Kulkų liejimo žnyplės

Aktualu iki 2023-10-22
XVII a. vid.
Geležies lydinys
Kuncevičius A., Tautavičius A., Urbanavičius V. Vilniaus Žemutinės pilies rūmų teritorijos tyrimai 1992 metais, Vilnius, 1993, radinio inv. Nr. 3614.
Restauravo Aldona Skučienė, rest. prot. Nr. 204/1406 (Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai)
 
1992 m. archeologai, tirdami Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų išorinį kiemą, rado geležines švininių kulkų liejimo žnyples. Viena žnyplių rankena nulūžusi. Žnyplių gale yra apvalių švininių kulkų liejimo forma su liejimo anga vienoje pusėje.
Muškietų kulkos – tai lieti metalo rutuliukai, naudoti kaip muškietų šaudmenys. Kulkos galėjo būti gaminamos iš bet kokio metalo lydinio, tačiau daugelis jų pagamintos iš švino. Šviną galima išlydyti gana žemoje temperatūroje, todėl švininių muškietų rutuliukų buvo įmanoma pasigaminti tiesiog ant laužo. Švino buvo galima lengvai gauti iš tokių šaltinių kaip bažnyčių ar kitų pastatų stogai, langų (vitražų) švininės detalės ar netgi karstai, arba iš naujo išlieti iš senų muškietų rutuliukų. Todėl ruošiantis mūšiui buvo paprasta dirbti su šia medžiaga.
Kai kurie kareiviai su savimi turėdavo tiglį, kuriame lydydavo šviną. Įdėję švino gabalėlių, jį statydavo ant ugnies, kol metalas virsdavo skysčiu. Kulkų liejimo formos, kaip ir rūmų teritorijoje rastas dirbinys, turėjo nedidelę skylutę vienoje formos pusėje, pro kurią, suglaudus abi puses, buvo galima supilti skystį. Švinas greitai atvėsdavo ir sukietėdavo formos viduje. Tada kareivis su žnyplių rankenomis atidarydavo formą ir ištraukdavo pagamintą kietą švininį rutuliuką. Šios formos buvo liejamos tvirtai suglaudus viena prie kitos dvi sferines puses, tačiau visuomet ištekėdavo šiek tiek skysto švino, kuris aplink rutuliuką suformuodavo ploną plutelę. Taip pat susidarydavo plona skiriamoji linija, einanti išilgai linijos, kurioje atveriama forma. Be to, susiformuodavo mažas išsikišęs metalo gabalėlis, vadinamoji „ataugėlė“, ji susidarydavo sukietėjus švinui skylutėje, pro kurią buvo supiltas švinas. Todėl, norint, kad kulka būtų visiškai sferinė ir tiktų šaudymui, nuo jos dar reikėdavo pašalinti „ataugėlę“ ir nušlifuoti paviršių.
Šie įrankiai švininėms kulkoms gaminti naudoti nuo XVI a. pradžios iki XIX a. vidurio. Vėliau, pasikeitus šovinių tipui, jie nebebuvo taip plačiai naudojami.
Valdovų rūmų teritorijoje rastos kulkų liejimo žnyplės greičiausiai yra 1655–1661 m. kovų su Vilnių ir rūmus užėmusia Maskvos kariuomene palikimas.
 
 
Medžiagą parengė Mantvidas Mieliauskas, Dainius Šavelis
Fotografas Vytautas Abramauskas
 
Naudota literatūra
Lyman Cast Bullet Handbook. 3rd Edition, ed. C. Kenneth Ramage, Middlefield, 1980, p. 8–9.
http://firearmshistory.blogspot.com/2010/06/bullets-early-bullets.html.
https://shop.otmtactical.com/The-History-of-Ammunition-The-First-Bullet.html.

 

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Kredensas

20250609

Prancūzijos karaliaus Karolio VIII pradėti ir jo įpėdinių Liudviko XII ir Pranciškaus I vykdyti Italijos karai netikėtai padarė labai didelę įtaką meno raidai. Per 1494–1559 m. karus Prancūzijos kariuomenė buvo užėmusi Florenciją, Romą ir Neapolį. Žmonės, užaugę gotikos aplinkoje, pirmą kartą pamatė naujoviškus renesansinius miestus, rūmus, paveikslų pilnas dirbtuves ir dar daug visko, kas juos labai domino ir skatino įsigyti ar kitais būdais parsivežti į savo gimtinę. Amžininkai mini, kad iš Italijos į Prancūziją keliavo ilgos vilkstinės, prikrautos įvairių daiktų. Kartu vyko meistrai – dailininkai, auksakaliai, skulptoriai ir net baldžiai. Luaros slėnyje tuo metu pradėtos atkurti ar statyti valdovo ir jam artimų didikų rezidencijos, į kurias persikėlė valdovo dvaro gyvenimas, atsirado pirmieji šalyje renesanso ženklai. Naujasis stilius ilgainiui išplito po visą Prancūziją, buvo pastebimas ir baldų puošyboje.
Pirmieji kredensai (it. credenza – indauja) sukurti XV a. Italijoje. Pradžioje tai buvo neaukštos spintelės, puoštos drožinėtais elementais. XVI a., sekant prancūzų meistrais, pradėti gaminti dviaukščiai kredensai. Dviejų dalių kredensas, vadinamasis armoire à deux corps, atsirado Paryžiuje valdant Prancūzijos karaliui Henrikui II (1519–1559). 

 

Plačiau

Publikuota: 2023-10-16 14:06 Atnaujinta: 2023-10-16 09:48
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika