 m. konstitucijos ir Abipusių garantijų įstatymo sukakčiai, atidaryme.
2022 m. spalio 24 d.Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda ir pirmoji ponia Dalia Nausėdienė surengė iškilmingą vakarienę Belgijos karaliaus Pilypo (Philippe) ir karalienės Matildos (Mathilde) garbei, o prieš ją garbingi svečiai susipažino su muziejaus ekspozicijomis bei Lietuvos ir Belgijos istoriniais ryšiais.
2023 m. balandžio 12 d.Rūmuose apsilankė Bavarijos princas (kunigaikštis) Luitpoldas Ruprechtas Heinrichas (Luitpold Rupprecht Heinrich) iš Vitelsbachų (Wittelsbach) dinastijos.
2023 m. gegužės 3 d.Atidaryta viena brangiausių tarptautinių parodų Lietuvos muziejininkystės istorijoje – „Žygimanto Augusto gobelenai Vilniuje“. Ji atvežta iš Krokuvos Vavelio karališkosios pilies. Parodos globėjai – Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda ir Lenkijos Respublikos Prezidentas Andžejus Duda (Andrzej Duda).
2023 m. gegužės 30 d.Rūmuose lankėsi Vokietijos Prezidentas Frankas Valteris Štainmajeris (Frank-Walter Steinmeier). Jis kartu su Lietuvos Respublikos Prezidentu Gitanu Nausėda dalyvavo Valdovų rūmuose vykusiame simpoziume „Lietuva ir Vokietija Europoje: žvilgsnis iš 700 metų perspektyvos“.
2023 m. liepos 11–12 d.
  •  Rūmų Didžiajame kieme surengtas NATO viršūnių susitikimo dalyvių šventinis priėmimas.
  • Pirmoji Lietuvos ponia Diana Nausėdienė Lietuvoje viešinčioms Aljanso valstybių ir vyriausybių vadovų antrosioms pusėms parengė specialią programą, supažindinančią su Lietuvos valstybingumo šaknimis – atkurta Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencija.
 
2023 m. spalio 19 d. Mecenatas dr. Pranas Kiznis muziejui perdavė 26 tapybos darbus, reprezentuojančius XV–XVII a. Vakarų Europos dailę, atidaryta antroji dr. Prano Kiznio galerijos salė.
2024 m. balandžio 11 d. Valdovų rūmuose įvyko aukščiausio lygio Trijų jūrų iniciatyvos verslo forumas, jame dalyvavo 25 šalių (tarp jų – dešimties valstybių) vadovai, įskaitant kaimyninės Lenkijos, Baltijos šalių ir Ukrainos prezidentus.

 

Publikuota: 2022-04-27 09:32 Atnaujinta: 2024-05-22 11:27
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika