Odinis dėklas su įrašais

 

Odiniai archeologiniai radiniai yra vertingas ir svarbus informacijos šaltinis, padedantis atskleisti įvairius praeities gyvenimo reiškinius ir procesus. Vis dėlto tik labai retais atvejais ši informacija būna išreikšta rašytine ar ikonografine forma. Europos archeologinėje medžiagoje žinomi tokie artefaktai, kaip apavas, diržai, diržo krepšiai ir kitokie dėklai, dekoruoti įrašais ir kitais vaizdiniais elementais. Tačiau Lietuvos archeologinėje medžiagoje kol kas žinoma tik viena odinių radinių grupė, kurią galima traktuoti kaip tokio pobūdžio vaizdinės informacijos šaltinį. Tai – odiniai dėklai su odoje įspaustais gotikiniais įrašais ir juos lydinčiu turtingu dekoru, kurį sudaro geometriniai, architektūriniai, augaliniai motyvai, žmonių ir gyvūnų figūros. Remiantis turima informacija, Lietuvos teritorijoje kol kas tokių dėklų aptikta tik dešimt vienetų, ir visi jie surasti Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje. Europoje šių artefaktų žinoma daugiau kaip penkiasdešimt vienetų, daugiausiai iš Rytų ir Centrinės Europos šalių. Didžioji jų dalis surasta atliekant archeologinius tyrimus dabartinės Lenkijos teritorijoje. Šių dirbinių chronologija santykinai siaura: Lietuvoje jie datuojami XIV a. antra puse – XV a. pradžia, kitose šalyse chronologinės ribos kiek platesnės – XIV–XV amžius.

 

Pristatomas odinis dėklas su įrašais buvo surastas 2006 m. atliekant archeologinius tyrimus Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje, Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų pietinio korpuso prieigose. Dirbinys yra stačiakampio formos su pailginta trapecine viršutine dalimi. Jis pagamintas iš išilgai sulenktos detalės, susiuvant jos kraštus apmėtymo siūle, tačiau paliekant neužsiūtas angas viršutinėje ir apatinėje dalyse. Dėklo numanoma vidinė talpa nedidelė: jame galėjo būti laikomas daiktas, kurio storis mažesnis nei 1 cm. Jis pasiūtas iš tvirtos, lankstumu nepasižyminčios galvijų odos. Dėklas dekoruotas taikant spaudimo techniką, panaudojant klišę, o ne atskirus spaudiklius. Abiejose dirbinio pusėse dekoras vienodas: vertikaliai gotikiniu šriftu užrašytas vardas – MARIA, virš jo įspausta heraldinė lelija, o įrašas įrėmintas geometriniais motyvais dekoruotu apvadu.

 

Ilgą laiką nebuvo žinoma tokio tipo dėklų, vadintų tiesiog amuletais, paskirtis. Tačiau, remiantis naujausių tyrimų duomenimis, galima teigti, kad šie dirbiniai Viduramžių pasiuntinių (kurjerių) buvo naudojami kaip tam tikri skiriamieji ženklai, identifikatoriai. Jie, kaip ir kiti pasiuntinių atributai, turėjo rodyti teikiamų paslaugų teisėtumą, o kartu suteikti tam tikrą apsaugą bei neliečiamumą ir taip užtikrinti greitą bei saugų siuntėjo informacijos perdavimą. Pasiuntinių paslaugomis, siunčiant laiškus bei dokumentus ar galimai ir žodžiu perduodant žinias, naudojosi pasaulietinės ir bažnytinės valdžios atstovai, prekybinės organizacijos, religinės brolijos ir pan. Įrašai ir kita identifikatoriuose užfiksuota vaizdinė informacija neretai suteikia galimybę juos priskirti konkretiems pasiuntinius delegavusiems asmenims ar organizacijoms. Net nustačius šių dėklų paskirtį, lieka daug neatsakytų klausimų apie jų panaudojimo būdą ir kitus funkcionavimo ypatumus. Nėra informacijos apie tai, kokie objektai buvo laikomi dėklų viduje. Neaišku ir kaip šie dėklai buvo nešiojami.

 

Užrašytas Marijos vardas, remiantis analogijomis, leidžia pristatomą dėklą-identifikatorių priskirti krikščioniškoms Marijos brolijoms. Viduramžiais krikščioniškos brolijos buvo bažnytinės valdžios įsteigtos dvasininkų ir pasauliečių draugijos, kurios užsiimdavo tiek religine, tiek ir visuomenine veikla. Pirmoji žinoma krikščioniška brolija Vilniuje įsikūrė prie parapinės Šv. Jono bažnyčios tik 1430 m., planuotos Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto karūnacijos išvakarėse. Tiksliau šiuos ir kitus Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje surastus dėklus-identifikatorius priskirti konkrečioms brolijoms sudėtinga dėl iki pat XVI a. antros pusės turimų itin menkų žinių apie krikščioniškų brolijų steigimą ir veiklą Lietuvos teritorijoje. Europoje ankstyviausi religinių brolijų pasiuntinių identifikatoriai datuojami XIV a., tačiau didesnė jų dalis žinoma iš XV a. archeologinių sluoksnių. Kaimyninėje Lenkijoje aptikti dėklai buvo identifikuoti kaip kristologinių, Marijos kulto ir Šv. Jono evangelisto brolijų skiriamieji ženklai. Dalis jų buvo pagaminti vienintelėje šiandien žinomoje tokių identifikatorių gamybos vietoje – Nysos mieste, Silezijoje (Lenkija). Manoma, kad ten galėjo būti pagamintas ir šis Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje surastas identifikatorius. Tikėtina kad jis ne tik buvo pagamintas Lenkijoje, bet ir priklausė ne vietinei, o Lenkijoje įsteigtai religinei organizacijai.

 

Pristatomą eksponatą galima pamatyti nuolatinėje Valdovų rūmų muziejaus ekspozicijoje (I maršrutas „Istorija, archeologija, architektūra“, 4 salė, 4.4 vitrina).

 

Šventosios Romos imperijos pasiuntinys (žaidimo korta, XV a.):

https://www.khm.at/en/artworks/playing-card-holy-roman-empire-messenger-two-from-the-so-called-hofaemterspiel-91119