Gobelenas „Iso mūšis“ (serija „Aleksandro Didžiojo istorija“)

 

 

Šis gobelenas – istorinė kompozicija iš serijos „Aleksandro Didžiojo istorija“. Jame vaizduojama Iso mūšio, vykusio 333 m. pr. m. e., scena, kai Persijos karalius Darėjas III Kodomanas buvo nugalėtas ir turėjo bėgti nuo Aleksandro Makedoniečio. Ši pergalė atvėrė Aleksandrui kelią į Siriją ir sudarė sąlygas tolesniam Persijos užkariavimui. Kairėje pirmojo plano kompozicijos pusėje vaizduojamas raitas Aleksandras, vilkintis puošniais romėnų kario šarvais ir rankoje laikantis skeptrą. Išskirtiniai ir karvedžio žirgo apdarai: nugarą dengia marga, kraštuose ornamentuota gūnia, krūtinę puošia plati juosta su stilizuota liūto galva. Aleksandro dešinėje matomas karys su ietimi ir greta einančiu šunimi. Karvedžio kairėje – žygiuojančių ginkluotų karių kolona, visi jie nešini skydais, ietimis, kalavijais ir vėliavomis. Dešinėje kompozicijos pusėje – gerokai mažesnio mastelio kariūnų ir raitelių virtinė, judanti medžių properšoje atsiveriančio Iso miesto link. Kompozicija kiek nupjauta dešinėje. Piešinys, spalvų gama ir audimo kokybė panašūs į žinomus Audenardės dirbtuvių audinius. Vyrauja ochros, žali ir melsvi atspalviai. Audinio bordiūrai neišlikę.

 

Aleksandro Didžiojo istorija gobelenuose išpopuliarėjo kaip karališkiems žygdarbiams šlovinti tinkama tema. Šio siužeto gobelenai buvo labai populiarūs Europos valdovų ir didikų rezidencijose XVI–XVII amžiais. Valdovų rūmų muziejaus gobeleno prototipu laikytina Vidževano bazilikos muziejuje (Museo del Tesoro del Duomo) saugoma penkių gobelenų serija „Geltona“ (it. „Gialla“). Gobelenai išausti iš vilnos ir šilko, vidutinės kokybės, su Audenardės miesto ir dviejų audėjų signatūromis. Viena signatūra priklauso Pjerui van Kerchenui (Pierre van Kerchen), kitą sudaro inicialai AR, priklausantys Audenardės audėjui Antonui Robijnsui (Antoon Robbijns), aktyviai dirbusiam nuo 1595 iki 1648 metų. Gobelenai datuojami XVI a. trečiu ketvirčiu. Serijai priklausančio gobeleno „Iso mūšis“ (346 x 383 cm, be ženklų) kompozicija panaši į minėto audinio. Pirmame plane vaizduojamas ant žirgo sėdintis Aleksandras Makedonietis su skeptru rankoje, o už jo esančiame peizaže matyti išsibarstę kariai. Dešinėje parodomas Iso miesto užkariavimas. Lyginant šiuos audinius, akivaizdu, kad Vidževano gobeleno kompozicija dinamiškesnė, įvairesni ir tikslesni kariūnų bei žirgų judesiai, turtingesnė figūrų drabužių ornamentika. Be gobeleno „Iso mūšis“, serijai priklauso šie audiniai: „Aleksandras Didysis priima ambasadorių“, „Aleksandro Didžiojo didybė“, „Aleksandras Didysis, priimantis Kipro ir Finikijos karalių karūnas“ ir ciklą baigiantis darbas „Aleksandro Didžiojo susitikimas su aukščiausiuoju šventiku Džadu“. Į du pastaruosius gobelenus panašios kompozicijos dabar saugomos ir Šarvaro pilyje Vengrijoje. Visų penkių gobelenų bordiūrai vienodi: dekoruoti augaliniais motyvais, tarp horizontalių frizų centre įpintos meilės scenos. Apatiniuose kampuose komponuojami Veneros ir Kupidono atvaizdai, įsprausti į miniatiūrinius architektoninius elementus, viršutiniuose kampuose – Atsargumo, Stiprybės ir Pergalės personifikacijos. Manoma, kad šiai „Aleksandro Didžiojo istorijai“ iš viso priklausė aštuoni gobelenai, trys iš jų dingę arba sunaikinti. Gobelenų išaudimo data nurodoma 1595–1621 metai.

 

Stilistiškai savo kompozicija, motyvais, figūrų piešiniu bei koloritu panašus, tikėtina, tos pačios serijos gobelenas buvo parduodamas „Newel“ aukcione Niujorke (https://www.newel.com/product/flemish-17th-century-tapestry-titled-assassination-of-alexander-the-great).

 

Gobelenas „Iso mūšis“ eksponuojamas Valdovų rūmų muziejaus I renesansinėje antikameroje.