Tiglis su aukso lašeliais

Aktualu iki 2024-05-12
XVI a. II p.

Molis, aukso lašeliai
Išlikęs aukštis – 4,2 cm, dugnelio skersmuo – 2,8 cm, sienelės storis – 0,45–0,5 cm

Rackevičius G. Vilniaus Žemutinės pilies Radvilų rūmų (III oficinos) ir Pilies kalno vakarinės atraminės sienos 1999 m. tyrimai, radinio inv. Nr. 738.
 
Tiglio molio masės tyrimus atliko dr. Gražina Skridlaitė, tyrimo Nr. KT-441 (Valstybinis mokslinių tyrimų institutas, Gamtos tyrimų centras, Giluminės geologijos laboratorija)
Tiglio metalo lašelių tyrimus atliko dr. Medeina Steponavičiūtė (Vilniaus universitetas, Chemijos ir geomokslų fakulteto laboratorija)
Rentgenografinį tyrimą atliko Tomas Ručys, tyrimo Nr. KT-314 (Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, Prano Gudyno restauravimo centras)
 
Tiglis – tai molinis indelis medžiagoms lydyti ar iškaitinti. Auksakaliai, juvelyrai tokius indelius naudodavo tauriesiems ir netauriesiems metalams lydyti, o labai mažus – ir prabavimui. Tigliai skyrėsi molio ir priemaišų sudėtimi, forma, dydžiu.
XVI–XVII a. Vilniuje naudoti rausvos, balsvos, pilkos spalvos (ir grafitinio) molių masės tigliai. Juose lydytas varis, alavas, sidabras, auksas. Tigliai naudoti ne po vieną kartą.
Atliekant archeologinius tyrinėjimus, Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencijos tarnybinėje teritorijoje rasta tiglių, dildžių, keramikos ir kitų dirbinių. Vienas iš tiglių yra šviesiai pilkos molio masės, su žėručio plokštelėmis ir smulkaus pilko kvarco grūdeliais. Viduje indelio – pavieniai lašeliai. Atlikus lašelių tyrimus, fiksuoti auksas, sidabras ir varis – aukso lydinius sudarantys elementai.
Tiglis išlikęs nevisiškai, priskirtinas prie mažesnio tūrio indelių. Viršutinė dalis – trikampė. Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje tiglių rasta jau iš I tūkstantmečio – jie naudoti gyvenvietės, vėliau – pilies ir rūmų gyvavimo laikotarpiu, nes čia nuolat dirbo auksakaliai.
Tigliai ir kitos auksakalių, juvelyrų darbo priemonės bei dirbiniai eksponuojami Valdovų rūmų muziejuje.
 
Medžiagą parengė Rasa Gliebutė
Fotografas Vytautas Abramauskas
Naudota literatūra
 
Gliebutė R. XIII–XVII a. juvelyrika Vilniuje archeologiniais duomenimis. Daktaro disertacija, Vilnius, 2022.
Rackevičius G. „Vilniaus Žemutinės pilies Radvilų rūmų (III oficinos) ir Pilies kalno vakarinės atraminės sienos teritorijos tyrinėjimai“, in: Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1998 ir 1999 metais, Vilnius, 2000, p. 351–356.

Ivanauskas E., Douchis R. J. Lietuvos monetų kalybos istorija nuo 1495 iki 1769, Vilnius, 2019.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Publikuota: 2024-05-06 08:06 Atnaujinta: 2024-05-03 15:04
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika