Kabinetas
Aktualu iki 2024-05-26
Lombardija, Italija, XVII a. I p.
Medis, kaulas, vario lydinys; 42 x 53 x 32 cm
 
Inv. Nr. VR-326
 
Kabinetą 2008 m. balandžio 28 d. iš privataus asmens Italijoje būsimam Valdovų rūmų muziejui įsigijo Lietuvos nacionalinis dailės muziejus. 2009 m. gegužės 27 d. baldas perduotas Nacionaliniam muziejui Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmams.
 
Kabinetas – nedidelis baldas su dvejomis arba vienomis durelėmis priekyje ir nedideliais stalčiais arba ertmėmis viduje. Neretai tokio tipo balduose būdavo įrengiamos mažos slėptuvės vertingiausiems daiktams laikyti.
 
Kabinetai atsirado XVI a., o jų pirmtaku laikomas ispaniškas baldas vargueño (kitaip bargueño). Dažniausiai iš riešutmedžio gamintas baldas pasižymėjo kuklia išore, tačiau viduje buvo daug simetriškai išdėstytų ir gausiai dekoruotų stalčiukų bei durelių. XVI a. kabinetai labai išpopuliarėjo Šventosios Romos imperijoje, valdant Habsburgams – Karoliui V ir jaunesniajam jo broliui Ferdinandui I. Pastarasis augo Ispanijoje, tad su juo ir jo aplinka tokio tipo baldai plito Europoje. Pagrindiniais kabinetų gamybos centrais tapo Augsburgas, Niurnbergas ir Insbrukas, netrukus kabinetus imta gaminti Italijoje, Nyderlanduose ir Prancūzijoje.
 
Tokio tipo baldai buvo skirti smulkiems daiktams laikyti, kai kuriais atvejais, su į apačią atvožiamomis durimis, naudoti ir kaip rašomieji stalai. Ilgainiui buvo pradėti gaminti kabinetai, skirti įvairioms kolekcijoms saugoti. Juose buvo laikomi medaliai, monetos, mineralų pavyzdžiai ir pan.
 
Aptariamas kabinetas sukurtas XVII a. I pusėje Lombardijoje, greičiausiai Milane. Jis buvo pritaikytas monetoms arba medaliams saugoti – daiktai buvo sudėti į pailgus neaukštus stalčius. Nors šie stalčiai neišliko, tačiau yra likusios jiems įdėti pritaikytos medinės detalės. Baldo paviršius dekoruotas juodmedžiu ir kaulinėmis plokštelėmis, kuriose nupiešti kariai, dėvintys antikinius šarvus, laikantys skydus ir ietis. Kitose plokštelėse pavaizduoti ginklai, muzikos instrumentai, gėlės ir pastatai.
 
 
Medžiagą parengė Dalius Avižinis
Fotografas Mindaugas Kaminskas
 
Naudota literatūra
 
Avižinis D. „Valdovų rūmų muziejaus XVI–XVII a. kabinetai“, in: Chronicon Palatii Magnorum Ducum Lithuaniae, vol. 2 (MMXI), comp. G. Striška, Vilnius, 2012, p. 359–363.
 
Bulanda-Lenczowska S. Sepety z wieku XVI i XVII, Warszawa, 1986.
 
Dailės žodynas, atsak. red. J. Mulevičiūtė, Vilnius, 1999, p. 177.
 
Riccardi-Cubitt M. Un Art Europeen – Le Cabinet, Paris, 1993, p. 189.
 
Kabinetas medaliams saugoti (Luvras, Prancūzija),

https://collections.louvre.fr/en/ark:/53355/cl010105020 [žiūrėta 2024-05-10].

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Prausimosi dubuo

Prausimosi dubuo

20260914

Vilniaus Žemutinės pilies Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų teritorijoje archeologų rasti artefaktai liudija, kad tiek Viduramžiais, tiek ir vėlesniais laikais buvo laikomasi tam tikros higienos. Čia gyvenę dvariškiai turėjo įvairių asmens higienos reikmenų – ausų, panagių ar dantų krapštukų, skustuvų, pincetų, šukų, prausimosi dubenų ir naktipuodžių. Taip pat rūmuose buvo įrengtos latrinos, įvestas vandentiekis ir nuotekų šalinimo sistema, statytos pirtys.
Vienas iš higienai skirtų artefaktų – prausimosi dubuo – buvo rastas per 1996 m. Vilniaus Žemutinės pilies rūmų šiaurinio korpuso išorinio kiemo archeologinius tyrimus. Tiesa, perkasoje dubuo aptiktas sudužęs, trūko kelių fragmentų.

 

Plačiau

Publikuota: 2024-05-20 08:43 Atnaujinta: 2024-05-20 09:28
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika