Aleksandro Jogailaičio pusgrašis

20241021

Pristatomas eksponatas – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sidabrinis pusgrašis, išleistas Aleksandro Jogailaičio (1492/1501–1506), nukaldintas apie 1495–1503 m. Vilniaus monetų kalykloje. 

Plačiau

Vaistinės indas albarelas

20241007

Tyrinėjant Vilniaus Žemutinės pilies Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmus ir jų aplinką rasta nemažai artefaktų, susijusių su sveikatos priežiūra bei gydymu. Tarp tokių radinių yra kelios dešimtys nedidelių molinių vaistų indelių.

Plačiau

Stalinis laikrodis

20240930

XVII a. pirmoje pusėje Vilnius buvo klestintis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestas. Čia dirbo įvairiausių sričių amatininkai, tarp kurių buvo ne tik vietiniai meistrai. Nors nėra tikslių duomenų, iš kur tiksliai buvo atvykę to meto Vilniaus laikrodininkai, tačiau jų pavardės leidžia daryti prielaidą, kad dauguma buvo kilę iš vokiškų kraštų.

Plačiau

Žiedas

20240923

Vilniaus Žemutinėje pilyje atliekant archeologinius tyrimus rastas žiedas, kurio paplatintoje ovalo formos priekinėje dalyje centre – netaisyklingos formos žvaigždė, o iš abiejų pusių, taip pat viršutinėje dalyje – po dvi įkartas (apačioje trys įkartos susijungia į vieną). Lankelis prie priekinės dalies taip pat puoštas įkartomis. Tokie žiedai kai kurių tyrėjų vadinami signetiniais.

Plačiau

Adatos

20240916

Seniausios adatos – kaulinės, naudotos nuo Akmens amžiaus (taip pat ir Viduramžiais). Metalinės adatos gamintos nuo Bronzos amžiaus.
Adatų archeologai randa tiek gyvenamosiose vietovėse, tiek moterų, vaikų, vyrų kapuose. Tradicija įdėti adatas ir adatines laidojant buvo žinoma ir kitur, pavyzdžiui, Skandinavijoje. Ji išsilaikė iki pat XX a. pradžios. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istoriniuose šaltiniuose taip pat užfiksuotas paprotys įdėti adatų ir siūlų laidojant moteris.

Plačiau

Sudegę karūniniai kokliai

20240909

Tvenkinio viduje susidariusiuose kultūriniuose sluoksniuose aptikta gausybė radinių, iš jų išsiskiria stipriai sudegusių karūninių koklių grupė. Jie buvo puošti ažūriniu masverku, padengti vienspalve, tikėtina, rudai žalsva ar žalia glazūra. Nuo didelio karščio kokliai stipriai deformavosi, molio masė perdegė, glazūra išsilydė, pakeitė spalvą ir įgavo stiklišką pavidalą.

Plačiau

Aleksandro Jogailaičio denaras

20240902

Ši moneta pasižymi labai turtinga istorija. Denaras 269 m. pr. Kr. – III a. pirmoje pusėje buvo svarbiausia senovės Romos sidabrinė moneta.

Plačiau

Plyta su šuns pėdų įspaudais

20240826

Džiūstančiame molio dirbinyje įspaustas pėdsakas – tai sustabdyta akimirka, savotiška Viduramžių fotografija, kuri po daugelio šimtmečių tampa ir moksliniu šaltiniu.

Plačiau

smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika