Gobelenas „Sabinių pagrobimas“

 

Kartoną, pagal kurį austas gobelenas, kūręs nežinomas dailininkas rėmėsi Firmeno Bolarlė (Firmin Beaularlet, 1731–1797) graviūra. Ši graviūra 1762 m. atspausta pagal vieno žymiausių XVII a. italų Baroko dailininkų Lukos Džordano (Luca Giordano, 1634–1705) paveikslo „Sabinių pagrobimas“, sukurto 1672–1674 m., kompoziciją. Paveikslas priklauso muziejui Palazzo Spinola in Pellicceria (Genuja, Italija).

Pasak mito, Romos įkūrėjas Romulas pakvietęs kaimynystėje gyvenusius sabinus kartu su žmonomis ir dukromis atvykti į šventę, skirtą dievo Konso garbei. Prasidėjus šventei, romėnai merginas pagrobė.

Centrinėje gobeleno kompozicijos dalyje matoma įnirtinga romėnų karių ir sabinių kova. Šeši romėnų kariai vaizduojami su lorikomis ir sandalais, dėvintys šalmus, apsigaubę apsiaustais. Sabinių figūros apnuogintos, jos vilki lengvas stolas su apsiaustais. Kompozicijos kairėje – trys figūros. Ant pievelės parversta sabinė, vilkinti pievoje išsidraikiusią ochrinę stolą, bando ranka atstumti ją griebiantį kariūną. Už jų galvą susiėmusi sabinė, vilkinti lengvą rusvą suknelę, apsisiautusi raudonu apsiaustu, pasibaisėjusi žvelgia į vykstančias grumtynes. Kompozicijos centre pavaizduotas romėnų karys su lorika, kairėje pusėje prie juosmens pasikabinęs kardą, laiko į orą iškeltą besigrumiančią sabinę. Iškelta moteris kojomis apglėbusi kariūną, rankas iškėlusi į viršų, jos vešlūs garbanoti plaukai ir žalias apsiaustas plaikstosi vėjyje. Dešinėje matyti mažesnės besigrumiančios figūros – parklupusi moteris apnuoginta krūtine su mėlyna stola ir ją sulaikyti bandantis karys, virš jų – moteris šviesia suknele ir rausvu apsiaustu, bandanti atstumti ją griebiantį vyrą, dešiniajame krašte – nuo kario bėganti moteris. Veiksmas vyksta skurdžiais augalais apaugusioje laukymėje, kur prie akmenų želia keli žolių krūmeliai. Kairėje kompozicijos pusėje matomas sugriautos kolonos fragmentas, tolėliau – bastėja ir jos gynybinės tvoros fragmentas, už kurio stovi dviejų mažo mastelio karių su šalmais figūrėlės. Kovos aplinką kuria kalvotas peizažas su pavieniais medeliais debesuoto dangaus fone.

Kompozicijoje juntama italų Baroko tapybos įtaka, perteikta dekoratyvesne maniera, derančia su XVIII a. prancūzų meninių audinių stiliumi. Figūrų judesiai išraiškingi, jos vaizduojamos įvairiais rakursais, sudėtingomis pozomis. Dinamiškumo pojūtį kuria plastiškos drabužių klostės, ryškios jų spalvos – skirtingų atspalvių raudona, mėlyna, žalia ir ruda. Vis dėlto audiniui trūksta prancūziškajam rokoko būdingo grakštumo ir lengvumo.

Gobeleną juosia siauras bordiūras, imituojantis drožinėtą rėmą. Jį sudaro asimetrinis įmantraus piešinio ornamentas, būdingas rokoko stiliaus architektūrai ir taikomajai dekoratyvinei dailei, sukomponuotas iš kriauklių, stilizuotų augalų lapų, skiauterėtų ir jūros bangų keteras primenančių motyvų, besipinantis su gėlių žiedais.

Gobelenas išaustas vilnoniais ir šilkiniais siūlais, nudažytais augaliniais dažikliais. Mėlyni vilnoniai siūlai nudažyti mėlynu indigo dažikliu, žalios spalvos vilnoniai siūlai – mėlyno indigo ir natūralaus geltono dažiklių mišiniu, raudonos spalvos vilnoniai siūlai – augalinės kilmės antrachinoniniu dažikliu (šiai klasei priklauso dažinė raudė (marena), šiaurinis lipikas ir kt.).