Švoležierių ir ulonų uniforminių kepurių apkalai su liūto galva

Aktualu iki 2024-05-26
XIX a. pr.
Vario lydinys (bronza), aukso danga
Matmenys: 3,5 x 2,7 x 1 cm; skersmuo 4 cm
Blaževičius P., Bugys P. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija (u. k. 141 ir u. k. 24705). Ploto į pietus nuo I oficinos archeologinių tyrimų 2005–2009 m. ataskaita, radinio inv. Nr. 215.
Metalo lydinio ir dangos tyrimus atliko Aldona Skučienė, tyrimo Nr. MT-92/1255 (Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai)
Konservavo Dainius Šavelis, rest. prot. Nr. 761/9534 (Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai)
 
XIX. a. pr.
Vario lydinys (bronza), aukso danga
Matmenys: skersmuo 4 cm
Ožalas E. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. Šiaurinio korpuso archeologinių tyrimų 2000 m. ataskaita, radinio inv. Nr. 29.
Metalo lydinio ir dangos tyrimus atliko Aldona Skučienė, tyrimo Nr. MT-137/474 (Pilių tyrimo centras ,,Lietuvos pilys“)
Konservavo Dainius Šavelis,  rest. prot. Nr. 54/1257 (Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“)
 
Vykdant archeologinius tyrimus Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje, buvo rasti puošnūs liūto galvos formos apkalai. Konservavimo metu nuvalius korozijos produktus, ant abiejų apkalų metalo paviršiaus pastebėta danga. Atlikus metalo lydinių ir dangų tyrimus, nustatyta, kad abu apkalai nulieti iš bronzos, o paviršius dengtas auksu. Šie dekoratyvūs apkalai greičiausiai yra 1806–1815 m. laikotarpio, nors galėjo būti nešioti iki 1830–1831 m. sukilimo (imtinai). Apkalai panašūs į lengvosios kavalerijos, švoležierių ir ulonų paradinių uniformų kepurių apkalus. Tokias kepures galėjo dėvėti lietuvių, lenkų, Lietuvos totorių, carinės Rusijos kariuomenių kariai. Galima daryti prielaidą, kad tokio tipo kepurės galėjo būti pagamintos Vilniaus kepurininkų ceche, kuris veikė nuo 1582 m. iki XIX a. pabaigos.
Švoležieriai (pranc. chevau-légers, lenk. szwoleżerowie) – bendrinis prancūzų lengvosios ir vidutinės kavalerijos vienetų pavadinimas. Jie pradėti formuoti XVI a. pradžioje, kai vyko Prancūzijos compagnies d’ordonnance sunkiosios kavalerijos pajėgų struktūrinis pertvarkymas. Napoleono karų metu švoležieriai buvo apginkluoti ir kaudavosi lenkų ulonų pavyzdžiu. Napoleono Didžiojoje armijoje (pranc. La Grande Armée) taip pat kovėsi ir lenkų pulkai, iš kurių garsiausas Pirmasis lengvosios kavalerijos prancūzų gvardijos pulkas (lenk. 1 Pułk Szwoleżerów-Lansjerów Gwardii Cesarskiej).
Ulonai (pranc. uhlan, angl. lancers, lenk. ułani) – kavalerijos rūšis, kurios reguliarūs daliniai pradėti formuoti XVIII amžiuje. Ulonų pulkų buvo sudaryta Austrijoje, Prūsijoje, XIX a. pradžioje – Prancūzijoje, Rusijoje. XVIII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenėje sumenkus kavalerijos reikšmei, kai kurios totorių vėliavos (petihorai) virto ulonų pulkais. Prancūzmečiu (1812) Lietuvos teritorijoje veikė 17, 18, 19 ir 20 lietuvių ulonų pulkai. Ulonai buvo ginkluoti kardais ir ietimis (su vėliavėle), nuo XIX a. vidurio – karabinais, pistoletais. Skiriamoji Abiejų Tautų Respublikos ulonų aprangos dalis – keturkampė rombo formos kepurė – ulonė.
Aprašomi metaliniai liūto galvos apkalai galėjo būti pritvirtinti prie kavaleristo kepurės ir turėjo ne tik dekoratyvinę paskirtį. Dviem apkalais iš šonų kepurės apačioje, prie ausų, buvo tvirtinamas dirželis (žvyninis). Prie žvyninio tvirtintos metalinės plokštelės. Dirželis turėjo dvi pozicijas: pakeltas ant kepurės snapelio ir nuleistas po smakru, kad prilaikytų kepurę. Atliekant archeologinius tyrimus Valdovų rūmų muziejaus teritorijoje, taip pat buvo rasta ir kepurės žvyninio dirželio metalinių plokštelių.
Apkalai galėjo būti tvirtinami ir prie kepurės viršutinio rombo smaigalių. Tokiu atveju liūto apkalas turėdavo po dvi skylutes, pro kurias būdavo įveriamas žiedas. Deja, nei ant vieno iš surastų apkalų žiedų neišliko, bet viename iš jų yra dvi skylutės, greičiausiai žiedui. Liūto apkale galėjo būti ir kabliukas. Prie žiedo būdavo pritvirtinama sidabrinė arba auksinė pynė – etišketas, nors taip pat galėjo būti naudojama ir metalinė grandinėlė. Etišketas būdavo kabinamas prie apkalo žiedo, kepurės rombo kairėje. Toliau pynę praverdavo pro priekyje esantį apkalą su žiedu ir pro kepurės rombo dešinio šono kabliuką nuleisdavo link dešiniojo epoleto, pro kurį prakišdavo pynės kutus. Tokiu būdu kepurė būdavo pritvirtinama, kad per ataką raitelis jos nepamestų, nes ji kainavo kaip pusė munduro.
Liūto apkalas taip pat galėjo būti tvirtinamas ir prie kario šovininės juostos ties kairiuoju epoletu. Prie liūto apkalo su skylutėmis ir pravertu žiedu būdavo pritvirtinta grandinėlė, kuri galuose turėjo po adatėlę. Jos buvo skirtos užsikimšusiai pistoleto titnaginei spynai pravalyti.
 
Medžiagą parengė Andrius Salys
Konsultavo Arvydas Pociūnas (Vytauto Didžiojo karo muziejus)
Fotografas Vytautas Abramauskas
 
 
Literatūra ir šaltiniai
Airini V. „Prancūzijos kariuomenės kavalerijos ginkluotės ir kovinės taktikos bruožai 1799–1815 m. ir juos atspindintys Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių eksponatai“, in: Vytauto Didžiojo karo muziejus 2015 metais. Almanachas, p. 37–119, Kaunas, 2016.
Glemža L. „Lietuviški kariniai daliniai Prancūzijos kariuomenėje 1812–1814 m.“, in: Karo archyvas, t. 18, Vilnius, 2003, p. 147.
Klimka L. Vilniaus cechų istoriografija. Vilniaus istorijos metraštis, t. 1, Vilnius, 2007, p. 179–184.
„Cavalry Tactics and Combat“, in: http://napoleonistyka.atspace.com/cavalry_tactics_2.htm [žiūrėta 2004-04-10].
„French Cavalry of the Napoleonic Wars“, in: http://napoleonistyka.atspace.com/French_Cavalry.html [žiūrėta 2024-04-17].
„Napoleon’s Guard Cavalry“, in: http://napoleonistyka.atspace.com/IMPERIAL_GUARD_cavalry_1.html [žiūrėta 2024-04-15].
 
Prieiga internete
https://muzeumkutno.com/wp-content/uploads/2021/04/1-pulk-szwolezerow-lansjerow-Gwardii-Cesarskiej.-Grafika-z-kolekcji-Andrzeja-Nieuwaznego-ze-zbiorach-Muzem-Regionalnego-w-Kutnie-scaled.jpg [žiūrėta 2024-04-15]
https://www.pinterest.jp/pin/186969822011747422/ [žiūrėta 2024-04-15]
https://www.limis.lt/valuables/e/805446/190000001342731?menuIndex=0&digitalObjectId=190000001433889 [žiūrėta 2024-04-15]

https://i.pinimg.com/564x/4c/fd/ca/4cfdcab8dce3b4022a433fad20602179.jpg [žiūrėta 2024-04-15]

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Publikuota: 2024-05-27 15:35 Atnaujinta: 2024-05-27 10:42
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika