Gobelenas „Karaliaus Kyro dekreto paskelbimas“ (serija „Kyro didžiojo istorija“)

Gobelenas „Karaliaus Kyro dekreto paskelbimas“ (serija „Kyro didžiojo istorija“)
Marteno II Reimbautso (Maarten II Reymbouts) dirbtuvės, Briuselis, Flandrija
Kartono autorius nežinomas
XVI a. pab. – XVII a. pr.
Vilna, šilkas; 410 x 370 cm
Inv. Nr. VR-330
 
Eksponatą 2008 m. balandžio 29 d. iš Valentės Magaradžos (Valente Magaraggia) privačios kolekcijos Paduvoje (Italija) būsimam Nacionaliniam muziejui Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmams įsigijo Lietuvos dailės muziejus. 2009 m. gegužės 27 d. eksponatas perduotas Valdovų rūmų muziejui.
 
Gobelene vaizduojamas pranašo Izaijo knygos 45 skyriuje užrašytas tekstas (Iz 45), kuriame Dievas kreipiasi į Persijos karalių Kyrą, pareikšdamas, kad Jis pasirinko jį savo dieviškos valios įrankiu, nors Kyras Jo nepažįsta. Dievo vedamas Kyras leido į Babiloną ištremtiems izraelitams sugrįžti į Jeruzalę ir atstatyti 586 m. pr. Kr. sunaikintą šventyklą. Audinyje vaizduojamos dvi įvykio scenos: vienoje jų Persijos karalius Kyras skelbia savo dekretą, kitoje šis karalius izraelitų šventyklai grąžina išgrobstytas vertybes. Šv. Rašte rašoma, kad Kyras visoje savo karalystėje žodžiu ir raštu paskelbė tokį sprendimą: „VIEŠPATS, Dangaus Dievas, atidavė man visas žemės karalystes ir pavedė man pastatyti jam Namus Jeruzalėje, kuri yra Jude. Todėl tesileidžia į kelionę visi, kas priklauso jo tautai. Jų Dievas juos telydi!“ (2 Kr 36).
 
Teisėto žemiškojo valdovo atkurta dieviškoji tvarka buvo svarbi tema kontrreformacijos kontekste, kuriame šis gobelenas buvo išaustas. Karališkosios valdžios ir dieviškosios valios sąjunga tapo svarbia katalikų ikonografijos tema. Kyras, nors ir svetimas hebrajų tikėjimui, buvo Dievo pasirinkto valdovo, turinčio įvykdyti dieviškąją misiją, etalonas. Taigi, aprašomą gobeleną galima laikyti teisingo valdymo alegorija ir netiesioginiu Europos monarchijos aukštinimu.
 
Panoraminėje kompozicijoje pasakojimas plėtojamas keliais planais, aiškiai išskiriama pagrindinė scena. Pirmojo plano figūros dėstomos puslankiu. Puslankio šonuose komponuojamos didesnio mastelio figūros mažėja centro link. Taip sukuriama erdvinės perspektyvos iliuzija. Kyras vaizduojamas su prabangiais kalinėtais šarvais, kuriuos gaubia vėjo plaikstomas apsiaustas. Karaliaus galvą puošia auksinė karūna, kairėje rankoje – skeptras. Valdovas skaito dekretą, kurį laiko greta stovintis barzdotas vyras, išsiskiriantis puošniu, gausiai ornamentuotu apdaru. Tai greičiausiai pranašas Izaijas. Karaliaus dešinėje vaizduojamas šarvuotas karys su šalmu ant peties ir strėlių (?) ryšuliu. Kairėje kompozicijos pusėje, arčiau krašto, matomi dar du kariai. Vienas jų, su auksuotais šarvais ir prabangiu kalinėtu šalmu, stovi atsirėmęs į saulės ženklu puoštą skydą, o kitas pasilenkęs deda prabangų metalinį indą. Tarp jų pavaizduotas sunkią auksu kalinėtą skrynią nešantis jaunuolis. Kompozicijos viršuje matyti šventyklos su marmurinėmis kolonomis fragmentas ir kesonais dekoruotos lubos.
 
Pirmojo plano dešinėje priklaupęs barzdotas vyras ilgu gausiai ornamentuotu apdaru gėlių pievoje dėlioja puošnius aukso ir sidabro indus, grąžintus šventyklai. Šalia jo stovi dvi apkaustais dekoruotos skrynios. Kiek aukščiau įkomponuota klūpinčių ir besimeldžiančių žmonių grupė. Dešinės kompozicijos pusės viršuje vaizduojama miesto siena su arkiniais vartais ir daug mažų figūrėlių, pabirusių pievoje, su skryniomis arba nešuliais. Tarp jų, greta kupranugarių, eina du vyrai. Tolimasis kompozicijos planas užpildytas kalvotu peizažu ir dangaus juosta, suskaidyta pavienių medžių siluetais.
 
Audinį rėmina platus bordiūras. Jo kompozicinę struktūrą formuoja groteskinis ornamentas, dalijantis bordiūrą į segmentus. Kiekvienos bordiūro juostos centriniuose segmentuose vaizduoja-mos smulkios medžioklės scenos. Šiuos segmentus rėmina kolonos su groteskiškai stilizuotomis atlantų ir kariatidžių figūromis.
 
Žinoma, kad 1557–1558 m. serijos „Kyro Didžiojo istorija“ dešimties gobelenų kartonus sukūrė Michilis I Koksis (Michiel I Coxcie, Coxie, 1499–1592). Serija atiteko Ispanijos karališkajai šeimai. 1565 –1567 m. dviejų „Kyro Didžiojo istorijos“ serijų kartonus buvo sukūręs ir Stradanas (Stradanus, 1523–1605). Šie gobelenai turėjo papuošti Kozimo apartamentus (Quartiere di Cosimo). Karaliaus Kyro istoriją vaizduojantys audiniai papildė ir Didžiosios Britanijos karališkosios šeimos kolekciją. 1540 m. Vaitholo rūmų inventoriuje minimos aštuonios naujai įsigytos serijos, tarp jų ir „Karaliaus Surrey istorija“, kuri, manoma, ir buvo „Kyro istorija“.
 
Stilistiškai įsigytajam artimas ir gobelenas „Kyras išlaisvina izraelitus“, parduotas „Duran Arte y Subastas“ aukcione 2021 m. lapkričio 25 dieną. Identiški audiniuose vaizduojami indai ir kai kurios figūros.
 
Aptariamas gobelenas datuojamas XVI a. ir yra priskirtas Antverpeno dirbtuvėms. Iki aukciono jis priklausė privačiai kolekcijai Ispanijoje (https://www.duran-subastas.com/en/subasta-lote/talleres-flamencos-s-xvi-tapiz-historia-de-ciro/598-843).
 
Gobelenas „Kyro dekreto paskelbimas“ eksponuojamas Valdovų rūmų muziejaus Barokiniame valdovo miegamajame.
 
Medžiagą parengė dr. Ieva Kuizinienė
Fotografas Vytautas Abramauskas

Naudota literatūra
Campbell Th. P. Tapestry in the Renaissance. Art and Magnificience, New York, 2002, p. 400, 503.
Campbell Th. P. Henry VIII and the Art of Majesty. Tapestries at the Tudor Court, New Haven, London, 2007, p. 254, 255.
Junquera de Vega P. „Tapestries of National Heritage. History of Diana and Ciro“, in: Reales Sitios, vol. 12, 1975, p. 40–50.
Junquera de Vega P., Herrero Carretero C. Catalog of National Heritage tapestries, vol. 1: XVI century, Madrid, 1986, p. 290–296.
Jedzinskaitė-Kuizinienė I. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų gobelenai, Vilnius, 2011, p. 127–129.
Jedzinskaitė-Kuizinienė I. Tapestries of the Palace of the Grand Dukes of Lithuania, Vilnius, 2012, p. 127–129.
Jedzinskaitė-Kuizinienė I. Gobeliny Pałacu Wielkich Ksiąźąt Litewskich, Vilnius, 2013, s. 127–129.
„Flemish Tapestry Cyrus History 16th Century“, in: Durán Arte y Subastas, https://www.duran-subastas.com/en/subasta-lote/talleres-flamencos-s-xvi-tapiz-historia-de-ciro/598-843 [žiūrėta 2026-08-24].

 

 

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Odinis dėklas su įrašais

Odinis dėklas su įrašais

20261019

Odiniai archeologiniai radiniai yra vertingas ir svarbus informacijos šaltinis, padedantis atskleisti įvairius praeities gyvenimo reiškinius ir procesus. Vis dėlto tik labai retais atvejais ši informacija būna išreikšta rašytine ar ikonografine forma. Europos archeologinėje medžiagoje žinomi tokie artefaktai, kaip apavas, diržai, diržo krepšiai ir kitokie dėklai, dekoruoti įrašais ir kitais vaizdiniais elementais. Tačiau Lietuvos archeologinėje medžiagoje kol kas žinoma tik viena odinių radinių grupė, kurią galima traktuoti kaip tokio pobūdžio vaizdinės informacijos šaltinį. Tai – odiniai dėklai su odoje įspaustais gotikiniais įrašais ir juos lydinčiu turtingu dekoru, kurį sudaro geometriniai, architektūriniai, augaliniai motyvai, žmonių ir gyvūnų figūros. Remiantis turima informacija, Lietuvos teritorijoje kol kas tokių dėklų aptikta tik dešimt vienetų, ir visi jie surasti Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje. Europoje šių artefaktų žinoma daugiau kaip penkiasdešimt vienetų, daugiausiai iš Rytų ir Centrinės Europos šalių. Didžioji jų dalis surasta atliekant archeologinius tyrimus dabartinės Lenkijos teritorijoje. Šių dirbinių chronologija santykinai siaura: Lietuvoje jie datuojami XIV a. antra puse – XV a. pradžia, kitose šalyse chronologinės ribos kiek platesnės – XIV–XV amžius. 

 

Plačiau

Publikuota: 2026-11-02 15:29 Atnaujinta: 2026-10-15 15:30
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika