Selterio butelis

Selterio butelis
Aktualu iki 2026-10-04
XIX a.
Akmens masė, glazūra
Butelio angos skersmuo – 3,1 cm, sienelės storis – 0,5 cm; ąsos ilgis – 7,1 cm, plotis – 1,2 cm, storis – 1,5 cm
Kurila L. Vilniaus pilių teritorijos su įtvirtinimais, pastatais ir jų liekanomis (u. k. 1791) (Vilniaus m.) detaliųjų archeologinių tyrimų 2016 m. ataskaita, radinio inv. Nr. 255
 
Per 2016 m. archeologinius tyrimus Gedimino kalno pietrytinėje papėdėje rasta akmens masės butelio dalis su ąsa. Butelio dugnelis ir dalis sienelių nuskilę. Indas cilindro formos, jo peteliai nuožulnūs, užapvalinti. Ties peteliais yra apskritas įspaudas su ratu išdėstytu užrašu SALE(?)TER, GR. Butelio vidus dengtas pilka, paviršius – netolygiai – ruda ir pilkai ruda glazūra. Indas pagamintas iš šviesiai pilkos akmens masės, matyti ryškios žiedimo rievės.
 
Aptariamas eksponatas savo forma, proporcijomis ir žymėjimu panašus į mineraliniam vandeniui laikyti skirtus indus, naudotus Vokietijoje, Prancūzijoje ir kitose Europos šalyse. Akmens masės buteliai buvo gana išradingai suprojektuoti, kad išsaugotų vandens šviežumą ir gazuotumą. Indai trumpu kakliuku iki pat viršaus būdavo pripildomi vandens, prisodrinto anglies dioksido, sandariai užkemšami ir užsandarinami, kad nepatektų oro ir būtų išsaugotas putojimas ir skonis. Kol oro burbulų būdavo mažai (arba, idealiu atveju, visai nebūdavo) ir kamštis laikėsi, uždarytame butelyje vanduo savo unikalias savybes išsaugodavo ilgus mėnesius. Mineralinio vandens ir selterio tyrimams bei jo naudai sveikatai XIX a. buvo skiriama daug dėmesio. XIX a. viduryje Vysbadeno žemės ūkio instituto chemikas analitikas dr. Karlas Remigijus Frezenijus (Carl Remigius Fresenius) penkiolika metų laikė selterio vandenį ir, pakartotinai jį ištyręs, nustatė, kad jo cheminės savybės beveik nepakito.
 
XIX a. Vilniaus gyventojai mėgavosi selterio vandens skoniu, vilniečiams buvo žinoma dauguma dabartinių mineralinių vandenų. Nuo XIX a. vidurio buvo steigiamos dirbtinių mineralinių vandenų daryklos. Mineraliniai vandenys populiarėjo dėl gydomųjų savybių.
 
Medžiagą parengė Milda Samulionytė-Zikarienė
Fotografas Vytautas Abramauskas
 
Naudota literatūra ir šaltiniai
Ambrulevičiūtė A. „Maisto produktų parduotuvės Vilniuje XIX a. pabaigoje – XX a.“, in: Kintančios Lietuvos visuomenė: struktūros, veikėjai, idėjos, Vilnius, 2015, p. 377–390.
„Sensationsfund: 200 Jahre alte Seltersflasche geborgen“, in: Frankfurter Neue Presse, https://www.fnp.de/lokales/limburg-weilburg/brechen-ort116579/sensationsfund-jahre-alte-seltersflasche-geborgen-10924662.html [žiūrėta 2026-06-16].
„Butelis“, in: LDKVR eksponatų lobynas, https://eksponatai.valdovurumai.lt/lt/eksponatu-lobynas/i/11991/butelis/48/ [žiūrėta 2026-06-16].

 

 

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Knyga „Kancyonołas, tey east Knigos psolmu ir giesmių dwasiszku ant garbes Diewuy, Traycioy szwentoy wienatijamuy, ant wartoima baźniczios Dides Kunigayksztistes Lietuwos iszduotos“

Knyga „Kancyonołas, tey east Knigos psolmu ir giesmių dwasiszku ant garbes Diewuy, Traycioy szwentoy wienatijamuy, ant wartoima baźniczios Dides Kunigayksztistes Lietuwos iszduotos“

20261116

Ši knyga – tai kalvinistų giesmynas ir maldynas su daugiabalsėmis (keturbalsėmis) liturginėmis giesmėmis lietuvių kalba.
Pirmą kartą „Kancionalas“ išspausdintas 1781 m. Karaliaučiuje, Hartungų spaustuvėje. Leidinys parengtas pagal 1653 m. Kėdainiuose išspausdintame evangelikų reformatų giesmių ir maldų rinkinyje „Knyga nobažnystės krikščioniškos“ buvusį giesmyną, sudariusį kalvinistų giedamosios liturgijos pagrindą XVII–XVIII amžiuje. Psalmyną su giesmėmis iš lenkų kalbos išvertė ir šiam leidiniui parengė Kėdainių burmistras Steponas Jaugelis-Telega (apie 1600 – po 1666). Pridėjus papildomus 8 psalmių vertimus ir 50 giesmių, 1781 m. buvo išspausdintas „Kancionalas“. Leidinį sudarė 108 lietuviškos psalmės, 207 lietuviškos giesmės ir trys priedai. Kalbinė analizė rodo, kad leidinio sudarytojas – vienas asmuo. Ilgą laikąmanyta, kad knygą parengė reformatų dvasininkas Mykolas Cerauskis (1753–1824). Tuo suabejojo tyrėjai Zigmas Zinkevičius, Ingė Lukšaitė ir Birutė Kabašinskaitė. Pastaroji atliko lyginamąją neabejotinai M. Cerauskio rengtų tekstų ir „Kancionalo“ analizę bei padarė išvadą, kad jis greičiausiai nėra leidinio sudarytojas. 

 

Plačiau

Publikuota: 2026-09-28 07:19 Atnaujinta: 2026-09-21 08:36
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika