Publikuota 20231002
Aktualu iki 2023-10-08
XIV a. pab. – XV a. pr.
Geležis
Ožalas E., Montvilaitė E., Žvirblys A. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. Pietinio korpuso prieigų archeologiniai tyrimai į rytus nuo Valdovų rūmų (trasa III) 2004–2006 m., radinių inv. Nr. 1945 ir 2526.
Stiliaus inv. Nr. 1945 ilgis 15,7 cm, skersmuo ties smaigaliu 0,2 cm, ties storgaliu – 0,7 cm
Konservavo restauratorė Aldona Skučienė, rest. prot. Nr. 531/5386 (Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“)
Stiliaus inv. Nr. 2526 ilgis 13,3 cm, skersmuo ties smaigaliu 0,2 cm, ties storgaliu – 0,6 cm
Konservavo Dainius Šavelis, rest. prot. Nr. 304/6885 (Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai)
Ožalas E., Montvilaitė E. Vilniaus Žemutinės pilies teritorija. Valdovų rūmų vidinio kiemo archeologiniai tyrimai 2006–2008 m., Vilnius, 2008, radinio inv. Nr. M 282.
Stiliaus ilgis 12,6 cm, skersmuo ties smaigaliu 0,3 cm, ties storgaliu – 0,7 cm
Konservavo Arūnas Puškorius, rest. prot. Nr. 694/8535 6885 (Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai)
Rašymo priemonių komplektas – stilius ir vaškuota lentelė – Europoje buvo naudojamas nuo Antikos iki Naujųjų laikų. Tai raštingo visuomenės sluoksnio atributai, naudoti vienuolynuose, bažnyčių, pilių ir miestų administracijose.
Dauguma Viduramžių laikotarpio stilių Europoje yra pagaminti iš vario lydinio, taip pat – sidabro. Metaliniai stiliai su trikampės mentelės pavidalo galu Europos archeologinėje medžiagoje žinomi nuo X amžiaus. Tai, kad jie naudoti, atspindi ir to laikotarpio ikonografiniai šaltiniai.
Geležiniai stiliai yra retesni. Neretai jie būdavo apvelkami vario lydinio skardelės apvalkalu. Tokių pavyzdžių yra Vokietijoje (Štadėje, Žemutinėje Saksonijoje, Liubeke, Šlėzvige-Holšteine), Švedijoje (Lunde) ir kitur. Europoje (Vokietijoje, Lenkijoje, Estijoje, Švedijoje, Danijoje) rastiems metaliniams stiliams itin būdingas reljefinis raidžių „S“ arba „Z“ ornamentas. Retesnis stiliaus puošimo būdas – tordiravimas ar kitoks profiliavimas. Labai daug metalinių stilių Europoje randama XII–XIV a. bažnyčių ir vienuolynų aplinkoje bei senamiesčių sluoksniuose.
Valdovų rūmų muziejaus archeologinių eksponatų kolekcijoje taip pat yra su rašymu susijusių dirbinių – stilių. Jie pagaminti iš kaulo ir geležies. Savo forma stiliai primena ilgus smeigtukus, bet jų bukasis galas, skirtas užrašams nutrinti, skiriasi. Šios rašymo priemonės atliko praktinę paskirtį, dažnai buvo ir dekoro elementai. Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje rasta stilių su raidės „T“ pavidalo, trikampės mentelės ar suapvalintos, rutuliškos formos bukuoju galu.
Trys geležiniai stiliai, kurių bukieji galai yra suapvalintos, rutuliškos arba kūgiškos formos, o strypeliai ties galais profiliuoti, rasti XIV a. pabaigos – XV a. pradžios Vilniaus Žemutinės pilies kultūriniuose sluoksniuose. Tikėtina, kad šie sluoksniai formavosi Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto (1392/1401–1430) valdymo laikais. Čia rasti stiliai, galima sakyti, vaizdžiai papildo šio laikotarpio istorinių tyrimų duomenis.
Istorikų teigimu, XIV a. aštuntajame–devintajame dešimtmetyje prasidėjo nuoseklios rašytinės kultūros Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje plėtra. Istoriografijoje fiksuojama, kad Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto raštinė buvo vienas iš centrų, iš kurio į visuomenę pradėjo sklisti rašytinio dokumento ir rašytinio teksto kultūra, o plintantis raštingumas keitė visuomenę, jos teisinę, politinę ir net ūkio kultūrą, skatino įvairias kūrybines raiškas.
Išsamiai ištyrus Lietuvos valdovo Vytauto raštinėje naudoto gotikinio šrifto kursyvą, išskiriamas 32-iejų raštininkų raštas. Iš jų 11 priskiriama Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto raštinės personalui, metai iš metų rašiusiam įvairius dokumentus ir jų nuorašus. Pagal rašysenos bruožus (duktą, raidžių variantus, dekoro elementus) išskiriamos trys Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto raštinėje dirbusių raštininkų kartos. Vyriausioji raštininkų karta rašė 1392–1406 metais, vidurinė raštininkų karta – 1406–1427 metais, jauniausioji raštininkų karta – 1416–1430 metais.
Medžiagą parengė Dovilė Urbonavičiūtė-Jankauskienė
Fotografas Vytautas Abramauskas
Naudota literatūra
Čapaitė R. Gotikinis kursyvas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto raštinėje, Vilnius, 2007.
Klovas M. Privačių dokumentų atsiradimas ir raida Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XIV a. pabaigoje – XVI a. pradžioje (1529 m.). Daktaro disertacija, Vilnius, 2017.
Marquart M. „Metallische Schreibgriffel des hohen Mittelalters aus Aschaffenburg und ihre Vergleiche“, in: Aschaffenburger Jahrbuch, Bd. 29, 2013, S. 9–63.
Svetikas E. Alytaus kapinynas: christianizacijos šaltiniai, Vilnius, 2003.
Svetikas E. „Vaškuotų lentelių vartojimas Europoje ir galimas jų panaudojimas LDK raštvedyboje XV–XVI a. pradžioje“, in: Lietuvos miestų istorijos šaltiniai, kn. 3, red. koleg. pirmininkas A. Dubonis, Vilnius, 2001, p. 73–96.
Trawicka E. „Stilusy źelazne“, in: Lastadia – najstarsza stocznia Gdańska w świetle badań archeologicznych (ser. Archeologia Gdańska, t. 7), red. B. Kościński, Gdańsk, 2020, s. 511.
