Izniko piala

1989 m. archeologai Valdovų rūmų rytinio korpuso ankstyviausios gotikinės dalies, pastatytos XVI a. antrajame dešimtmetyje, latrinos šachtoje aptiko gerai išlikusių keraminių indų rinkinį. Tarp radinių išsiskyrė smulkios baltos molio masės indelio šukės (16 vnt.), iš kurių buvo atkurtas plonasienis rytietiškas dubenėlis – piala.

 

Piala pagaminta iš baltos frito keramikos, dar kitaip vadinamos akmens mase ar pusiau majolika. Išorinę jos dalį puošia poglazūrinis kobalto mėlynumo augalinis motyvas su grakščiai vingiuojančiais elementais ir retais žiedeliais. Vidinėje pusėje, indelio centre, dviguba linija įrėmintame apskritime, įkomponuota augalo šakelė, primenanti vynuogės kekę. Likęs paviršius dekoruotas trikampiu išdėstytomis didesnių ir mažesnių apskritimų grupėmis, kurių vidus užpildytas turkio žydrumo glazūra, o tarp jų įterptos mėlynos bangelės. Pialos pakraštėlis iš vidaus ir išorės apjuostas dviguba linija. Pagal keramikos masės sudėtį ir dekoravimo pobūdį indelis priskiriamas Izniko keramikos dirbtuvėms.

 

Izniko keramika pavadinta Anatolijos miesto, esančio dabartinės Turkijos teritorijoje, vardu. Šio miesto suklestėjimas siejamas su Osmanų imperijos sultono Suleimano Didžiojo (1520–1566) valdymo laikotarpiu, kai Iznikas oficialiai pripažintas pagrindiniu keramikos centru Osmanų imperijoje. Nors ankstyvoji Izniko keramikos gamyba iš esmės tęsė ankstesnes seldžiukų ir islamo akmens masės gamybos tradicijas, XV a. pabaigos – XVI a. aukštos kokybės keramikos dirbinius įkvėpė kinų mėlynai balti Mingų dinastijos (1368–1644) porceliano indai. Jie į Osmanų imperiją buvo importuojami dar prieš sultonui Mechmedui II (1444, 1451–1481) užkariaujant Konstantinopolį 1453 metais. Šie indai buvo laikomi prabangos, prestižo ir statuso simboliu, juos entuziastingai kolekcionavo Osmanų imperijos sultonai. Kadangi porceliano importas buvo brangus, sultonai skatino vietos meistrus kurti jo alternatyvas. Kaip ir europiečiai, turkai nemokėjo pagaminti tikrojo kietojo porceliano (tam trūko kaolino), todėl, naudodami vietinius išteklius, sukūrė unikalią keramikos masę. Izniko keramika gaminama ne iš įprasto molio, o iš masės, kurioje yra labai daug kvarco (iki 75–85 %) ir frito – smulkinto stiklo. Dėl to dirbiniai įgauna tvirtumo ir išskirtinio blizgesio. Paviršių padengus baltu angobu (skystu moliu), išgautas akinantis kinų porceliano baltumas, sudaręs puikų pagrindą dekoruoti geidžiamais raštais, kurie vėliau buvo padengiami bespalve glazūra. XVI amžius laikomas Izniko keramikos gamybos aukso amžiumi – tuo metu sukurti dirbiniai savo išvaizda ir atlikimo kokybe stulbinamai priminė Mingų dinastijos porcelianą. Izniko keramikai buvo vieni pirmųjų ir sėkmingiausių kinų porceliano mėgdžiotojų pasaulyje. Šią techniką jie sėkmingai įvaldė jau XV a. pabaigoje – XVI a. pradžioje – gerokai anksčiau nei italai, olandai ar portugalai. Tad, kol Europa dar tik svajojo apie porcelianą, Osmanų imperijos rūmų dirbtuvių meistrai jau kūrė išskirtinę keramiką, skirtą imperijos didybei ir prabangai pabrėžti.

 

Izniko buitinė keramika pagal gamybos ir dekoravimo pobūdį skirstoma į kelis laikotarpius. Ankstyvoji keramika perėmė klasikinę Mingų dinastijos mėlynai baltą spalvų gamą ir tiesiogiai kopijavo kiniškus dekoratyvinius motyvus. 1520–1540 m. mėlynus raštus papildė nauja spalva – turkio žydrumo glazūra, išgaunama naudojant vario oksido pigmentus. Šiame etape vis dar ryški kinų porceliano dekoravimo įtaka – tiesiogiai kopijuojami jo motyvai, tačiau jie derinami su vietinio islamo meno tradicijomis. Po 1540 m. spalvinę glazūrų paletę papildo alyvuogių žalia ir mangano violetinė spalvos. Šiuo laikotarpiu kinų porceliano dekore vaizduojamas gėles (chrizantemas, bijūnus, kamelijas, lotosus) ir su jomis siejamą simboliką palaipsniui keičia vietinės augalijos (tulpių, gvazdikų, hiacintų, našlaičių ir granatų žiedų) motyvai, kuriuos itin mėgo osmanų diduomenė. Apie 1560 m. pradėtos naudoti naujos glazūros – smaragdo žalia ir skaisčiai raudona, išgaunama naudojant geležies oksidą. Raudono pigmento naudojimas keramikos puošyboje yra vienas svarbiausių požymių, leidžiančių jos gamybą priskirti XVI a. antrai pusei. Šiuo laikotarpiu galutinai susiformuoja unikalus, ryškus ir veržlus osmanų keramikos braižas bei koloritas – šešių spalvų derinys: mėlynos, žydros, juodos, žalios, raudonos ir baltos keramikos pagrindo. Izniko keramikos klestėjimas tęsėsi iki pat XVII a. pradžios, kai prasidėjo dirbtuvių nuosmukis.

 

Rūmų latrinoje surasta piala pagal dekoravimo pobūdį priskirtina 1520–1540 m. gamybos etapui, kai baltai mėlyną glazūrų paletę papildė nauja – turkio žydrumo – spalva. Pialos dekore atsiskleidžia dviejų skirtingų Rytų kultūrų sintezė, kurioje susipina jų vizualiniai simboliai ir metaforos. Pialos centre esantis apskritimas su vynuogės šakele ir išorėje vingiuojantis augalinis motyvas vis dar atspindi tipinę Mingų porceliano dekoro komponavimo schemą, kurioje kiekvienas elementas turėjo simbolinę reikšmę. Vynuogė kinų kultūroje simbolizavo gausą, derlingumą ir vaisingumą, o ją juosiantis apskritimas reiškė šių vertybių apsaugą. O likęs vidinis pialos fonas užpildytas jau osmaniškais cintamani simboliais. Osmanų kultūroje trys trikampiu išdėstyti apskritimai simbolizavo leopardo dėmes, o banguotos linijos – tigro kailio raštą. Šis derinys keramikos dekore pasirodė maždaug nuo 1520 m. ir reprezentavo osmanų sultonų narsą, galią bei imperatorišką didingumą.

 

Įdomu tai, kad, be tradicinių rytietiškų gėrimų – arbatos, šerbeto ir bozos, – Osmanų imperijoje jau XVI a. viduryje iš pialų buvo geriama ir kava. Šio gėrimo populiarumas sparčiai augo, o 1554 m. Stambule buvo atidaryta pirmoji vieša kavinė. Kavos gėrimo tradicija kartu su prabangiais indais pamažu plito ir Europoje, pasiekdama valdovų dvarus.

 

Atsižvelgiant į istorinius ir archeologinius duomenis, Valdovų rūmų rytinio korpuso gotikinė dalis, kurios latrinoje aptikta piala, siejama su Lenkijos ir Lietuvos valdovės Bonos Sforcos (1494–1557) ir jos dvaro apartamentais. Tai leidžia manyti, kad šis išskirtinis, subtilia Rytų kultūrų simbolika pasižymintis indelis galėjo priklausyti aukštesnio socialinio sluoksnio atstovams, šiuo atveju – valdovės aplinkos žmonėms.

 

Daugiau Valdovų rūmų muziejaus archeologinių Izniko keramikos eksponatų:

 

Su panašaus laikotarpio Izniko keramikos dekoravimo pavyzdžiais galima susipažinti paspaudus šias nuorodas: