Graikinis riešutmedis (Juglans regia)

Aktualu iki 2023-06-25
XVI a. vid.
Steponavičienė D. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. Rūmų pietinių vartų bokšto tyrimai 1996 m., radinio inv. Nr. 1778.
Konservavo Deimantė Baubaitė, rest. prot. Nr. 134/9754 (Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai).
Tyrimus atliko Tatjana Jakubovskaja (Minsko geologijos institutas, 1997).
 
Graikinių riešutmedžių riešutų kevalų fragmentai (8 vnt.) buvo aptikti per 1996 m. vykdytus archeologinius tyrimus, kasinėjant Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų Vilniuje buvusią latriną ir perplovus žemes pro dvigubą sietą.
Graikinis riešutmedis (Juglans regia) yra ekonomiškai svarbi augalų rūšis, visame pasaulyje auginama dėl aukštos kokybės medienos ir vaisių. Ši rūšis gerai auga beveik visose vidutinio klimato šalyse. Genties pavadinimas Juglans yra kilęs iš dviejų lotyniškų žodžių: jovis, reiškiančio Jupiterį, ir glans, reiškiančio gilę arba riešutą. Specifiniu epitetu regia pabrėžiamas karališkumas ir nurodoma vaisių kokybė.
Graikinio riešuto kilmės vieta – Azija. Jo plitimo istorija yra sudėtinga, tam įtakos turėjo žmogiškasis faktorius, gamtinės ir geografinės aplinkybės. Paskutiniam ledynui pasiekus maksimumą (20 000–11 000 m. pr. Kr.), rūšis išliko ir spontaniškai plito beveik visiškai izoliuotuose Azijos medynuose, nuo Sindziango provincijos Vakarų Kinijoje per Vidurinę Aziją iki Kaukazo. Vėlesniais laikais žmonės, gabendami graikinius riešutus „žaliaisiais koridoriais“, pavyzdžiui, Šilko keliu ir Persijos karališkuoju keliu, įveikė geografines kliūtis ir palengvino graikinių riešutų mainus visoje Azijoje.
Fosilinių žiedadulkių telkiniai Europoje aiškiai rodo, kad graikinis riešutmedis augo pietų Ispanijos, Italijos, Prancūzijos, Šveicarijos (Alpėse), Bulgarijos (Rodopų kalnuose), Graikijos (Epyre), pietvakarių Turkijos ir Albanijos teritorijose vėlyvojo pleistoceno laikotarpiu jau 126 000–12 000 m. pr. Kr., tačiau šiek tiek sumažėjo paskutiniojo poledynmečio laikotarpiu ir antroji banga nustatyta ankstyvajame neolite bei bronzos amžiuje. Tiesa, graikinių riešutų kilmė ir plėtra Europoje vis dar yra diskusijų klausimas, kuriam reikia išsamesnių tyrimų. Vilniuje, Rusų g. 5, vykdant archeobotaninius tyrimus, imtuose mėginiuose buvo rastas XVI a. – XVII a. pirmąja puse datuojamas graikinio riešuto kevalas.
Rašytiniuose šaltiniuose minima, kad 1623 m. buvo sudaryta Elžbietos Sofijos Hohencolern-Radvilienės ir Polocko vaivados Jonušo Kiškos sutartis dėl daržo ir sodo pardavimo Vilniuje, greta dabartinės Tilto gatvės. Sutarties tekste smulkiai aprašomi sode augantys augalai: skiepytos obelys, kriaušės, vengrinės slyvos, vyšnios, trešnės, vynmedžiai, gudobelės, erškėtrožės. Jame minima medinė oranžerija, kurioje auginamos figos ir graikiniai riešutmedžiai – vienas rašytinių įrodymų, kad importiniais vadinami augalai, tokie kaip graikiniai riešutai, vynuogės, taip pat galėjo būti auginami ir Lietuvoje, bajorų soduose ar oranžerijose. 
Egzotinių vaisių, daržovių, prieskonių įtraukimas į meniu pabrėžė aukštą socialinį asmenų statusą, domėjimąsi maisto įvairove, jo vartojimo kultūra.
Graikinio riešutmedžio kevalai yra eksponuojami Valdovų rūmų muziejaus nuolatinėje ekspozicijoje (I maršrutas „Istorija, archeologija, architektūra“, 11 salė, 11.3 vitrina).
 
Medžiagą parengė Milda Samulionytė-Zikarienė
Fotografas Vytautas Abramauskas
 
Naudota literatūra
Pollegioni P., Woeste K., Chiocchini F., Del Lungo S., Ciolfi M., Olimpieri I., Tortolano V., Clark J., Hemery G. E., Mapelli S., Malvolti M. E. „Rethinking the history of common walnut (Juglans regia L.) in Europe: Its origins and human interactions“, in: Plos One, https://journals.plos.org/plosone/article?id=10.1371/journal.pone.0172541 [žiūrėta 2023-04-17].
Indrulėnaitė-Šimanauskienė V., Girlevičius L., Motuzaitė-Motuzevičiūtė G. „Rusų gatvės 5 Vilniuje gyventojų mityba ir paleoaplinka (XVI–XVIII amžiais) archeobotaninių tyrimų bei istorinių šaltinių duomenimis“, in: Archaeologia Lituana, vol. 23, Vilnius, 2022, https://www.zurnalai.vu.lt/archaeologia-lituana/article/download/31849/30694/75422 [žiūrėta 2023-04-17].
 
Prieiga internete:

https://plants.ces.ncsu.edu/plants/juglans-regia/ [žiūrėta 2023-04-17].

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Publikuota: 2023-06-19 10:56 Atnaujinta: 2023-06-19 11:22
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika