Skardinis žiedas

 

Viduramžių Vilniuje vietinės gamybos arba atvežtiniai juvelyriniai dirbiniai traukė akį įprastų arba naujų tipų, formų ir dekoro įvairove. Tai žiedai, auskarai, apkalai, segės, smeigtukai, apyrankės, kabučiai, sagos iš vario, alavo, sidabro ir aukso, kartkartėm dar puošti stiklo ir brangakmenių akutėmis, emaliu, juodmase (nielu).

 

Vieni dažniausiai nešiotų juvelyrinių dirbinių – žiedai. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje populiarūs buvo skardiniai žiedai (rasta daugiau nei 700). Jie gana paprastos konstrukcijos, gaminti iš skardinės juostelės, kurios vidurinė dalis paplatinta, arba iš strypelio, išploto per vidurį. Žiedų galai siaurėjantys ir palikti nesujungti (užkeisti), todėl buvo galima keisti mūvimo papuošalo dydį. Daugiausia jų pagaminta iš vario lydinių, retai – iš sidabro. Tokius žiedus nešiojo tiek moterys ir vyrai, tiek vaikai. Šis žiedo tipas, nors ir kiek pakitęs, žinomas iš ankstesnio laikotarpio. Kartu su forma išlaikomas ir tradicinis – geometrinis ornamentas.

 

Atliekant Vilniaus Žemutinės pilies Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų archeologinius tyrimus, rasti keli skardiniai žiedai ir ruošinys. Vienas iš skardinių žiedų – vario lydinio, 1,8 cm skersmens, puoštas trimis horizontaliomis iš vidinės pusės įspaustų spurgelių eilėmis. Jo galai užkeisti ir nusklembti. Šis žiedas aptiktas kartu su vietiniais bei importiniais dirbiniais (skardiniu kabučiu, pintu sidabriniu žiedu, žiedu su serpentinito akute, gintaro ir stiklo karoliukais, brangiųjų akmenų – kalnų krištolo, karneolio – dirbiniais, šachmatais, auksuotų, tapytų stiklo taurių fragmentais ir kt.). Tai XIII a. pabaiga – XIV a. pirmu ketvirčiu datuojamas kultūrinis sluoksnis su Ankstyvosios mūrinės pilies įtvirtinimų konstrukcijomis bei to laikotarpio radiniais.

 

Juvelyrinius dirbinius ir auksakalių (juvelyrų) darbo priemones galima pamatyti Valdovų rūmų muziejaus nuolatinėje ekspozicijoje.