Auksinė dekoratyvi detalė

Auksinė dekoratyvi detalė
Aktualu iki 2023-09-10
XVI a. II ketv. – XVI a. pab.
1,4 x 0,5 cm

Steponavičienė D. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. Rūmų pietinių vartų bokšto tyrimai,1996, radinio inv. Nr. 723.
Metalo lydinio tyrimus atliko Ingrida Žūkienė ir Irena Smaliukienė, tyrimo Nr. KT-121 (Lietuvos prabavimo rūmai, Prabavimo ir įspaudavimo laboratorija)
 
XVI–XVII a. Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmuose buvo įrengtos septynios latrinos. Vienoje iš jų (pietvakarinėje) susidarė trijų metrų storio kultūrinis sluoksnis, į kurį pateko 2 600 radinių. Latrina naudota iki XVI a. pabaigos – XVII a. pradžios, kai buvo perstatyta į laiptinę. Laiptinės plytų grindys uždengė latrinoje susidariusį sluoksnį ir užkonservavo artefaktus šimtams metų, kol juos atrado archeologai.
Latrinoje aptikta koklių, indų, drabužių ir avalynės fragmentų, papuošalų, vaistų indelių, žvakių, austrių geldelių, vaisių kauliukų, šukų iš dramblio kaulo ir vėplio ilties, prausimosi dubenų, naktipuodžių, knygos viršelis, antspaudo dalis ir kt. Šie dirbiniai atspindi dvaro kasdienybę, kai kurie jų unikalūs, reti (brangakmeniai (gagato, koralo ir perlų karoliukai), auksiniai dirbiniai (grandinėlė, dekoratyvi detalė)).
Dekoratyvi detalė – tikėtina, drabužių puošybos elementas. Ji labai maža (1,4 x 0,5 cm), sveria tik 0,44 gramus, ažūrinė, suformuota iš plonų vielučių (ir iš filigrano). Detalė pagaminta iš 84 procentų aukso lydinio. Labai panašių auksinių detalių rasta Anglijoje, netoli Tiudorų rezidencijos (The Palace of Placentia / Greenwich Palace), jos net vadintos Tiudorų auksu. Ikonografiniuose šaltiniuose, kuriuose vaizduojami su šio karališkojo dvaro aplinka siejami atstovai, panašūs papuošimai matomi tiek ant moterų, tiek ant vyrų drabužių – ypač dažnai tokiomis smulkiomis detalėmis puoštos rankovės.
Auksinė dekoratyvi detalė kartu su kitais auksiniais ir brangakmenių radiniais eksponuojama Valdovų rūmų muziejaus Lobyne.
 
Medžiagą parengė Rasa Gliebutė
Fotografas Vytautas Abramauskas
 
Naudota literatūra
7000 years of Jewellery, ed. H. Tait, London, 2008.
Clare P. Jewels&Jewellery, London, 2019.
Gliebutė R. XIIIXVII a. juvelyrika Vilniuje archeologiniais duomenimis. Daktaro disertacija, Vilnius, 2022.
Gübelin E. [ir kt.] Le Grand Livre des Bijoux, Paris, 1974.
Nowacki D., Piwocka M. Rządzić i olśniewać. Klejnoty i jubilerstwo w Polsce w XVI i XVII wieku, Warszawa, 2019.
Urbonavičiūtė-Jankauskienė D., Ožalas E. Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų ir kitų Vilniaus Žemutinės pilies statinių mūrinės latrinos XVI–XVII a., Vilnius, 2022.
 

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Knyga „Bartoli commentaria in primam digesti novi partem doctilis vire domino Petri Pauli Parisii cardinalis admodum reverendi non paucis additionibus nuper illustrata acuratesque castigata“

Knyga „Bartoli commentaria in primam digesti novi partem doctilis vire domino Petri Pauli Parisii cardinalis admodum reverendi non paucis additionibus nuper illustrata acuratesque castigata“

20260413

XIV a. Italijoje ir Prancūzijoje susiformavo postglosatorių, arba komentatorių, pasaulietinė teisės mokykla, kurios atstovai buvo XII–XIII a. veikusios glosatorių mokyklos pasekėjai. Šios mokyklos atsiradimas susijęs su Romos teisės atgimimu Viduramžiais ir Digestų, arba Pandektų, rinkinių atradimu. Glosatoriai tyrinėjo romėnų civilinės teisės veikalus ir pildė juos glosomis (paaiškinimais, pastabomis), komentavo ir interpretavo teisines sąvokas bei principus. Postglosatoriai glosų jau neberašė, bet sistemiškai ėmėsi tirti visą teisės akto turinį, o ne tik pavienes jo sąvokas, rašė išsamius komentarus ir remdamiesi Aristotelio tekstais, ir taikydami kitus scholastinius metodus.
Bartolas de Sasoferatas buvo vienas žymiausių Viduramžių postglosatorių, davęs vardą visai Romos pasaulietinės teisės komentatorių mokyklai – bartolistams. Jis buvo Perudžos ir Bolonijos universitetų auklėtinis, Pizos ir Perudžos universitetų teisės profesorius, civilinės teisės specialistas, Šventosios Romos imperijos imperatoriaus Karolio IV (1316–1378, valdė 1355–1378) patarėjas.

 

 

Plačiau

Publikuota: 2023-09-04 10:40 Atnaujinta: 2023-09-04 07:31
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika