0

D.U.K.Gestų kalbaLengva skaitytiNeįgaliesiems Įvykiai00 Struktūra

Savaitės eksponatai

←
Sgabelas

Sgabelas

Publikuota20260316

Sgabelas – Renesanso laikotarpiu Italijoje atsiradęs savitas kėdės tipas. Tai kieta kėdė su profiliuota atkalte ir daugiakampio, dažniausiai šešiakampio pavidalo pasoste, prie kurios vietoj kojų kampu pritvirtintos dvi profiliuotos lentinės atramos. Baldas susiformavo iš taburetės, tačiau išsiskiria tuo, kad turi atkaltę, dažnai dekoruotą, – tai yra puošniausia sgabelo dalis. Baldo pavadinimas kilęs iš itališko žodžio sgabello, kuris siejamas su lotynišku žodžiu scabellum, reiškiančio kėdę primenančią taburetę.

 

Plačiau

Turkio karoliukas

Turkio karoliukas

Publikuota20260309

Per archeologinius tyrinėjimus Vilniaus kultūriniuose sluoksniuose rasta daugiau nei trys dešimtys juvelyrinių dirbinių su brangakmeniais. XVI–XVII a. mena žiedai su deimantu, rubinu, turkiais, auskaras su koralu, dirbinys su smaragdu, agato ir turkio akutės, perlų, koralo, gagato, jaspio, turkio karoliukai.
Vienas iš papuošalų – melsvos spalvos nedidelis, vos 0,5 cm aukščio, karoliukas. Laboratorijoje atlikus tyrimus buvo nustatyta, kad jis pagamintas iš turkio. Karoliukas galėjo būti vėrinio arba puošybinio dekoro detalė. Įvairių formų karoliukais puošti pasaulietiniai ir liturginiai dirbiniai, jie verti ir į vėrinius.

 

Plačiau

Knyga „Textus septem Tractatuum Petri Hispani per tractatus et capitula distinctus, in quibus succincte breviterque inquiruntur ea, que in libris logicalibus Aristotelis diffusius tractantur“

Knyga „Textus septem Tractatuum Petri Hispani per tractatus et capitula distinctus, in quibus succincte breviterque inquiruntur ea, que in libris logicalibus Aristotelis diffusius tractantur“

Publikuota20260302

Tai knyga „Septynių traktatų Petro Ispano tekstas, suskirstytas į veikalus ir skyrius, kuriuose glaustai ir trumpai nagrinėjami dalykai, išsamiau aptariami Aristotelio logikos knygose“.
XIII a. viduryje pasirodė Petro Ispano logikos veikalas „Tractatus“ (liet. „Traktatas“), vėliau leistas pavadinimu „Summulae Logicales“ (liet. „Logikos santraukos“). Tai klasikinis Europoje cirkuliavęs logikos vadovėlis, keliems šimtmečiams tapęs pagrindine šios disciplinos mokomąja medžiaga Europos universitetuose ir padėjęs logikos bei semiotikos studijų pagrindus. Daugybė šio veikalo variantų buvo išleista iki XVI a. pabaigos, esama daugiau nei 200 jo leidimų. 

 

Plačiau

Angokraštinė plyta-pleištas

Angokraštinė plyta-pleištas

Publikuota20260223

Atliekant archeologinius tyrimus, aptinkama įvairių radinių, vieni iš jų – tai plytos, priskiriamos statybinei keramikai. Nors dažniausiai plytas matome stačiakampes, tačiau būta ne tik tokių, meistrai gamino ir profilines plytas, kurios buvo skirtos ne pastato konstrukcijai, o dekorui. Yra žinomos dvi pagrindinės figūrinių plytų grupės, tai angokraščiai ir nerviūros. 

 

Plačiau

Medalis, skirtas Martyno Mažvydo pirmosios lietuviškos knygos 450 metų sukakčiai

Medalis, skirtas Martyno Mažvydo pirmosios lietuviškos knygos 450 metų sukakčiai

Publikuota20260216

Medalis sukurtas Martyno Mažvydo (apie 1520–1563) pirmosios lietuviškos knygos 450 metų sukakčiai atminti. Martynas Mažvydas Vaitkūnas – XVI a. lietuvių rašytojas, pirmosios lietuviškos knygos „Katekizmas“ (1547) autorius. Pirmoji išspausdinta lietuviška knyga – tai lietuvių raštijos, kartu lietuvių kalbos gramatikos, terminijos, pasaulietinės poezijos ir muzikos istorijos pradžia. M. Mažvydas parengė pirmąsias šešias lietuviškas knygas (tris iš jų pats ir paskelbė), kurios išleistos Karaliaučiuje. Yra išlikę du pirmosios knygos egzemplioriai – vienas saugomas Vilniaus universiteto (Lietuva), kitas – Torunės (Lenkija) bibliotekose. 

Medalio projekto autorius Petras Repšys (gim. 1940) – žymus lietuvių grafikas, tapytojas, skulptorius, medalių kūrėjas.

 

Plačiau

Kabutis-amuletas

Kabutis-amuletas

Publikuota20260209

Atliekant archeologinius tyrimus Valdovų rūmų teritorijoje aptiktas unikalus radinys, datuojamas XIV a. pabaiga – XV a. pradžia. Tai nedidelis sidabrinis paauksuotas kaklo kabutis. Šis dirbinys yra su aiškiai išreikštu faliniu motyvu, vaizduoja vyro – o galbūt gyvūno – figūrą su pakeltomis galūnėmis.
Iki šiol Lietuvoje nebuvo aptikta tokio pobūdžio kabučių su faliniais motyvais. Nors pasitaiko kitų dirbinių su panašiais simboliais, tai vienintelis rastas artefaktas, kurio paskirtis siejama su asmeniniu nešiojimu. Kokia išties buvo šio kabučio funkcija, ar jis buvo nešiojamas matomoje vietoje, ar po drabužiais, kas buvo jo savininkas – vienareikšmio atsakymo nėra. Tačiau galima kelti kelias prielaidas.

 

 

Plačiau

Alavinis žiedas

Alavinis žiedas

Publikuota20260202

Alavas – sidabriškai pilkas, blizgus, minkštas, lengvai liejamas metalas, žinomas jau tūkstančius metų. Iš alavo ir jo lydinių su švinu buvo gaminami papuošalai, buities reikmenys ir kiti dirbiniai, jis naudotas kaip lydmetalio ir lydinių sudėtinė dalis, juo buvo dengiami įvairūs paviršiai. Pagal spalvą alavo dirbiniai priminė sidabrinius, bet buvo pigesni, o dėl žemos lydymosi temperatūros – paprasčiau pagaminami.
Alaviniai dirbiniai – sagos, papuošalai, tvirtinimo ir dekoro detalės, apkalai, langų rėmeliai – gaminti ir Viduramžių Vilniuje. Alavu buvo dengiami raktai, sagtys, pentinai, balnakilpės, spynos. 

 

Plačiau

Židinio stovai

Židinio stovai

Publikuota20260126

Židinys – plačiai naudota patalpoje įrengiama ugniavietė. Vykdant Vilniaus Žemutinės pilies tyrimus rasta nemažai akmeninių detalių, skirtų židinių apdailai. Židiniai buvo gaminami iš smiltainio, marmuro bei klinties. Dauguma surastų detalių datuojamos XVII a. pirma puse, kai Valdovų rūmus rekonstravo juose rezidavę Vazų dinastijos valdovai.
Neatsiejami nuo židinio buvo stovai, dar vadinami andironais (angl. andiron) arba židinio šunimis (angl. firedogs). Du stovai būdavo statomi į židinio vidų ir ant jų sukraunamos malkos. Pakelta mediena geriau degdavo, nes apačioje esantis tarpas leisdavo lengviau cirkuliuoti orui. Stovai gaminti iš geležies, jų priekinė aukštesnė dalis dažnai būdavo ant dviejų nedidelių kojelių, o galinė dalis pailga. Paprastų formų židinio stovai pradėti naudoti geležies amžiuje. Ilgainiui juos imta puošti įvairiais ornamentais, figūromis, herbais ir pan. Muziejuje esantys stovai taip pat pagaminti iš geležies, tačiau jų priekinės detalės yra iš tekinto vario lydinio, kurių apačioje dar matomi dekoratyvūs skydeliai.
 

 

Plačiau

Frydricho Augusto I portretas

Frydricho Augusto I portretas

Publikuota20260119

Grafikos darbe pavaizduotas Frydrichas Augustas (1750–1827) – Saksonijos kurfiurstas (1763–1806), pirmasis Saksonijos karalius (1806–1827), Varšuvos kunigaikštis (1806–1813), Abiejų Tautų Respublikos valdovo Augusto III (1696–1763) vaikaitis. 1791 m. jis atsisakė tapti Respublikos valdovu. 1806 m. Frydrichas Augustas buvo paskelbtas Saksonijos karaliumi, o sudarius Tilžės taiką tapo Varšuvos kunigaikščiu. 

 

Plačiau

Vidutinio dydžio gertuvė

Vidutinio dydžio gertuvė

Publikuota20260112

Archeologinėje medžiagoje galima rasti ne vieną daiktą, kurio išvaizda, keičiantis šimtmečiams, beveik nekinta. Bėgant laikui atsiranda naujų žaliavų, iš kurių šie daiktai yra gaminami, bet jų paskirtis ir forma išlieka labai artimos pirminiam gaminiui. Vienas iš tokių daiktų yra gertuvė, šiais laikais gaminama iš metalo, stiklo arba plastiko.
Troškulio malšinimas yra vienas iš pagrindinių fiziologinių poreikių žmogaus gyvenime, todėl visuomet reikėjo ir talpos skysčiui laikyti. Tikėtina, kad seniausios gertuvės, gamintos iš odos, buvo įvairių formų ir talpos. Ne vėliau nei XVI a. Lietuvoje pradėjo plisti įvairios talpos molinės gertuvės.

 

 

Plačiau

↑
←
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika