Auskaras

Publikuota 20240415

Aktualu iki 2024-04-21

XIV a. II p.

Vario lydinys, alavo lydinys

Ilgis 5,3 cm

Ožalas E. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. Pietinio korpuso išorės ir prieigų archeologiniai tyrimai (plotai 9–11, trasa I, II) 2004–2006 m., radinio inv. Nr. M 775.

Konservavo Rima Niunkienė, rest. prot. Nr. 224/4657 (Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“)

Metalo lydinių tyrimus atliko Aldona Skučienė, tyrimo Nr. MT-7/820 (Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“)

Europoje auskarai žinomi nuo Antikos, bet kai kuriuose kraštuose paplito tik Viduramžių laikotarpiu. Dabartinėje Lietuvos teritorijoje seniausi auskarai datuojami XIII–XIV amžiumi. Jie buvo gaminami lankelio formos su 1–3 kabučiais ir pagal konstrukciją skirstomi į tris tipus: žiedinius, kilpinius ir klaustuko formos.

Auskarai dažniausiai gaminti iš vieno lydinio – vario arba sidabro. Daug rečiau auskaro dalys gamintos iš skirtingų metalų lydinių – vario (lankelis, kabučiai) ir alavo (kabučiai). Kabučiai būdavo metaliniai (skardiniai, ažūriniai, pinti) arba stikliniai (karoliukai), retai – brangiųjų akmenų.

Atliekant Vilniaus Žemutinės pilies teritorijos archeologinius tyrinėjimus, rastas klaustuko formos auskaras. Jo lankelis pagamintas iš 0,1 cm skersmens vario lydinio vielutės, puoštas įvijėle ir trimis skardiniais alavo lydinio kabučiais: dviem mažais karoliukais bei didesniu lašo formos briaunotu karoliuku. Papuošalas aptiktas XIV a. antros pusės kultūriniame sluoksnyje.

XIII–XIV a. Kernavės-Kriveikiškio kapinyne ir Vilniaus Bokšto gatvės kapinyne, taip pat XIV–XV a. Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje rasta klaustuko formos auskarų su metaliniais ir spalvoto stiklo kabučiais. Tokio tipo auskarai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje nešioti iki XVI a. vidurio.

Šis ir kitų tipų auskarai, rasti vykdant Vilniaus Žemutinės pilies archeologinius tyrinėjimus, eksponuojami Valdovų rūmų muziejuje.

Medžiagą parengė Rasa Gliebutė
Fotografas Vytautas Abramauskas

Naudota literatūra

Gliebutė R. XIII–XVII a. juvelyrika Vilniuje archeologiniais duomenimis. Daktaro disertacija, Vilnius, 2022.

Jonaitis R., Kaplūnaitė I. Senkapis Vilniuje, Bokšto gatvėje. XIII–XV a. laidosenos Lietuvoje bruožai, Vilnius, 2020.

Svetikas E. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės christianizacija XIV a. pab.–XV a.: archeologiniai radiniai su krikščioniškais simboliais, t. 1, Vilnius, 2009.

Vėlius G. Kernavės miesto bendruomenė XIII–XIV amžiuje, Vilnius, 2005.