Ženklelis
Aktualu iki 2026-10-02
XX a.
Porcelianas
Ilgis 4 cm, plotis 2 cm, aukštis 0,5 cm 
Blaževičius P., Gendrėnas G., Steponavičienė D. Vilniaus Žemutinės pilies valdovų rūmų teritorija. II oficinos (dvariškių rūmų) 2003–2005 m. archeologinių tyrimų ataskaita, radinio inv. Nr. Kd 1.
 
 
2003–2005 m. atliekant archeologinius tyrimus Valdovų rūmų teritorijoje rastas mažas porcelianinis gėlės formos ženklelis. Jo nugarėlėje išlikęs metalinis tvirtinimas, rodantis, kad jis galėjo būti segamas prie drabužio. Iš pirmo žvilgsnio šis radinys primena nedidelį papuošalą, tačiau tikroji jo paskirtis atsiskleidžia perskaičius ant ženklelio esantį vokišką užrašą: „Reichs Mütterdienst“ – Reicho motinų tarnyba.
 
„Reichsmütterdienst“ buvo įkurta 1934 m. Vokietijoje kaip bendra Nacionalsocialistinės moterų organizacijos (NS-Frauenschaft) ir Vokietijos moterų darbo (Deutsches Frauenwerk) organizacijos dalis. Ji rengė vadinamąsias motinų mokyklas – kursus, kuriuose moterys mokėsi vaikų priežiūros ir namų ūkio pagrindų. „Reichsmütterdienst“ veikė tuo metu, kai nacionalsocialistinis režimas siekė pertvarkyti įvairias visuomenės gyvenimo sritis pagal savo ideologiją. Praktinės žinios čia buvo derinamos su režimo pasaulėžiūra: moteris pirmiausia buvo suprantama kaip namų šeimininkė, auginanti „sveikus“ vaikus nacistinės valstybės gerovei. Iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos šiuose kursuose dalyvavo apie penkis milijonus vokiečių moterų ir merginų.
 
Įdomu tai, kad ženklelio forma ir stilius neprimena politinės organizacijos simbolio. Jame nėra jokio svastikos ženklo ar karinės simbolikos. Vietoj jų matome gėlę, pumpurą ir lapą. Spalvos švelnios, forma dekoratyvi, o pats daiktas vos kelių centimetrų dydžio. Būtent dėl to jis įdomus kaip istorinis šaltinis. Nacionalsocialistinė propaganda ne visada atrodė grėsmingai. Ji galėjo būti pateikiama naudojant šeimos, pagalbos ir kasdienio gyvenimo vaizdinius. Šis porcelianinis ženklelis yra tokios strategijos pavyzdys: politinės organizacijos veikla buvo įprasminama nedideliu, lengvai nešiojamu ir iš pažiūros nepolitiniu daiktu.
 
Šio ženklelio radimo vieta taip pat leidžia pažvelgti į „Reichsmütterdienst“ veiklą platesniame kontekste. Nors ženklelis rastas Valdovų rūmų teritorijoje, tačiau nėra susijęs su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikotarpiu ir negali būti priskiriamas senųjų rūmų gyventojams. Tuo metu rūmų jau nebuvo: XVIII a. pabaigoje – XIX a. pradžioje jie buvo nugriauti Rusijos imperijos administracijos nurodymu, o XIX a. antroje pusėje buvusi rūmų teritorija išlyginta ir paversta parku. Tačiau ženklelio radinys Vilniaus archeologinėje aplinkoje leidžia pažvelgti ir į „Reichsmütterdienst“ veiklos sklaidą už Vokietijos ribų. Atlikti tyrimai rodo, kad kai kurios moterys iš Lietuvos vokiečių bendruomenės prieš Antrąjį pasaulinį karą dalyvavo „Reichsmütterdienst“ programose. Šios moterys vyko į specialius mokymus Vokietijoje ir grįžusios atgal vedė paskaitas ar kursus pagal nacių mokymo programas, įskaitant ir tam tikrą propagandinį turinį. Šios organizacijos pavyzdžiu buvo kuriamos vokiečių moterų ir merginų organizacijos Lietuvoje. Taip buvo skleidžiami ideologiniai modeliai Lietuvos miestuose ir kaimuose.
 
Šiandien šis nacistinės propagandos ženklelis mums primena, kaip ideologija gali formuoti visuomenės požiūrį į moteris. Kartu kyla klausimas, kiek mūsų supratimas apie moters vaidmenį yra asmeninis pasirinkimas, o kiek visuomenės ir valstybės suformuotų lūkesčių rezultatas.
 
Medžiagą parengė Inga Šildiajevaitė
Fotografas Vytautas Abramauskas
 
Naudota literatūra
„Istorinė raida“, in: Valdovų rūmų muziejus, https://www.valdovurumai.lt/lt/rumu-istorija/i/142/istorine-raida/ [žiūrėta 2026-09-21].
Jakubavičienė I. „Moterų vaidmuo Lietuvos vokiečių organizacijų veikloje XX a. 3–4 dešimtmečiuose“, in: Lyčių studijos ir tyrimai, 2009, Nr. 7, p. 48–51.
Pine L. Hitler’s ’National Community’ Society and Culture in Nazi Germany, London, 2017, p. 111–112.
Rolka M. „Mütterschulen im Dritten Reich“, 2015, in: Lebendiges Museum Online, https://www.dhm.de/lemo/kapitel/ns-regime/alltagsleben/muetterschulen [žiūrėta 2026-09-21].

 

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Knyga „Kancyonołas, tey east Knigos psolmu ir giesmių dwasiszku ant garbes Diewuy, Traycioy szwentoy wienatijamuy, ant wartoima baźniczios Dides Kunigayksztistes Lietuwos iszduotos“

Knyga „Kancyonołas, tey east Knigos psolmu ir giesmių dwasiszku ant garbes Diewuy, Traycioy szwentoy wienatijamuy, ant wartoima baźniczios Dides Kunigayksztistes Lietuwos iszduotos“

20261116

Ši knyga – tai kalvinistų giesmynas ir maldynas su daugiabalsėmis (keturbalsėmis) liturginėmis giesmėmis lietuvių kalba.
Pirmą kartą „Kancionalas“ išspausdintas 1781 m. Karaliaučiuje, Hartungų spaustuvėje. Leidinys parengtas pagal 1653 m. Kėdainiuose išspausdintame evangelikų reformatų giesmių ir maldų rinkinyje „Knyga nobažnystės krikščioniškos“ buvusį giesmyną, sudariusį kalvinistų giedamosios liturgijos pagrindą XVII–XVIII amžiuje. Psalmyną su giesmėmis iš lenkų kalbos išvertė ir šiam leidiniui parengė Kėdainių burmistras Steponas Jaugelis-Telega (apie 1600 – po 1666). Pridėjus papildomus 8 psalmių vertimus ir 50 giesmių, 1781 m. buvo išspausdintas „Kancionalas“. Leidinį sudarė 108 lietuviškos psalmės, 207 lietuviškos giesmės ir trys priedai. Kalbinė analizė rodo, kad leidinio sudarytojas – vienas asmuo. Ilgą laikąmanyta, kad knygą parengė reformatų dvasininkas Mykolas Cerauskis (1753–1824). Tuo suabejojo tyrėjai Zigmas Zinkevičius, Ingė Lukšaitė ir Birutė Kabašinskaitė. Pastaroji atliko lyginamąją neabejotinai M. Cerauskio rengtų tekstų ir „Kancionalo“ analizę bei padarė išvadą, kad jis greičiausiai nėra leidinio sudarytojas. 

 

Plačiau

Publikuota: 2026-10-12 07:36 Atnaujinta: 2026-10-02 07:37
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika