Prahos grašis

20240603

Prahos grašis – tai Čekijos karalystės moneta, kaldinta iš sidabro ir bilono Kutna Horos (1300–1471, 1526–1546), Joachimstalio (1516–1526) ir Prahos (1547) monetų kalyklose. Monetos pavadinimas kilęs iš lotyniško jos pavadinimo grossi denarii pragenses (liet. „didieji Prahos denarai“).

Plačiau

Švoležierių ir ulonų uniforminių kepurių apkalai su liūto galva

20240527

Vykdant archeologinius tyrimus Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje, buvo rasti puošnūs liūto galvos formos apkalai. Konservavimo metu nuvalius korozijos produktus, ant abiejų apkalų metalo paviršiaus pastebėta danga. Atlikus metalo lydinių ir dangų tyrimus, nustatyta, kad abu apkalai nulieti iš bronzos, o paviršius dengtas auksu. 

Plačiau

Kabinetas

20240520

Kabinetas – nedidelis baldas su dvejomis arba vienomis durelėmis priekyje ir nedideliais stalčiais arba ertmėmis viduje. Neretai tokio tipo balduose būdavo įrengiamos mažos slėptuvės vertingiausiems daiktams laikyti.

Plačiau

Dantų šepetėliai

20240513

2004–2005 m. vykdant archeologinius tyrimus šiaurinėje Valdovų rūmų pusėje, II oficinoje, kur, kaip manoma, yra buvę dvariškių rūmai, viršutiniame, maišytame sluoksnyje rasta XIX–XX a. dirbinių. Dalis jų – kauliniai daiktai, daugiausia sietini su buitimi ir asmens higiena. Tarp jų aptikti ir du dantų šepetėliai.

Plačiau

Tiglis su aukso lašeliais

20240506

Tiglis – tai molinis indelis medžiagoms lydyti ar iškaitinti. Auksakaliai, juvelyrai tokius indelius naudodavo tauriesiems ir netauriesiems metalams lydyti, o labai mažus – ir prabavimui. Tigliai skyrėsi molio ir priemaišų sudėtimi, forma, dydžiu.

Plačiau

Žemės gaublys

20240429

Manoma, kad pirmieji gaubliai buvo sukurti daugiau nei prieš 2000 metų. Seniausio žinomo gaublio autoriumi laikomas graikų mokslininkas Kratetas Malietis (II a. pr. Kr.)

Plačiau

Liejimo formelė iš lavos

20240422

Viduramžiais juvelyriniai dirbiniai gaminti naudojant įvairias technologijas, iš kurių viena – liejimas akmeninėse, metalinėse, molinėse ar kitokiose formelėse (vienpusėse, dvipusėse). Vykstant procesui, išlydytas metalas būdavo pilamas į liejimo formelę su išraižytu dirbinio modeliu.

Plačiau

Auskaras

20240415

Dabartinėje Lietuvos teritorijoje seniausi auskarai datuojami XIII–XIV amžiumi. Jie buvo gaminami lankelio formos su 1–3 kabučiais ir pagal konstrukciją skirstomi į tris tipus: žiedinius, kilpinius ir klaustuko formos.

Plačiau

Prancūzijos Didžiosios armijos 85-ojo linijinio pėstininkų pulko uniforminė saga

20240408

Per daugelį metų trukusius nuoseklius archeologinius kasinėjimus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų teritorijoje surinkta gana gausi, įvairių laikotarpių sagų kolekcija. Aprašomos sagos averse pavaizduotas lauro šakelių įrėmintas skaičius „85“. Virš skaičiaus ir lapelių yra taškelis, o reverse – išlikę kilpos, skirtos sagai prisiūti, fragmentai. Tai Prancūzijos Didžiosios Armijos (pranc. La Grande Armée) 85-ojo linijinio pėstininkų pulko uniforminė saga.

Plačiau

Gobelenas „Sabinių pagrobimas“

20240401

Kartoną, pagal kurį austas gobelenas, kūręs nežinomas dailininkas rėmėsi Firmeno Bolarlė (Firmin Beaularlet, 1731–1797) graviūra. Ši graviūra 1762 m. atspausta pagal vieno žymiausių XVII a. italų Baroko dailininkų Lukos Džordano (Luca Giordano, 1634–1705) paveikslo „Sabinių pagrobimas“, sukurto 1672–1674 m., kompoziciją.

Plačiau

smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika