Publikuota 20261123
XIV a. pab. – XV a. pr.
2,7 × 6,8 cm
Striška G. Vilniaus Žemutinės pilies valdovų rūmų teritorija. Rūmų vidinio kiemo 2005 m. tyrimai, radinio inv. Nr. 354.
Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų Vilniuje vidinio kiemo teritorijoje rastas drožinėtas reljefinės dekoratyvinės kaulinės plokštelės fragmentas. Tai 2,7 cm pločio gyvūno ilgojo kaulo nuopjova, kurios vienoje pusėje išdrožta reljefinė kompozicija – stovinčio ar sklendžiančio angelo figūra, apsupta akanto lapų. Išliko tik dalis angelo figūros – kojos ir sparno dalis nugarinėje pusėje. Fragmentiškai išlikusios plokštelės aukštis siekia vos 6,8 cm.
Kitoje, išvirkščiojoje, kaulinio dirbinio pusėje matyti pjovimo žymių. Čia suformuota lygi plokštuma, leidžianti detalę priglausti prie kito paviršiaus. Pjūklelio dantų žymių išliko ir ant dirbinio apatinės dalies, kuri nupjauta maždaug 30-ies laipsnių kampu. Tikėtina, kad šis dirbinys yra tik viena iš panašių plokštelių jungiamo ornamento dalių ir turėjo būti naudojamas kompozicijos apačioje, kairėje pusėje.
Panašios kaulinės plokštelės naudotos baldų, knygų viršelių, dėžučių ar skrynelių apdailai bei altorėliams. Angelų ir akanto lapų ornamentais puoštos plokštelės būdavo jungiamos į juostas, paremdavo kitas kompozicijas arba sudarydavo savarankišką dirbinio puošybos elementą.
Pasaulio muziejuose saugoma ne viena vertybė, kuriai panaudotos angelo motyvais dekoruotos kaulinės plokštelės. Keletas tokių pavyzdžių: Metropoliteno meno muziejuje (Niujorkas) saugoma spintelės plokštė su kaulinėmis intarsijomis, Volterso meno muziejuje (Baltimorė) – šešiakampė skrynutė, Fitsviliamo muziejuje (Kembridžo universitetas) – dar viena šešiakampė skrynutė, Britų muziejuje (Londonas) – stačiakampė dėžutė su laiptuotu kupolo formos dangteliu, Valensijos katedros muziejuje – taip pat stačiakampė skrynutė su kaulinėmis intarsijomis.
Visi minėti gaminiai priskiriami Baldasarės Embriako (Baldassare degli Embriachi) šeimai priklausiusioms dirbtuvėms, veikusioms Italijoje XIV a. pabaigoje – XV a. pradžioje. Šiose dirbtuvėse dirbo meistras Džovanis di Jakopas (Giovanni di Jacopo), jose buvo gaminamos medinės vestuvinės skrynutės, altorėliai, o šių gaminių puošybai naudotas auksavimas, dažymas ir iš paprasto ar prabangesnio dramblio kaulo drožinėtos plokštelės, vaizduojančios religines ar mitologines scenas bei kitas istorijas.
Vilniaus Žemutinės pilies didžiųjų kunigaikščių rezidencijoje rasta įvairių kaulo dirbinių – šachmatų figūrėlių, aprangos detalių, karolių ir kt. Nuo XIV a. daugėja ir įvežtinių dirbinių iš vėplio ilties, dramblio kaulo. Vienas įspūdingiausių radinių iš dramblio kaulo – Vilniaus katedros lobyne saugomas XIV a. trečiuoju dešimtmečiu datuojamas dviejų dalių kilnojamasis altorėlis, priskiriamas Prancūzijos meistrų dirbtuvėms.
Vilniaus Žemutinės pilies didžiųjų kunigaikščių rezidencijoje rasta drožinėta plokštelė galėjo puošti tiek skrynutę, tiek ir religinio turinio altorėlį.
Medžiagą parengė Gintautas Striška
Fotografas Vytautas Abramauskas
Naudota literatūra
„Bridal Casket with Scenes from the Life of Paris“, in: The Walters Art Museum, https://art.thewalters.org/object/71.242/ [žiūrėta 2026-10-13].
„Cabinet frontal with panels from two Embriachi caskets“, in: The Metropolitan Museum of Art, https://www.metmuseum.org/art/collection/search/464455 [žiūrėta 2026-10-13].
„Embriachi workshop“, in: Wikipedia, https://en.wikipedia.org/wiki/Embriachi_workshop [žiūrėta 2026-10-13].
Šatavičiūtė L. „Kaulo dirbiniai“, in: Visuotinė lietuvių enciklopedija, https://www.vle.lt/straipsnis/kaulo-dirbiniai/ [žiūrėta 2026-10-13].
Vilniaus katedros lobynas, sud. R. Budrys, V. Dolinskas, Vilnius, 2002.
