Prahos grašis – tai Čekijos karalystės moneta, kaldinta iš sidabro ir bilono Kutna Horos (1300–1471, 1526–1546), Joachimstalio (1516–1526) ir Prahos (1547) monetų kalyklose. Monetos pavadinimas kilęs iš lotyniško jos pavadinimo grossi denarii pragenses (liet. „didieji Prahos denarai“).
Vykdant archeologinius tyrimus Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje, buvo rasti puošnūs liūto galvos formos apkalai. Konservavimo metu nuvalius korozijos produktus, ant abiejų apkalų metalo paviršiaus pastebėta danga. Atlikus metalo lydinių ir dangų tyrimus, nustatyta, kad abu apkalai nulieti iš bronzos, o paviršius dengtas auksu.
Kabinetas – nedidelis baldas su dvejomis arba vienomis durelėmis priekyje ir nedideliais stalčiais arba ertmėmis viduje. Neretai tokio tipo balduose būdavo įrengiamos mažos slėptuvės vertingiausiems daiktams laikyti.
2004–2005 m. vykdant archeologinius tyrimus šiaurinėje Valdovų rūmų pusėje, II oficinoje, kur, kaip manoma, yra buvę dvariškių rūmai, viršutiniame, maišytame sluoksnyje rasta XIX–XX a. dirbinių. Dalis jų – kauliniai daiktai, daugiausia sietini su buitimi ir asmens higiena. Tarp jų aptikti ir du dantų šepetėliai.
Tiglis – tai molinis indelis medžiagoms lydyti ar iškaitinti. Auksakaliai, juvelyrai tokius indelius naudodavo tauriesiems ir netauriesiems metalams lydyti, o labai mažus – ir prabavimui. Tigliai skyrėsi molio ir priemaišų sudėtimi, forma, dydžiu.
Manoma, kad pirmieji gaubliai buvo sukurti daugiau nei prieš 2000 metų. Seniausio žinomo gaublio autoriumi laikomas graikų mokslininkas Kratetas Malietis (II a. pr. Kr.)
Viduramžiais juvelyriniai dirbiniai gaminti naudojant įvairias technologijas, iš kurių viena – liejimas akmeninėse, metalinėse, molinėse ar kitokiose formelėse (vienpusėse, dvipusėse). Vykstant procesui, išlydytas metalas būdavo pilamas į liejimo formelę su išraižytu dirbinio modeliu.
Dabartinėje Lietuvos teritorijoje seniausi auskarai datuojami XIII–XIV amžiumi. Jie buvo gaminami lankelio formos su 1–3 kabučiais ir pagal konstrukciją skirstomi į tris tipus: žiedinius, kilpinius ir klaustuko formos.
Per daugelį metų trukusius nuoseklius archeologinius kasinėjimus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų teritorijoje surinkta gana gausi, įvairių laikotarpių sagų kolekcija. Aprašomos sagos averse pavaizduotas lauro šakelių įrėmintas skaičius „85“. Virš skaičiaus ir lapelių yra taškelis, o reverse – išlikę kilpos, skirtos sagai prisiūti, fragmentai. Tai Prancūzijos Didžiosios Armijos (pranc. La Grande Armée) 85-ojo linijinio pėstininkų pulko uniforminė saga.
Kartoną, pagal kurį austas gobelenas, kūręs nežinomas dailininkas rėmėsi Firmeno Bolarlė (Firmin Beaularlet, 1731–1797) graviūra. Ši graviūra 1762 m. atspausta pagal vieno žymiausių XVII a. italų Baroko dailininkų Lukos Džordano (Luca Giordano, 1634–1705) paveikslo „Sabinių pagrobimas“, sukurto 1672–1674 m., kompoziciją.
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.