Publikuota 20240422
Aktualu iki 2024-04-28
XIV a. pab.
Lava, alavo ir švino lydinys
6,5 × 4,9 × 1,4 cm
Blaževičius P., Bugys P. Vilniaus Žemutinės pilies teritorija. Valdovų rūmų rytinio ir šiaurinio korpuso prieigų 2006–2008 m. archeologinių tyrimų ataskaita, radinio inv. Nr. Ad 47.
Lavos ir metalo lašelių ant formelės identifikavimo tyrimus atliko dr. Gražina Skridlaitė ir dr. Laurynas Šiliauskas, tyrimų Nr. KT-419, KT-472 (Valstybinis mokslinių tyrimų institutas, Gamtos tyrimų centras, Giluminės geologijos laboratorija)
Tvirtinimo detalių metalo lydinio sudėties tyrimus atliko Nomeda Karbočienė ir Ilma Truskienė, tyrimo Nr. KT-524 (Lietuvos prabavimo rūmai, Prabavimo ir įspaudavimo laboratorija)
Viduramžiais juvelyriniai dirbiniai gaminti naudojant įvairias technologijas, iš kurių viena – liejimas akmeninėse, metalinėse, molinėse ar kitokiose formelėse (vienpusėse, dvipusėse). Vykstant procesui, išlydytas metalas būdavo pilamas į liejimo formelę su išraižytu dirbinio modeliu. Vienu metu buvo liejama nuo vieno iki keliasdešimt smulkių dirbinių: apkalų, sagų, kabučių (ir kryželių), žiedų, kulkų ir panašiai. Tokių dirbinių buvo galima išlieti ne vieną kartą.
Atliekant archeologinius tyrinėjimus, Vilniuje rasta daugiau nei trys dešimtys liejimo formelių (XIV–XVII a.). Dažniausiai jos būdavo sudedamos iš dviejų dalių, o abi dalys – sujungiamos iškiliomis metalinėmis (alavo ir švino lydinio) detalėmis. Didžioji dalis Vilniuje rastų formelių yra akmeninės, kelios metalinės. Dauguma akmeninių formelių pagaminta iš dolomito, kiek mažiau iš klinčių ir tik kelios iš lavos.
Dvi liejimo formelės iš lavos – vieninteliai tokie radiniai Vilniuje. Viena jų aptikta Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje (XIV a. pab.), kita – tyrinėjant Reformatų skverą (XIV–XV a.). Abi jos dvipusės. Formelėje, rastoje Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje, vienu metu galima išlieti tris dirbinius: aštuonlapę gėlytę, septynlapę gėlytę ir aštuonlapę gėlytę apskritime – tai galėjo būti apkalai, sagos, dekoratyviosios detalės. Čia taip pat matomos nežymiai įrėžto pasikartojančio ornamento žymės – galbūt pirminis juvelyro sumanymas buvo profiliuoto dirbinio liejinys, bet po to meistras suformavo kitokius dirbinius – tris gėlytes. Kitoje šios formelės pusėje galima išlieti 21 smulkų, rutuliukų formos dirbinį, galbūt smeigtukus.
Ant šios liejimo formelės rasta alavo oksido grūdelių – tikėtina, kad joje dirbiniai lieti iš alavo lydinių.
Liejimo formelę galima pamatyti Valdovų rūmų muziejaus ekspozicijoje.
Apie šią formelę rašyta ir anksčiau (duomenys pateikti prieš atliekant tarpdisciplininius tyrimus):
Medžiagą parengė Rasa Gliebutė
Fotografas Vytautas Abramauskas
Naudota literatūra
Gliebutė R. XIII–XVII a. juvelyrika Vilniuje archeologiniais duomenimis. Daktaro disertacija, Vilnius, 2022.
