Publikuota 20230925
Aktualu iki 2023-10-01
Žano Masė (Jean Macé, apie 1600–1672) dirbtuvės (?)
Paryžius, Prancūzija, 1653 m.
Įvairi mediena, kaulas, geležis, stiklas, marmuras; drožyba, raižymas, intarsija, auksavimas, tapyba
198 x 174 x 60 cm
Inv. Nr. VR-344
Kabinetą 2008 m. birželio 23 d. antikvariate „Kunsthandel Oskar Ruff“ (Vokietija) būsimam Valdovų rūmų muziejui įsigijo Lietuvos nacionalinis dailės muziejus. 2009 m. gegužės 27 d. baldas perduotas Nacionaliniam muziejui Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmams
XVII a. Paryžius buvo svarbiausias Europos kabinetų gamybos centras. Prabangių baldų gamybai vis dažniau naudota atvežtinė mediena, ypač juodmedis. Baldų meistrai, dirbę su šia medienos rūšimi, vadinti ébénistes, taip išskiriant juos iš kitų baldų gamintojų.
Per visą XVII a. Paryžiuje pagaminta daugybė juodmedžiu dekoruotų kabinetų. Tipologiškai jie buvo labai panašūs, bet kartu pasižymėjo variantų įvairove. Paryžiuje padirbdinti kabinetai buvo didesni už tuos, kurie pagaminti Augsburge arba Antverpene. Jie statyti ant stalą primenančios apatinės dalies.
Valdovų rūmų muziejuje esančio kabineto autorystė priskiriama žymiam Paryžiaus baldininkui Žanui Masė (Jean Macé, apie 1600–1672). Meistras gimė Blua mieste, kurį laiką mokėsi amato Nyderlanduose, o 1641 m. sugrįžo į Prancūziją. Kartu su Žanu Masė dirbo ir trys jo sūnūs – Klodas (Claude), Izaokas (Isaak) ir Lukas (Lucas).
Kabineto išorė gausiai dekoruota įvairiomis scenomis. Viršutinės dalies stalčių išorėje pavaizduoti dievai Cerera ir Bakchas, vykstantys į Neptūno ir Salacijos vestuves. Kairiųjų durų išorėje vaizduojamas taurę laikantis Bakchas, Venera ir Cerera, o dešiniųjų išorėje – scena su Merkurijumi, padėjusiu galvą Venerai ant krūtinės. Kabineto viduje yra stalčiai ir durelės, už kurių atsiveria mažos salės vaizdas – matyti architektūrinės detalės bei tapyti Marso ir Veneros atvaizdai. Iš viso baldas turi 30 skirtingo dydžio stalčių.
Medžiagą parengė Dalius Avižinis
Fotografas Vytautas Abramauskas
Naudota literatūra
Avižinis D. „Valdovų rūmų muziejaus XVI–XVII a. kabinetai“, in: Chronicon Palatii Magnorum Ducum Lithuaniae, vol. 2: MMXI, comparavit G. Striška, Vilnae, MMXII, p. 359–363.
Baarsen R. 17th-century cabinets, Amsterdam, 2000, p. 49–55.
Kunstgewerbemuseum im Schloss Köpenick. Werke der Raumkunst aus Renaissance, Barock und Rokoko, hrsg. von A. Schönberger, L. Lambacher, München, Berlin, London, New York, 2004, S. 66.
Meistrų, dirbusių su juodmedžiu, sąrašas, in: anticstore.com, https://www.anticstore.com/ebeniste/lettre-m [žiūrėta 2023-09-07].
