Rozete puošta sudėtinė pypkė

 

XVII a. antros pusės pradžioje Vilnių pasiekė nauja mada – tabako rūkymas sudėtinėmis pypkėmis. Nyderlandų miestuose gamintos vientisos, neglazūruotos balto molio pypkės palaipsniui buvo pakeistos Osmanų imperijoje išpopuliarėjusiomis sudėtinėmis pypkėmis.

 

Šią naują madą pirmiausia lėmė Osmanų imperijos veržimasis į šiaurę ir tiesioginiai kariniai susidūrimai su Abiejų Tautų Respublika. Iš karinių žygių grįžę kariai parsiveždavo rytietiškų daiktų – ginklų, audinių, aprangos detalių bei prabangos prekių. Tarp jų buvo ir turkiškos pypkės, tapusios naujos rūkymo kultūros dalimi.

 

Vieną ankstyviausių sudėtinių pypkių pavyzdžių archeologai aptiko Vilniaus pilių teritorijoje, tyrinėdami Valdovų rūmų vakarinio korpuso S rūsį. Šios pypkės galvutė yra rutulio formos, pagaminta iš baltos molio masės ir padengta žalia bei gelsva glazūra. Šonus puošia reljefinės rozetės. Nors pypkės kaminėlis nudužęs, išlikusi dalis leidžia atpažinti jos tipą ir datuoti radinį. Pypkės ilgis – 4,5 cm, kaminėlio plotis – 2,2 cm, galvutės apačios plotis – 2,6 cm.

 

Manoma, kad ši reta ir išskirtinė pypkė galėjo būti pagaminta ne vėliau kaip 1650–1665 metais. Tačiau tenka pastebėti, kad datuoti ankstyvąsias sudėtines pypkes archeologams yra sudėtinga. Tokios pypkės buvo gaminamos ilgą laiką, o panašūs modeliai naudoti net iki XVIII ar XIX amžiaus. Todėl, nustatant šio radinio datą, remtasi pirmosioms pypkėms būdingais bruožais, analogijomis ir kultūrinio sluoksnio datavimu.

 

Pypkių tyrinėtojai nustatė kelis ankstyvųjų sudėtinių pypkių požymius, pagal kuriuos galima nustatyti jų datavimą: tai yra molio masė, ženklinimas, galvutės dydis ir forma. Pirmosios Vilnių pasiekusios sudėtinės pypkės buvo gaminamos iš baltos arba šviesiai pilkos molio masės, o iš vietinio rausvo molio nulipdytos pypkės dar iki XVIII a. buvo gana retos. Tad tikėtina, kad ši pypkė, kaip ir kitos iš balto molio pagamintos pypkės, atkeliavo iš pietinių Abiejų Tautų Respublikos žemių arba iš Osmanų imperijos.

 

Paprastai ankstyviausios sudėtinės pypkės būdavo neženklintos, išskyrus retus turkiškus variantus. Be to, šių pypkių galvutės buvo mažesnės nei vėlesnio laikotarpio pypkių. Manoma, jog mažesnės galvutės buvo formuojamos todėl, kad tabakas buvo brangi prekė ir taip siekta sumažinti rūkymo išlaidas. Taip pat pastebėta, kad iki XVII a. pabaigos pypkių galvutės neturėjo suformuotos keteros.

 

Taigi, ši pypkė, rasta XVII a. viduriu datuojamame sluoksnyje, atitinka visus ankstyvosioms sudėtinėms pypkėms būdingus bruožus ir gali būti laikoma viena pirmųjų tokio tipo pypkių Vilniuje. Ji yra ne tik retas archeologinis radinys, bet ir svarbus XVII a. viduryje į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę besiskverbiančių kultūrinių Osmanų imperijos įtakų bei besikeičiančių miestiečių kasdienio gyvenimo įpročių liudijimas.