Publikuota 20231016
Aktualu iki 2023-10-22
XVII a. vid.
Geležies lydinys
Kuncevičius A., Tautavičius A., Urbanavičius V. Vilniaus Žemutinės pilies rūmų teritorijos tyrimai 1992 metais, Vilnius, 1993, radinio inv. Nr. 3614.
Restauravo Aldona Skučienė, rest. prot. Nr. 204/1406 (Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai)
1992 m. archeologai, tirdami Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų išorinį kiemą, rado geležines švininių kulkų liejimo žnyples. Viena žnyplių rankena nulūžusi. Žnyplių gale yra apvalių švininių kulkų liejimo forma su liejimo anga vienoje pusėje.
Muškietų kulkos – tai lieti metalo rutuliukai, naudoti kaip muškietų šaudmenys. Kulkos galėjo būti gaminamos iš bet kokio metalo lydinio, tačiau daugelis jų pagamintos iš švino. Šviną galima išlydyti gana žemoje temperatūroje, todėl švininių muškietų rutuliukų buvo įmanoma pasigaminti tiesiog ant laužo. Švino buvo galima lengvai gauti iš tokių šaltinių kaip bažnyčių ar kitų pastatų stogai, langų (vitražų) švininės detalės ar netgi karstai, arba iš naujo išlieti iš senų muškietų rutuliukų. Todėl ruošiantis mūšiui buvo paprasta dirbti su šia medžiaga.
Kai kurie kareiviai su savimi turėdavo tiglį, kuriame lydydavo šviną. Įdėję švino gabalėlių, jį statydavo ant ugnies, kol metalas virsdavo skysčiu. Kulkų liejimo formos, kaip ir rūmų teritorijoje rastas dirbinys, turėjo nedidelę skylutę vienoje formos pusėje, pro kurią, suglaudus abi puses, buvo galima supilti skystį. Švinas greitai atvėsdavo ir sukietėdavo formos viduje. Tada kareivis su žnyplių rankenomis atidarydavo formą ir ištraukdavo pagamintą kietą švininį rutuliuką. Šios formos buvo liejamos tvirtai suglaudus viena prie kitos dvi sferines puses, tačiau visuomet ištekėdavo šiek tiek skysto švino, kuris aplink rutuliuką suformuodavo ploną plutelę. Taip pat susidarydavo plona skiriamoji linija, einanti išilgai linijos, kurioje atveriama forma. Be to, susiformuodavo mažas išsikišęs metalo gabalėlis, vadinamoji „ataugėlė“, ji susidarydavo sukietėjus švinui skylutėje, pro kurią buvo supiltas švinas. Todėl, norint, kad kulka būtų visiškai sferinė ir tiktų šaudymui, nuo jos dar reikėdavo pašalinti „ataugėlę“ ir nušlifuoti paviršių.
Šie įrankiai švininėms kulkoms gaminti naudoti nuo XVI a. pradžios iki XIX a. vidurio. Vėliau, pasikeitus šovinių tipui, jie nebebuvo taip plačiai naudojami.
Valdovų rūmų teritorijoje rastos kulkų liejimo žnyplės greičiausiai yra 1655–1661 m. kovų su Vilnių ir rūmus užėmusia Maskvos kariuomene palikimas.
Medžiagą parengė Mantvidas Mieliauskas, Dainius Šavelis
Fotografas Vytautas Abramauskas
Naudota literatūra
Lyman Cast Bullet Handbook. 3rd Edition, ed. C. Kenneth Ramage, Middlefield, 1980, p. 8–9.
http://firearmshistory.blogspot.com/2010/06/bullets-early-bullets.html.
https://shop.otmtactical.com/The-History-of-Ammunition-The-First-Bullet.html.
