Prancūzijos Didžiosios armijos 85-ojo linijinio pėstininkų pulko uniforminė saga

Aktualu iki 2024-04-14
XIX a. I ketv.
Vario lydinys
Skersmuo 1,6 cm
Ožalas E. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. Šiaurinio korpuso ir rūmų vidinio kiemo tyrimai 2001 m., radinio inv. Nr. 670.
Restauravo Dainius Šavelis, rest. prot. Nr. 916/14455 (Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai)
 
Per daugelį metų trukusius nuoseklius archeologinius kasinėjimus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų teritorijoje surinkta gana gausi, įvairių laikotarpių sagų kolekcija. Aprašomos sagos averse pavaizduotas lauro šakelių įrėmintas skaičius „85“. Virš skaičiaus ir lapelių yra taškelis, o reverse – išlikę kilpos, skirtos sagai prisiūti, fragmentai. Tai Prancūzijos Didžiosios Armijos (pranc. La Grande Armée) 85-ojo linijinio pėstininkų pulko uniforminė saga. La Grande Armée – pagrindinė karinė Prancūzijos imperatoriškosios armijos dalis, kuriai per Napoleono karus (1804–1815) vadovavo imperatorius Napoleonas I. Kiekvienas La Grande Armée kariuomenės dalinys turėjo skirtingą uniformą su skiriamaisiais ženklais, dalinio simbolika ir ant sagų įspaustu numeriu.
Pristatoma saga, sprendžiant iš įspaudo, pagaminta apie 1806–1812 m. liejimo ir štampavimo būdu. Tai gana retas radinys Valdovų rūmų teritorijoje. Kol kas yra identifikuota tik penkiolika sagų, kurios priklausė Napoleono Didžiosios armijos ir Imperatoriškosios gvardijos (pranc. Garde impériale) karių uniformoms. Trys sagos iš jų priskiriamos 85-ojo pėstininkų pulko uniformai.
Minimas pėstininkų pulkas buvo įkurtas 1796 m., o jo veikla nutrūko Antrojo pasaulinio karo pradžioje, po Prancūzijos kapituliacijos. Gana ilgą istoriją turintis karinis vienetas ypač pasižymėjo Napoleono karų laikotarpiu. Žygio į Rusiją metu šio pulko kariai dalyvavo daugelyje pagrindinių karinės kampanijos mūšių ir, kaip matoma, neišvengė apsilankymo Vilniuje. Žinoma, kad vėlyvą 1812 m. metų rudenį Lietuvą pasiekė likusi sumuštos, bado nukamuotos ir ligų išsekintos buvusios Didžiosios armijos dalis. 1812 m. gruodį ir 1813 m. pradžioje įvairiose Vilniaus vietose žuvo ir buvo palaidota apie 37 tūkst. kareivių.
2002 m. pavasarį ir rudenį Vilniuje vyko archeologiniai tyrinėjimai. Šiaurės miestelio teritorijoje surasta Didžiosios armijos kapavietė yra viena iš jos karių palaidojimo vietų. Čia buvo aptikta apie 3 000 palaikų. Kapavietėje buvo palaidota karininkų ir karių iš maždaug 40 gvardijos, pėstininkų, kavalerijos ir artilerijos pulkų. Šioje masinėje kapavietėje, greta kitų radinių, rastos ir keturios 85-ojo linijinio pėstininkų pulko uniformai priskiriamos sagos.
 
Pristatoma saga yra eksponuojama nuolatinėje Valdovų rūmų ekspozicijoje (I maršrutas „Istorija, archeologija, architektūra“, 16 salė, 16.2 vitrina).
 
Medžiagą parengė Justina Ramanauskienė
Fotografas Vytautas Abramauskas
 
Literatūra ir šaltiniai
 
Poškienė J. Masinės Napoleono armijos kapavietės Vilniuje, Šiaurės miestelyje Verkių g. (dab. S. Žukausko g.), 2002 m. archeologinių tyrinėjimų ataskaita, d. 1, Vilnius, 2003.
Pugačiauskas V. Napoleonas ir Vilnius, karinio gyvenimo kasdienybės bruožai, Vilnius, 2004.
Pugačiauskas V. Napoleonas ir Lietuva, Vilnius, 2012.
Ožalas E. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. Pietinio korpuso išorės ir prieigų archeologiniai tyrimai (plotai 9–11, trasa I, II), 2004–2006 m. (radinių sąraše archeologinės vertybės Nr. 1403).
Ožalas. E., Montvilaitė E., Žvirblys A. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. Pietinio korpuso prieigų archeologiniai tyrimai į rytus nuo Valdovų rūmų (trasa III) 2004–2006 m. (radinių sąraše archeologinės vertybės Nr. 340).
Louis F. Le Bouton uniforme français (De l’Ancien-Régime à fin juillet 1914), Le Fouilleur, 2005.
 
Prieiga internete
https://fr.wikipedia.org/wiki/Grande_Arm%C3%A9e [žiūrėta 2024 – 03 – 08]

https://lt.wikipedia.org/wiki/Napoleono_%C5%BEygis_%C4%AF_Rusij%C4%85 [žiūrėta 2024-03-08]

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Vaza su lelijomis

20241209

 Valdovų rūmų vakarų korpuso aplinkoje aptikta vaza su karališkosiomis heraldinėmis lelijomis, pagaminta 1926–1927 metais Rudolfo Šrioterio (Rudolf Schrötter, 1887–1959) stiklo dirbtuvėje, tuometinėje Čekoslovakijoje. 

 

 

Plačiau

Publikuota: 2024-04-08 08:52 Atnaujinta: 2024-04-08 10:25
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika