Auksinė dekoratyvi detalė

Auksinė dekoratyvi detalė
Aktualu iki 2023-09-10
XVI a. II ketv. – XVI a. pab.
1,4 x 0,5 cm

Steponavičienė D. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. Rūmų pietinių vartų bokšto tyrimai,1996, radinio inv. Nr. 723.
Metalo lydinio tyrimus atliko Ingrida Žūkienė ir Irena Smaliukienė, tyrimo Nr. KT-121 (Lietuvos prabavimo rūmai, Prabavimo ir įspaudavimo laboratorija)
 
XVI–XVII a. Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmuose buvo įrengtos septynios latrinos. Vienoje iš jų (pietvakarinėje) susidarė trijų metrų storio kultūrinis sluoksnis, į kurį pateko 2 600 radinių. Latrina naudota iki XVI a. pabaigos – XVII a. pradžios, kai buvo perstatyta į laiptinę. Laiptinės plytų grindys uždengė latrinoje susidariusį sluoksnį ir užkonservavo artefaktus šimtams metų, kol juos atrado archeologai.
Latrinoje aptikta koklių, indų, drabužių ir avalynės fragmentų, papuošalų, vaistų indelių, žvakių, austrių geldelių, vaisių kauliukų, šukų iš dramblio kaulo ir vėplio ilties, prausimosi dubenų, naktipuodžių, knygos viršelis, antspaudo dalis ir kt. Šie dirbiniai atspindi dvaro kasdienybę, kai kurie jų unikalūs, reti (brangakmeniai (gagato, koralo ir perlų karoliukai), auksiniai dirbiniai (grandinėlė, dekoratyvi detalė)).
Dekoratyvi detalė – tikėtina, drabužių puošybos elementas. Ji labai maža (1,4 x 0,5 cm), sveria tik 0,44 gramus, ažūrinė, suformuota iš plonų vielučių (ir iš filigrano). Detalė pagaminta iš 84 procentų aukso lydinio. Labai panašių auksinių detalių rasta Anglijoje, netoli Tiudorų rezidencijos (The Palace of Placentia / Greenwich Palace), jos net vadintos Tiudorų auksu. Ikonografiniuose šaltiniuose, kuriuose vaizduojami su šio karališkojo dvaro aplinka siejami atstovai, panašūs papuošimai matomi tiek ant moterų, tiek ant vyrų drabužių – ypač dažnai tokiomis smulkiomis detalėmis puoštos rankovės.
Auksinė dekoratyvi detalė kartu su kitais auksiniais ir brangakmenių radiniais eksponuojama Valdovų rūmų muziejaus Lobyne.
 
Medžiagą parengė Rasa Gliebutė
Fotografas Vytautas Abramauskas
 
Naudota literatūra
7000 years of Jewellery, ed. H. Tait, London, 2008.
Clare P. Jewels&Jewellery, London, 2019.
Gliebutė R. XIIIXVII a. juvelyrika Vilniuje archeologiniais duomenimis. Daktaro disertacija, Vilnius, 2022.
Gübelin E. [ir kt.] Le Grand Livre des Bijoux, Paris, 1974.
Nowacki D., Piwocka M. Rządzić i olśniewać. Klejnoty i jubilerstwo w Polsce w XVI i XVII wieku, Warszawa, 2019.
Urbonavičiūtė-Jankauskienė D., Ožalas E. Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų ir kitų Vilniaus Žemutinės pilies statinių mūrinės latrinos XVI–XVII a., Vilnius, 2022.
 

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Molinis butelio formos indas

Molinis butelio formos indas

20251215

Didelę dalį Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų rinkinių sudaro XVI–XVII a. buitinės keramikos kolekcija. Vienas iš unikalių jos eksponatų buvo aptiktas 1989 m. vėlyvosios Gotikos rūmų rytinio korpuso šiaurės rytinėje latrinos šachtoje. Tai žiestas, glazūruotas, siaurakaklis butelio formos indas, surastas sveikas. Tikėtina, kad latrinos šachtos užpildas, į kurį pateko indas, leido jam išlikti nepažeistam.
Surastas butelio formos indas yra 15 cm aukščio, sienelės ties peteliais pūstos, išplatėja iki 9,2 cm, puoštos horizontaliomis žiedimo rievėmis. Peteliai dekoruoti dviem juosiančiomis horizontaliai įrėžtomis linijomis. Kaklelis 3,5 cm skersmens, jį užbaigia pakraštėlis su dviem 0,7 cm pločio briaunomis. Kaklelio angos skersmuo 4,1 cm. Indelio vidinė pusė dengta žalia glazūra, išorinėje pusėje ji netolygiai nutekėjusi. Butelio pėda dekoruota pirštų įspaudų bangele, dugno skersmuo 7,5 cm.

 

Plačiau

Publikuota: 2023-09-04 10:40 Atnaujinta: 2023-09-04 07:31
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika