Koklio matrica

Aktualu iki 2023-10-15
XVI a. 3–6 deš.
Matricos ilgis – 10,5 cm, plotis – 9 cm, storis – iki 1,8 cm
Molis
Gendrėnas G., Ožalas E. Vilniaus Karaliaus Mindaugo tilto prieigos. Žvalgomieji archeologiniai tyrimai 2002 m. Kairysis Neries krantas. T. Vrublevskio g. rekonstrukcija, radinio inv. Nr. M 14
 
Pagal analogišką matricą atspausto koklio fragmentas
Molis, glazūra
Striška G. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. Rytinio ir šiaurinio korpusų prieigų archeologinių tyrimų 2003–2004 m. ataskaita, radinio inv. Nr. 7019
 
XVI a. keramikos dirbtuvėse puodžiai gamindavo ne tik puodus, bet ir koklius. Svarbiausias keramikos dirbtuvėje buvęs įrenginys – degimo krosnis, kurioje būdavo išdegama puodžiaus pagaminta produkcija. Taip pat keramikos dirbtuvė buvo neįsivaizduojama be žiedžiamojo rato. Tačiau, gaminant koklius, puodžiui vien žiedžiamojo rato neužtekdavo. Koklių plokštėms formuoti naudotos koklių matricos. Jomis turimas vaizdulys būdavo įspaudžiamas koklio plokštėje. Matricos gamintos arba iš medžio – norimą vaizdulį išraižydavo medžio fragmente, arba iš molio – vaizdulį suformuodavo molyje ir išdegdavo.
 
Viena iš matricų rasta 2002 m. vykdant archeologinius tyrimus T. Vrublevskio gatvėje ties namu Nr. 6. Ten aptiktas vienas gausesnių Vilniuje XVI a. renesansinių koklių, jų gamybos broko ir gamybos priemonių kompleksas, kuriame ir rasta visiškai išlikusi molinė skydo formos matrica (1 il.). Joje išraižytas vėlyvosios Gotikos formos herbinis skydas su viduje esančia šuns (?) ar meškos (?) galva. Gyvūno figūra pavaizduota profiliu, pasisukusi į kairę pusę, todėl matoma tik viena akis ir ausis. Gyvūnas išsižiojęs, jo kaklą juosia įspaudėliais dekoruotas antkaklis. Žemiau – banguotos linijos, tarsi imituojančios gyvūno kailį. Aptariama matrica išlikusi sveika, pagaminta iš rausvos molio masės, jos ilgis 10,5 cm, plotis 9 cm, storis siekia 1,8 cm. Matricoje įrėžtas skydas – kreivas.
 
Vilniuje rasti keli kokliai, kuriuos gaminant naudota tokios formos matrica. Pavyzdžiui, šio tipo koklio fragmentas (2 il.), dengtas ruda glazūra, rastas 2003–2004 m. Vilniaus Žemutinėje pilyje, į šiaurę nuo Valdovų rūmų. Kitas karūninis kampinis herbinis koklis rastas 2002 m. Šv. Ignoto g. 9. Šis sveikas koklis, dengtas žalia glazūra, datuojamas XVI a. pirma puse.
 
Matrica su vėlyvosios Gotikos formos herbiniu skydu, su viduje esančia šuns (?) ar meškos (?) galva naudota kaip viena iš matricų, skirtų kvadratiniams karūniniams herbiniams kokliams formuoti. Radinys rodo, kad tokio tipo koklių gamybai būdavo naudojamos bent dvi atskiros matricos. Pagrindinė matrica turėjo atvaizduoti skydininką – vyrą ilgais plaukais, su kepure, vilkintį marškiniais ir laisva tunika plačia apykakle. Jis turėjo laikyti atskirai įspaustą herbinį skydą, kuris dengė skydininko apatinę dalį. Abipus skydo – stilizuotas augalinis ornamentas – koteliai su dviem lapeliais. Apačioje esantis rėmelis – viengubas, puoštas keturkampiais. Antroji matrica, su herbo vaizduliu, koklio plokštėje būdavo įspaudžiama papildomai. Tokiomis matricomis pagamintas koklis, pagal G. Rackevičiaus koklių katalogą, priskiriamas XIII A/3 kvadratinių karūninių koklių tipui (3 il.).
 
 
Medžiagą parengė Sandra Vaitkevičiūtė
Fotografai Vytautas Abramauskas
Dailininkė Alvyra Mizgirienė
 
Naudota literatūra
Rackevičius G. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai Vilniuje. XVI a. koklinių krosnių rekonstrukcija. XVI a. koklių katalogas, Vilnius, 2012, p. 15, 67, 409, pav. 785.

Katalynas K. Vilniaus kokliai XV–XVII amžiuje, Vilnius, 2015, p. 19, 76, katalogo Nr. 2.35.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Publikuota: 2023-10-09 08:08 Atnaujinta: 2023-10-09 14:16
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika