Auskaras
Aktualu iki 2024-04-21
XIV a. II p.
Vario lydinys, alavo lydinys
Ilgis 5,3 cm

Ožalas E. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. Pietinio korpuso išorės ir prieigų archeologiniai tyrimai (plotai 9–11, trasa I, II) 2004–2006 m., radinio inv. Nr. M 775.
 
Konservavo Rima Niunkienė, rest. prot. Nr. 224/4657 (Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“)
Metalo lydinių tyrimus atliko Aldona Skučienė, tyrimo Nr. MT-7/820 (Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“)
 
Europoje auskarai žinomi nuo Antikos, bet kai kuriuose kraštuose paplito tik Viduramžių laikotarpiu. Dabartinėje Lietuvos teritorijoje seniausi auskarai datuojami XIII–XIV amžiumi. Jie buvo gaminami lankelio formos su 1–3 kabučiais ir pagal konstrukciją skirstomi į tris tipus: žiedinius, kilpinius ir klaustuko formos.
Auskarai dažniausiai gaminti iš vieno lydinio – vario arba sidabro. Daug rečiau auskaro dalys gamintos iš skirtingų metalų lydinių – vario (lankelis, kabučiai) ir alavo (kabučiai). Kabučiai būdavo metaliniai (skardiniai, ažūriniai, pinti) arba stikliniai (karoliukai), retai – brangiųjų akmenų.
Atliekant Vilniaus Žemutinės pilies teritorijos archeologinius tyrinėjimus, rastas klaustuko formos auskaras. Jo lankelis pagamintas iš 0,1 cm skersmens vario lydinio vielutės, puoštas įvijėle ir trimis skardiniais alavo lydinio kabučiais: dviem mažais karoliukais bei didesniu lašo formos briaunotu karoliuku. Papuošalas aptiktas XIV a. antros pusės kultūriniame sluoksnyje.
XIII–XIV a. Kernavės-Kriveikiškio kapinyne ir Vilniaus Bokšto gatvės kapinyne, taip pat XIV–XV a. Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje rasta klaustuko formos auskarų su metaliniais ir spalvoto stiklo kabučiais. Tokio tipo auskarai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje nešioti iki XVI a. vidurio.
Šis ir kitų tipų auskarai, rasti vykdant Vilniaus Žemutinės pilies archeologinius tyrinėjimus, eksponuojami Valdovų rūmų muziejuje.
 
Medžiagą parengė Rasa Gliebutė
Fotografas Vytautas Abramauskas
 
Naudota literatūra
Gliebutė R. XIII–XVII a. juvelyrika Vilniuje archeologiniais duomenimis. Daktaro disertacija, Vilnius, 2022.
Jonaitis R., Kaplūnaitė I. Senkapis Vilniuje, Bokšto gatvėje. XIII–XV a. laidosenos Lietuvoje bruožai, Vilnius, 2020.
Svetikas E. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės christianizacija XIV a. pab.–XV a.: archeologiniai radiniai su krikščioniškais simboliais, t. 1, Vilnius, 2009.

Vėlius G. Kernavės miesto bendruomenė XIII–XIV amžiuje, Vilnius, 2005.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Knyga „Kancyonołas, tey east Knigos psolmu ir giesmių dwasiszku ant garbes Diewuy, Traycioy szwentoy wienatijamuy, ant wartoima baźniczios Dides Kunigayksztistes Lietuwos iszduotos“

Knyga „Kancyonołas, tey east Knigos psolmu ir giesmių dwasiszku ant garbes Diewuy, Traycioy szwentoy wienatijamuy, ant wartoima baźniczios Dides Kunigayksztistes Lietuwos iszduotos“

20261116

Ši knyga – tai kalvinistų giesmynas ir maldynas su daugiabalsėmis (keturbalsėmis) liturginėmis giesmėmis lietuvių kalba.
Pirmą kartą „Kancionalas“ išspausdintas 1781 m. Karaliaučiuje, Hartungų spaustuvėje. Leidinys parengtas pagal 1653 m. Kėdainiuose išspausdintame evangelikų reformatų giesmių ir maldų rinkinyje „Knyga nobažnystės krikščioniškos“ buvusį giesmyną, sudariusį kalvinistų giedamosios liturgijos pagrindą XVII–XVIII amžiuje. Psalmyną su giesmėmis iš lenkų kalbos išvertė ir šiam leidiniui parengė Kėdainių burmistras Steponas Jaugelis-Telega (apie 1600 – po 1666). Pridėjus papildomus 8 psalmių vertimus ir 50 giesmių, 1781 m. buvo išspausdintas „Kancionalas“. Leidinį sudarė 108 lietuviškos psalmės, 207 lietuviškos giesmės ir trys priedai. Kalbinė analizė rodo, kad leidinio sudarytojas – vienas asmuo. Ilgą laikąmanyta, kad knygą parengė reformatų dvasininkas Mykolas Cerauskis (1753–1824). Tuo suabejojo tyrėjai Zigmas Zinkevičius, Ingė Lukšaitė ir Birutė Kabašinskaitė. Pastaroji atliko lyginamąją neabejotinai M. Cerauskio rengtų tekstų ir „Kancionalo“ analizę bei padarė išvadą, kad jis greičiausiai nėra leidinio sudarytojas. 

 

Plačiau

Publikuota: 2024-04-15 09:40 Atnaujinta: 2024-04-11 16:03
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika