Publikuota 20230918
Aktualu iki 2023-09-24
XVI a. I p.
Oda
Matmenys: restauruoto kairės kojos pusbačio išlikęs aukštis – apie 8 cm, pado ilgis – apie 24 cm, plotis – apie 7 cm; restauruoto dešinės kojos pusbačio išlikęs aukštis – apie 9,5 cm, pado ilgis – apie 24,7 cm, plotis – apie 7,8 cm
Steponavičienė D. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. Rūmų pietinių vartų bokšto tyrimai 1996 metais, radinių inv. Nr.: kairės kojos pusbačio – 876, 1144, 1152/3, 1264, 1303, dešinės kojos pusbačio – 1152/1, 1193, 1328, 1608.
Restauravo Jurgita Kalėjienė, rest. prot. Nr. 527/12951, 528/12952 (Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai)
Odos paviršiaus morfologinius tyrimus atliko Jurgita Kalėjienė, tyrimų Nr. ORN-11, 12 (Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai)
Pluošto morfologinius tyrimus atliko dr. Medeina Steponavičiūtė, tyrimų Nr. KM-40, 41 (Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai)
Loaferais vadinama lengvai apsiaunama į mokasinus panaši žemakulnė odinė avalynė su dekoratyvine juosta priekyje. Loaferų pavadinimą tokio tipo apavas gavo tik XIX a. – pagal avalynės firminį pavadinimą, užregistruotą Londone 1939 m. (angl. loafer – dykinėtojas, bastūnas, keliautojas). Tai elegantiška mokasinų atmaina, kartais įvardijama tiesiog pusbačiais be raištelių.
Šis avalynės modelis yra populiarus šiandien, tačiau tokia patogi ir graži avalynė buvo avima ir daugiau nei prieš 500 metų. Laikui bėgant jos dizainas kito atsižvelgiant į mados tendencijas, tačiau kartais vis pasikartoja ir senojo apavo modeliai.
Pristatoma avalynė buvo surasta 1996 m. atliekant archeologinius tyrimus Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų pietinio korpuso latrinoje. Latrina naudota ir kaip tualetas, ir kaip buitinių atliekų duobė. Čia buvo surasta daugiau kaip 1000 vnt. XVI a. pirma puse datuojamų odinių dirbinių, kurių didžiąją dalį sudarė avalynės detalės ir jų fragmentai. Komplekse vyrauja pusbačiai – avalynė, kurios šoneliai siekia kulkšnį. Išskirti bent keturi čia aptiktų pusbačių modeliai. Dalis restauruotų odinių avalynės radinių jau buvo publikuota Valdovų rūmų muziejaus internetinėje svetainėje:
Šį kartą pristatoma avalynė skirta ketvirto modelio pusbačiams, kurių aptariamame archeologiniame komplekse surastos tik dvi pusporės. Pusbačiai įsispiriami, apvalia smailėjančia noselės dalimi. Jie turėjo smailius V formos liežuvėlius, deja, kairės kojos pusbačio liežuvėlis neišliko – buvo nupjautas ar nukirptas. Pusbačių batviršio kulno dalis taip pat veikiausiai buvo pailginta į viršų ir smailėjo. Viršutiniame batviršių priekinės dalies pakraštyje išlikusios siūlės, kurios sietinos su pusbačių puošyba, būdinga loaferams. Atlikus morfologinius odos tyrimus nustatyta, kad pusbačių detalės buvo išpjautos iš ožkos ir galvijų odos. Išlikusių siūlų fragmentų tyrimai parodė, kad pusbačių siuvimui buvo panaudotas augalinis pluoštas, tikėtina, linas.
Pusbačių apačios detalės neprofiliuotos dešinei ar kairei kojai. Remiantis funkcinėmis deformacijomis ir jungties-šonelio sujungimo vieta, kuri paprastai būdavo medialinėje pusbačių pusėje, galima daryti prielaidą, kad vienas pusbatis yra kairės kojos, kitas – dešinės. Iš to galima spręsti, kad tai vienos poros pusporės.
Restauruota avalynė eksponuojama Valdovų rūmų muziejaus istorinės ir architektūrinės raidos ekspozicijoje.
Medžiagą parengė Jurgita Kalėjienė
Fotografas Vytautas Abramauskas
Fotografas Vytautas Abramauskas
Naudota literatūra
Urbonavičiūtė-Jankauskienė D., Ožalas E. LDK rūmų ir kitų Vilniaus Žemutinės pilies statinių mūrinės latrinos XVI– XVII a., Vilnius, 2023.
Goubitz O., Driel-Murray C., Groenman van Waateringe W. Stepping Through Time: Archaeological Footwear from Prehistoric Times until 1800, Zwolle, 2007.
Puškorius A. „Senojo odinio apavo terminija“, in: Lietuvos archeologija, Vilnius, 2007, t. 30, p. 229–256.
Puškorius A., Kalėjienė J. „XVI a. Vilniaus Žemutinės pilies rūmų dvariškių avalynė“, t. 1, in: Lietuvos pilys, Vilnius, 2005, p. 56–67.
Steponavičienė D. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. Rūmų pietinių vartų bokšto 1996 m. tyrimų ataskaita, Vilnius, 1997, p. 6–9, 80–88.
Rimkutė-Ganusauskienė A. „Naujieji avalynės pavadinimai“, https://etalpykla.lituanistika.lt/fedora/objects/LT-LDB-0001:J.04~2019~1589626483026/datastreams/DS.002.0.01.ARTIC/content [žiūrėta 2023-09-04].
