Plyta su duobutėmis

Aktualu iki 2023-08-20
XVI a. pr. (?)
Plotis 14 cm, storis 9,0–8,4 cm
Molis
Kuncevičius A., Tautavičius A., Urbanavičius V. Vilniaus Žemutinės pilies rūmų teritorijos 1989 m. tyrimų ataskaita, radinio inv. Nr. 120.
 
Šimtmečiais naudotos plytos, svarbiausias mūro elementas, visą laiką keitėsi. Kito plytų forma, jų dydis, sudėtis. Viena iš būdingiausių lietuviškųjų plytų, kurios plito Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikotarpiu, išorinių ypatybių buvo braukos. Braukos – tai vienoje plytos pusėje įspausti specialūs grioveliai. Jie žinomi nuo XIII a. pabaigos, bet plačiausiai naudoti XV–XVI amžiuje. Braukos buvo daromos rankų pirštais arba specialiu įrankiu: įspaudžiamos išilgai, skersai ir net įstrižai. Gotikiniuose pastatuose plytos dažniausiai buvo mūrytos braukomis žemyn. Silpdama brauktinių plytų tradicija gyvavo iki pat XVIII a. pabaigos.
1989 m. atliekant Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų pietinio korpuso tyrimus, buvo surasta unikalios plytos dalis. Vienoje plytos pusėje suformuoti ne grioveliai, o duobutės. Tam greičiausiai panaudotas medinis pagaliukas užapvalintu galu. Plytos paviršiuje, išilgai plytos, padarytos keturios eilės 2,0–2,2 cm skersmens ir 0,3–0,8 cm gylio duobučių. Duobutės išdėstytos eilėmis, bet nesilaikant griežtos tvarkos. Išlikusioje 19 cm ilgio plytos dalyje yra 16 (?) duobučių: pirmoje eilėje – 3, antroje – 4, trečioje – 5, ketvirtoje – 4 (?). Antros eilės trečioje duobutėje dar išliko ir stačiakampis griovelis, padarytas greičiausiai smailėjančiu metaliniu įrankiu.
Iki šiol Lietuvoje apie tokio tipo braukas duomenų nebuvo, todėl sunku pasakyti, ar ši plyta – vienetinis atvejis, ar tam tikro laikotarpio vienos iš plytinių išskirtinis ženklas.
 
Medžiagą parengė Egidijus Ožalas
Fotografas Vytautas Abramauskas
 
Naudota literatūra

Levandauskas V. Lietuvos mūro istorija, Kaunas, 2012, p. 153–156.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Kabutis-amuletas iš kiškio šokikaulio

20250414

2019–2020 m. Valdovų rūmų muziejuje vykę archeologiniai tyrimai buvo dosnūs atradimų. Šių tyrimų rezultatai ne tik papildė iki tol sukauptas žinias apie Vilniaus Ankstyvosios mūrinės pilies (XIII a. pab. – XIV a. pr.) aplinkos raidą, bet ir pradžiugino iki tol šioje teritorijoje nematytais radiniais. Vienas tokių – tai kaulinis kabutis-amuletas. Dirbinys pagamintas iš kiškio pėdos kaulo – šokikaulio, viename jo gale išgręžiant skylę pakabinimui.

 

Plačiau

Publikuota: 2023-08-14 08:03 Atnaujinta: 2023-08-14 21:12
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika