Ženklelis

Ženklelis

20261012

2003–2005 m. atliekant archeologinius tyrimus Valdovų rūmų teritorijoje rastas mažas porcelianinis gėlės formos ženklelis. Jo nugarėlėje išlikęs metalinis tvirtinimas, rodantis, kad jis galėjo būti segamas prie drabužio. Iš pirmo žvilgsnio šis radinys primena nedidelį papuošalą, tačiau tikroji jo paskirtis atsiskleidžia perskaičius ant ženklelio esantį vokišką užrašą: „Reichs Mütterdienst“ – Reicho motinų tarnyba.

 

Plačiau

Gobelenas „Iso mūšis“ (serija „Aleksandro Didžiojo istorija“)

Gobelenas „Iso mūšis“ (serija „Aleksandro Didžiojo istorija“)

20261005

Šis gobelenas – istorinė kompozicija iš serijos „Aleksandro Didžiojo istorija“. Jame vaizduojama Iso mūšio, vykusio 333 m. pr. m. e., scena, kai Persijos karalius Darėjas III Kodomanas buvo nugalėtas ir turėjo bėgti nuo Aleksandro Makedoniečio. Ši pergalė atvėrė Aleksandrui kelią į Siriją ir sudarė sąlygas tolesniam Persijos užkariavimui. 

 

Plačiau

Selterio butelis

Selterio butelis

20260928

Per 2016 m. archeologinius tyrimus Gedimino kalno pietrytinėje papėdėje rasta akmens masės butelio dalis su ąsa. Butelio dugnelis ir dalis sienelių nuskilę. Indas cilindro formos, jo peteliai nuožulnūs, užapvalinti. Ties peteliais yra apskritas įspaudas su ratu išdėstytu užrašu SALE(?)TER, GR. Butelio vidus dengtas pilka, paviršius – netolygiai – ruda ir pilkai ruda glazūra. Indas pagamintas iš šviesiai pilkos akmens masės, matyti ryškios žiedimo rievės.

 

Plačiau

Rozete puošta sudėtinė pypkė

Rozete puošta sudėtinė pypkė

20260921

XVII a. antros pusės pradžioje Vilnių pasiekė nauja mada – tabako rūkymas sudėtinėmis pypkėmis. Nyderlandų miestuose gamintos vientisos, neglazūruotos balto molio pypkės palaipsniui buvo pakeistos Osmanų imperijoje išpopuliarėjusiomis sudėtinėmis pypkėmis.
Šią naują madą pirmiausia lėmė Osmanų imperijos veržimasis į šiaurę ir tiesioginiai kariniai susidūrimai su Abiejų Tautų Respublika. Iš karinių žygių grįžę kariai parsiveždavo rytietiškų daiktų – ginklų, audinių, aprangos detalių bei prabangos prekių. Tarp jų buvo ir turkiškos pypkės, tapusios naujos rūkymo kultūros dalimi.

 

Plačiau

Prausimosi dubuo

Prausimosi dubuo

20260914

Vilniaus Žemutinės pilies Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų teritorijoje archeologų rasti artefaktai liudija, kad tiek Viduramžiais, tiek ir vėlesniais laikais buvo laikomasi tam tikros higienos. Čia gyvenę dvariškiai turėjo įvairių asmens higienos reikmenų – ausų, panagių ar dantų krapštukų, skustuvų, pincetų, šukų, prausimosi dubenų ir naktipuodžių. Taip pat rūmuose buvo įrengtos latrinos, įvestas vandentiekis ir nuotekų šalinimo sistema, statytos pirtys.
Vienas iš higienai skirtų artefaktų – prausimosi dubuo – buvo rastas per 1996 m. Vilniaus Žemutinės pilies rūmų šiaurinio korpuso išorinio kiemo archeologinius tyrimus. Tiesa, perkasoje dubuo aptiktas sudužęs, trūko kelių fragmentų.

 

Plačiau

Palapinės „Zeltbahn M.1915“ kuoliukas

Palapinės „Zeltbahn M.1915“ kuoliukas

20260907

Per 1991 m. Vilniaus Žemutinės pilies Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų archeologinius tyrimus viršutiniame XX a. kultūriniame sluoksnyje, šalia pietrytinio rezidencijos kampo, buvo rastas geros būklės palapinės tvirtinimo kuoliukas. Analizuojant istorinę medžiagą nustatyta, kad radinys buvo vokiškosios „Zeltbahn“ palapinės komplekto dalis.
„Zeltbahn“ tipo palapinės-pastogės Vokietijos kariuomenėje oficialiai įvestos 1892 metais. Karo ministerija šį sprendimą grindė pasikeitusia karo taktika: dėl išaugusių kariuomenės mastų buvo nebeįmanoma kareivių apgyvendinti pastatuose, todėl bivakai (pranc. bivouac – stovykla po atviru dangumi) tapo būtinybe. Šias palapines gaudavo visi puskarininkiai ir eiliniai, išskyrus kavalerijos bei lauko artilerijos dalinių karius.

 

Plačiau

Prancūzijos Didžiosios armijos 25-ojo linijinio pėstininkų pulko uniforminės sagos

Prancūzijos Didžiosios armijos 25-ojo linijinio pėstininkų pulko uniforminės sagos

20260831

Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų Archeologijos rinkinyje saugomos dvi Prancūzijos Didžiosios armijos (pranc. Grande Armée) uniforminės sagos, rastos per 2002 m. ir 2005–2006 m. archeologinius kasinėjimus.
Vizualinis sagų vertinimas atskleidė skirtingą jų išsilaikymo būklę. Saga Nr. M 97 išlikusi geresnės būklės – jos paviršius lygus, o reljefiniai elementai ryškūs ir mažiau paveikti nusidėvėjimo. O saga Nr. 340 yra deformuota, jos paviršius ir kraštai nelygūs, vietomis ištrupėję. Metalą dengia netolygi patina, o apatinėje dešinėje sagos dalyje matomas įkirtimas. Dėl nevienodo išsilaikymo skiriasi ir sagų matmenys: geriau išsilaikiusios sagos skersmuo yra 1,6 cm, o prasčiau išsilaikiusios – 1,5 centimetro. Abiejų sagų centre pavaizduotas skaičius 25, įrėmintas neuždaru apskritimu, kurio galai dekoruoti lauro lapeliais. Virš apskritimo matomas taškelis, o nugarinėje pusėje išlikusios prisiuvimui skirtos kilpelės. Sagos pagamintos iš vario lydinio štampavimo būdu. Remiantis centre esančiu numeriu ir kitais morfologiniais požymiais, jos priskiriamos Prancūzijos Didžiosios armijos 25-ojo linijinio pėstininkų pulko uniformai.

 

Plačiau

Šukos

Šukos

20260824

Šukos nėra retas radinys Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorijoje. Archeologai iki šiol čia yra suradę apie pusšimtį įvairių laikotarpių ir tipų šukų. Šios higienos priemonės gana plačiai aptartos ankstesniuose tyrimuose* – nagrinėtas jų medžiagiškumas, gamybos technologijos, paplitimas ir panaudojimo būdai. Todėl šį kartą į šukas siūloma pažvelgti platesniame kontekste – ne tik kaip į kasdienės higienos reikmenį, bet ir kaip į artefaktą, atspindintį sudėtingą bei mažiau pažintą Valdovų rūmų istorijos etapą.
Aptariamos šukos išsiskiria savo medžiaga ir konstrukcija. Skirtingai nei dažniausiai archeologiniuose kontekstuose aptinkamos kaulinės ar medinės šukos, šios yra pagamintos iš plonos vario lydinio plokštelės, iš kurios išpjauti tankūs dantys. Metalinės šukos yra retesnis radinys nei iš organinių medžiagų pagaminti dirbiniai, tačiau dėl savo patvarumo ir ilgaamžiškumo jos galėjo būti naudojamos ilgą laiką.

 

Plačiau

Iznik ąsotėlis

Iznik ąsotėlis

20260817

2002 m. atliekant archeologinius tyrimus Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje esančių Radvilų rūmų latrinoje, aptiktas vienas gausiausių XVI–XVII a. buitinės keramikos kompleksų. Manoma, kad šie rūmai XVI a. pabaigoje tapo Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų komplekso dalimi – III oficina. Tarp daugybės įprastų buitinių indų rasta ir importinės, baltos keramikos masės šukių, dekoruotų polichrominiais glazūrų piešiniais. Jos priskirtinos Izniko keramikos dirbtuvėms – tai dviejų ąsotėlių ir neidentifikuotos paskirties indų dalys. Kadangi ant šių radinių neaptikta raudonos glazūros, būdingos Izniko keramikos dirbiniams, gamintiems maždaug nuo 1560 m., tikėtina, kad indai pagaminti XVI a. pirmoje pusėje.

 

Plačiau

Barokiniu ornamentu puoštas pypkės vamzdelis

Barokiniu ornamentu puoštas pypkės vamzdelis

20260810

Tarp gausybės Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų archeologijos rinkinyje saugomų vientisinių pypkių vamzdelių yra keli fragmentai, puošti augaliniais ornamentais. Vienas gražiausių tokių pavyzdžių buvo surastas 1992 metais. Šis XVII a. pirmos pusės molinės pypkės vamzdelio fragmentas yra nedidelis, tačiau reikšmingas archeologinis radinys, leidžiantis pažvelgti į ankstyvųjų Naujųjų laikų visuomenės kasdienybę. Reljefiniu barokiniu augaliniu ornamentu puošta pypkė atspindi ne tik to meto estetinį skonį, bet ir platesnius socialinius bei ekonominius procesus. Tokie radiniai liudija naujų vartojimo įpročių sklaidą, intensyvėjančius prekybos ryšius bei tabako rūkymo tradicijos, tapusios svarbia XVII a. kultūros ir kasdienio gyvenimo dalimi, plitimą Europoje.

 

 

Plačiau

smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika