Auksinė dekoratyvi detalė

Aktualu iki 2023-09-10
XVI a. II ketv. – XVI a. pab.
1,4 x 0,5 cm

Steponavičienė D. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. Rūmų pietinių vartų bokšto tyrimai,1996, radinio inv. Nr. 723.
Metalo lydinio tyrimus atliko Ingrida Žūkienė ir Irena Smaliukienė, tyrimo Nr. KT-121 (Lietuvos prabavimo rūmai, Prabavimo ir įspaudavimo laboratorija)
 
XVI–XVII a. Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmuose buvo įrengtos septynios latrinos. Vienoje iš jų (pietvakarinėje) susidarė trijų metrų storio kultūrinis sluoksnis, į kurį pateko 2 600 radinių. Latrina naudota iki XVI a. pabaigos – XVII a. pradžios, kai buvo perstatyta į laiptinę. Laiptinės plytų grindys uždengė latrinoje susidariusį sluoksnį ir užkonservavo artefaktus šimtams metų, kol juos atrado archeologai.
Latrinoje aptikta koklių, indų, drabužių ir avalynės fragmentų, papuošalų, vaistų indelių, žvakių, austrių geldelių, vaisių kauliukų, šukų iš dramblio kaulo ir vėplio ilties, prausimosi dubenų, naktipuodžių, knygos viršelis, antspaudo dalis ir kt. Šie dirbiniai atspindi dvaro kasdienybę, kai kurie jų unikalūs, reti (brangakmeniai (gagato, koralo ir perlų karoliukai), auksiniai dirbiniai (grandinėlė, dekoratyvi detalė)).
Dekoratyvi detalė – tikėtina, drabužių puošybos elementas. Ji labai maža (1,4 x 0,5 cm), sveria tik 0,44 gramus, ažūrinė, suformuota iš plonų vielučių (ir iš filigrano). Detalė pagaminta iš 84 procentų aukso lydinio. Labai panašių auksinių detalių rasta Anglijoje, netoli Tiudorų rezidencijos (The Palace of Placentia / Greenwich Palace), jos net vadintos Tiudorų auksu. Ikonografiniuose šaltiniuose, kuriuose vaizduojami su šio karališkojo dvaro aplinka siejami atstovai, panašūs papuošimai matomi tiek ant moterų, tiek ant vyrų drabužių – ypač dažnai tokiomis smulkiomis detalėmis puoštos rankovės.
Auksinė dekoratyvi detalė kartu su kitais auksiniais ir brangakmenių radiniais eksponuojama Valdovų rūmų muziejaus Lobyne.
 
Medžiagą parengė Rasa Gliebutė
Fotografas Vytautas Abramauskas
 
Naudota literatūra
7000 years of Jewellery, ed. H. Tait, London, 2008.
Clare P. Jewels&Jewellery, London, 2019.
Gliebutė R. XIIIXVII a. juvelyrika Vilniuje archeologiniais duomenimis. Daktaro disertacija, Vilnius, 2022.
Gübelin E. [ir kt.] Le Grand Livre des Bijoux, Paris, 1974.
Nowacki D., Piwocka M. Rządzić i olśniewać. Klejnoty i jubilerstwo w Polsce w XVI i XVII wieku, Warszawa, 2019.
Urbonavičiūtė-Jankauskienė D., Ožalas E. Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų ir kitų Vilniaus Žemutinės pilies statinių mūrinės latrinos XVI–XVII a., Vilnius, 2022.
 

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Prancūzijos Didžiosios armijos Ilyrijos pulko uniforminė saga

20250421

Per ilgamečius archeologinius tyrimus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų teritorijoje surinkta reikšminga įvairiais laikotarpiais datuojamų sagų kolekcija. Tarp jų išsiskiria gerai išsilaikiusi saga, priklausiusi Prancūzijos imperijos (1804–1815) kariuomenės karių uniformai. Šis radinys yra svarbus tiek kaip materialusis liudijimas apie Napoleono epochos karinį buvimą Lietuvoje, tiek kaip platesnio istorinio konteksto dalis.
Saga yra apvali, pagaminta iš vario lydinio štampavimo būdu ir padengta alavo sluoksniu. Ant jos averso išlikęs reljefinis dekoro motyvas su aiškiai įskaitomais užrašais. Reverse yra kilpelė, skirta sagai prie uniformos prisiūti.

 

Plačiau

Publikuota: 2023-09-04 10:40 Atnaujinta: 2023-09-04 07:31
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika