Auksinė dekoratyvi detalė

Auksinė dekoratyvi detalė
Aktualu iki 2023-09-10
XVI a. II ketv. – XVI a. pab.
1,4 x 0,5 cm

Steponavičienė D. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. Rūmų pietinių vartų bokšto tyrimai,1996, radinio inv. Nr. 723.
Metalo lydinio tyrimus atliko Ingrida Žūkienė ir Irena Smaliukienė, tyrimo Nr. KT-121 (Lietuvos prabavimo rūmai, Prabavimo ir įspaudavimo laboratorija)
 
XVI–XVII a. Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmuose buvo įrengtos septynios latrinos. Vienoje iš jų (pietvakarinėje) susidarė trijų metrų storio kultūrinis sluoksnis, į kurį pateko 2 600 radinių. Latrina naudota iki XVI a. pabaigos – XVII a. pradžios, kai buvo perstatyta į laiptinę. Laiptinės plytų grindys uždengė latrinoje susidariusį sluoksnį ir užkonservavo artefaktus šimtams metų, kol juos atrado archeologai.
Latrinoje aptikta koklių, indų, drabužių ir avalynės fragmentų, papuošalų, vaistų indelių, žvakių, austrių geldelių, vaisių kauliukų, šukų iš dramblio kaulo ir vėplio ilties, prausimosi dubenų, naktipuodžių, knygos viršelis, antspaudo dalis ir kt. Šie dirbiniai atspindi dvaro kasdienybę, kai kurie jų unikalūs, reti (brangakmeniai (gagato, koralo ir perlų karoliukai), auksiniai dirbiniai (grandinėlė, dekoratyvi detalė)).
Dekoratyvi detalė – tikėtina, drabužių puošybos elementas. Ji labai maža (1,4 x 0,5 cm), sveria tik 0,44 gramus, ažūrinė, suformuota iš plonų vielučių (ir iš filigrano). Detalė pagaminta iš 84 procentų aukso lydinio. Labai panašių auksinių detalių rasta Anglijoje, netoli Tiudorų rezidencijos (The Palace of Placentia / Greenwich Palace), jos net vadintos Tiudorų auksu. Ikonografiniuose šaltiniuose, kuriuose vaizduojami su šio karališkojo dvaro aplinka siejami atstovai, panašūs papuošimai matomi tiek ant moterų, tiek ant vyrų drabužių – ypač dažnai tokiomis smulkiomis detalėmis puoštos rankovės.
Auksinė dekoratyvi detalė kartu su kitais auksiniais ir brangakmenių radiniais eksponuojama Valdovų rūmų muziejaus Lobyne.
 
Medžiagą parengė Rasa Gliebutė
Fotografas Vytautas Abramauskas
 
Naudota literatūra
7000 years of Jewellery, ed. H. Tait, London, 2008.
Clare P. Jewels&Jewellery, London, 2019.
Gliebutė R. XIIIXVII a. juvelyrika Vilniuje archeologiniais duomenimis. Daktaro disertacija, Vilnius, 2022.
Gübelin E. [ir kt.] Le Grand Livre des Bijoux, Paris, 1974.
Nowacki D., Piwocka M. Rządzić i olśniewać. Klejnoty i jubilerstwo w Polsce w XVI i XVII wieku, Warszawa, 2019.
Urbonavičiūtė-Jankauskienė D., Ožalas E. Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų ir kitų Vilniaus Žemutinės pilies statinių mūrinės latrinos XVI–XVII a., Vilnius, 2022.
 

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Barokiniu ornamentu puoštas pypkės vamzdelis

Barokiniu ornamentu puoštas pypkės vamzdelis

20260810

Tarp gausybės Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų archeologijos rinkinyje saugomų vientisinių pypkių vamzdelių yra keli fragmentai, puošti augaliniais ornamentais. Vienas gražiausių tokių pavyzdžių buvo surastas 1992 metais. Šis XVII a. pirmos pusės molinės pypkės vamzdelio fragmentas yra nedidelis, tačiau reikšmingas archeologinis radinys, leidžiantis pažvelgti į ankstyvųjų Naujųjų laikų visuomenės kasdienybę. Reljefiniu barokiniu augaliniu ornamentu puošta pypkė atspindi ne tik to meto estetinį skonį, bet ir platesnius socialinius bei ekonominius procesus. Tokie radiniai liudija naujų vartojimo įpročių sklaidą, intensyvėjančius prekybos ryšius bei tabako rūkymo tradicijos, tapusios svarbia XVII a. kultūros ir kasdienio gyvenimo dalimi, plitimą Europoje.

 

 

Plačiau

Publikuota: 2023-09-04 10:40 Atnaujinta: 2023-09-04 07:31
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika