Žemės gaublys

 

Manoma, kad pirmieji gaubliai buvo sukurti daugiau nei prieš 2000 metų. Seniausio žinomo gaublio autoriumi laikomas graikų mokslininkas Kratetas Malietis (II a. pr. Kr.). Seniausią iki šių dienų išlikusį gaublį 1492 m. Niurnberge pagamino vokiečių keliautojas ir prekeivis Martinas Bėhaimas (Martin Behaim, 1459–1507). Gaublys buvo pagamintas Niurnbergo miesto tarybos užsakymu ir šiuo metu jis yra viena įdomiausių vertybių Germanų nacionaliniame muziejuje. Nėra žinoma, kada pirmieji gaubliai atsirado Lietuvoje, bet popiežiaus nuncijus Bernardas Bondžovanis (Bernardo Bongiovanni, † 1574), 1560 m. Vilniuje aplankęs Lenkijos karalių ir Lietuvos didįjį kunigaikštį Žygimantą Augustą (1544/1548–1572), savo pranešime mini, kad valdovas turi gaublį su visais pavaizduotais dangaus ženklais.

 

Muziejuje esantį žemės gaublį pagamino prancūzų kartografas ir gaublių meistras Žanas Batistas Fortinas, kuris Paryžiuje turėjo savo parduotuvę. Ją 1778 m. įsigijo iš kartografo Didjė Robero de Vogondi (Didier Robert de Vaugondy, 1723–1786). Ž. B. Fortino gaminti gaubliai pasižymėjo itin aukšta kokybe, kurią patvirtino Prancūzijos mokslų akademija. Žinomi ir mažesni šio meistro gaubliai, jų skersmuo – nuo 5,5 cm iki 22 cm, o šis priskiriamas prie didžiausių jo gamintų. Be gaublių, Ž. B. Fortinas yra sukūręs armiliarinių sferų, įvairių žemėlapių ir atlasų.