Muziejaus leidiniai

Parodos „Verdiūros su Vyčiu. Kunigaikščių Višnioveckių ir Sanguškų gobelenai iš Vavelio“ kataloge pristatomos išskirtinės lituanistinės vertybės – gobelenai su heraldiniais ženklais iš Vavelio karališkosios pilies – Valstybinių meno rinkinių (Krokuva, Lenkija). Šie audiniai – ypatingas dailės, kultūros paveldo, reprezentacijos fenomenas, neįkainojamos Lenkijos ir Lietuvos istorijos relikvijos – leidinyje išsamiai analizuojami moksliniuose Magdalenos Ozgos ir dr. Ievos Kuizinienės straipsniuose. Gobelenai su Lietuvos simboliu Vyčiu atskleidžia sudėtingą, paslapčių ir atradimų kupiną Abiejų Tautų Respublikos didikų giminių istoriją. 

The publication Palace of the Grand Dukes of Lithuania in Vilnius. A Brief Guide to Its History, Reconstruction and Exhibitions provides a clear and concise overview of the development of the most important residence of the rulers of the Grand Duchy of Lithuania – from the earliest castles to the present-day museum.

Tarptautinės parodos katalogas, kuriame išsamiai pristatoma Ukrainoje, netoli Lvivo, esančių ir bendrą Abiejų Tautų Respublikos paveldą liudijančių rūmų istorija, architektūra bei turtingos meno kolekcijos. Katalogas išleistas trimis kalbomis: lietuvių, ukrainiečių ir anglų. 

Valdovų rūmų muziejuje surengta tarptautinė graviūrų paroda „Nuo pasaulio sukūrimo iki apokalipsės“ žiūrovui atvėrė Lenkijos mokslų ir menų akademijos ir Lenkijos mokslų akademijos mokslinės bibliotekos Krokuvoje (Biblioteka Naukowa PAU i PAN w Krakowie) aukso fondą – per 200 grafikos lakštų. 

Mokslinių straipsnių rinkinys, parengtas pagal tarptautinės konferencijos „Tarp Baltijos ir Juodosios jūrų: karybos istorija ir tyrimai“ , vykusios 2023 m. birželio 1-2 d. Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose, pranešimus.

Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose 2023 m. eksponuotos parodos „Tarp būties ir atminties. Senieji Vilniaus pilių vaizdai“ kataloge pristatoma surinkta gausi ikonografinė ir istorinė medžiaga, sukaupti tyrimų duomenys, susiję su Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencija ir kitais Vilniaus pilių ansamblio objektais. Vilniaus pilys jau nuo Viduramžių buvo svarbiausias Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politinis, ekonominis ir kultūrinis centras, o XVIII a. pabaigoje – XIX a. pradžioje, nugriovus Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmus, istorinė rezidencija atgijo XIX–XX a. dailininkų, fotografų, architektų ir kitų autorių kūryboje bei tyrimuose.