Ženklelis

 

 

2003–2005 m. atliekant archeologinius tyrimus Valdovų rūmų teritorijoje rastas mažas porcelianinis gėlės formos ženklelis. Jo nugarėlėje išlikęs metalinis tvirtinimas, rodantis, kad jis galėjo būti segamas prie drabužio. Iš pirmo žvilgsnio šis radinys primena nedidelį papuošalą, tačiau tikroji jo paskirtis atsiskleidžia perskaičius ant ženklelio esantį vokišką užrašą: „Reichs Mütterdienst“ – Reicho motinų tarnyba.

 

„Reichsmütterdienst“ buvo įkurta 1934 m. Vokietijoje kaip bendra Nacionalsocialistinės moterų organizacijos (NS-Frauenschaft) ir Vokietijos moterų darbo (Deutsches Frauenwerk) organizacijos dalis. Ji rengė vadinamąsias motinų mokyklas – kursus, kuriuose moterys mokėsi vaikų priežiūros ir namų ūkio pagrindų. „Reichsmütterdienst“ veikė tuo metu, kai nacionalsocialistinis režimas siekė pertvarkyti įvairias visuomenės gyvenimo sritis pagal savo ideologiją. Praktinės žinios čia buvo derinamos su režimo pasaulėžiūra: moteris pirmiausia buvo suprantama kaip namų šeimininkė, auginanti „sveikus“ vaikus nacistinės valstybės gerovei. Iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos šiuose kursuose dalyvavo apie penkis milijonus vokiečių moterų ir merginų.

 

Įdomu tai, kad ženklelio forma ir stilius neprimena politinės organizacijos simbolio. Jame nėra jokio svastikos ženklo ar karinės simbolikos. Vietoj jų matome gėlę, pumpurą ir lapą. Spalvos švelnios, forma dekoratyvi, o pats daiktas vos kelių centimetrų dydžio. Būtent dėl to jis įdomus kaip istorinis šaltinis. Nacionalsocialistinė propaganda ne visada atrodė grėsmingai. Ji galėjo būti pateikiama naudojant šeimos, pagalbos ir kasdienio gyvenimo vaizdinius. Šis porcelianinis ženklelis yra tokios strategijos pavyzdys: politinės organizacijos veikla buvo įprasminama nedideliu, lengvai nešiojamu ir iš pažiūros nepolitiniu daiktu.

 

Šio ženklelio radimo vieta taip pat leidžia pažvelgti į „Reichsmütterdienst“ veiklą platesniame kontekste. Nors ženklelis rastas Valdovų rūmų teritorijoje, tačiau nėra susijęs su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikotarpiu ir negali būti priskiriamas senųjų rūmų gyventojams. Tuo metu rūmų jau nebuvo: XVIII a. pabaigoje – XIX a. pradžioje jie buvo nugriauti Rusijos imperijos administracijos nurodymu, o XIX a. antroje pusėje buvusi rūmų teritorija išlyginta ir paversta parku. Tačiau ženklelio radinys Vilniaus archeologinėje aplinkoje leidžia pažvelgti ir į „Reichsmütterdienst“ veiklos sklaidą už Vokietijos ribų. Atlikti tyrimai rodo, kad kai kurios moterys iš Lietuvos vokiečių bendruomenės prieš Antrąjį pasaulinį karą dalyvavo „Reichsmütterdienst“ programose. Šios moterys vyko į specialius mokymus Vokietijoje ir grįžusios atgal vedė paskaitas ar kursus pagal nacių mokymo programas, įskaitant ir tam tikrą propagandinį turinį. Šios organizacijos pavyzdžiu buvo kuriamos vokiečių moterų ir merginų organizacijos Lietuvoje. Taip buvo skleidžiami ideologiniai modeliai Lietuvos miestuose ir kaimuose.

 

Šiandien šis nacistinės propagandos ženklelis mums primena, kaip ideologija gali formuoti visuomenės požiūrį į moteris. Kartu kyla klausimas, kiek mūsų supratimas apie moters vaidmenį yra asmeninis pasirinkimas, o kiek visuomenės ir valstybės suformuotų lūkesčių rezultatas.