Sgabelas
Aktualu iki 2026-03-22
Italija, Toskana, XVI a.
Medis, profiliavimas; 101 x 45 x 54 cm
Inv. Nr. VR-138
 
Kėdę 2007 m. balandžio 23 d. antikvariate „Antichitá Polverini“ (Italija) būsimam Valdovų rūmų muziejui įsigijo Lietuvos nacionalinis dailės muziejus. 2009 m. gegužės 27 d. ji perduota Nacionaliniam muziejui Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmams.
 
Sgabelas – Renesanso laikotarpiu Italijoje atsiradęs savitas kėdės tipas. Tai kieta kėdė su profiliuota atkalte ir daugiakampio, dažniausiai šešiakampio pavidalo pasoste, prie kurios vietoj kojų kampu pritvirtintos dvi profiliuotos lentinės atramos. Baldas susiformavo iš taburetės, tačiau išsiskiria tuo, kad turi atkaltę, dažnai dekoruotą, – tai yra puošniausia sgabelo dalis. Baldo pavadinimas kilęs iš itališko žodžio sgabello, kuris siejamas su lotynišku žodžiu scabellum, reiškiančio kėdę primenančią taburetę.
XVI–XVII a. sgabelai paplito už Italijos ribų ir plačiai gaminti Nyderlanduose bei kituose kraštuose. Nors tai nedidelis ir gana paprastas baldas, tačiau jo puošybai buvo teikiamas ypatingas dėmesys. Sgabelo atramos ir atkaltė būdavo profiliuotos bei puoštos drožinėtomis ir tekintomis detalėmis. Atkaltėje dažnai matomas herbas arba draugijos globėjo atvaizdas. Pavyzdžiui, Bartolomėjaus van der Helsto (Bartholomeus van der Helst) 1653 m. nutapytame paveiksle „Amsterdamo pilietinės gvardijos (Šv. Sebastijono brolijos) lankininkų korpuso vadai“ vienas iš vadų sėdi ant sgabelo, ant kurio atkaltės pavaizduotas brolijos globėjas Šv. Sebastijonas.
Valdovų rūmų muziejuje šiuo metu yra septyni sgabelai. Pristatomas baldas yra pagamintas iš lygių lentų. Jo atkaltė ir kojos profiliuotos, o pasostė šešiakampio formos.
Sgabelai buvo žinomi Lenkijos ir Lietuvos valdovų aplinkoje. Nors iki šių dienų neišliko nė viena jiems priklausiusi tokia kėdė, tačiau rašytiniuose šaltiniuose minima, kad sgabelų savo patalpose Vavelio pilyje turėjo Lietuvos didžioji kunigaikštienė ir Lenkijos karalienė Bona Sforca (1494–1557), panašias kėdes 1540 m. stalius Andriejus pagamino Lenkijos ir Lietuvos valdovui Žygimantui Senajam (1506–1548).
 
Medžiagą parengė Dalius Avižinis
Fotografas Mindaugas Kaminskas
 
Naudota literatūra
Baarsen R. Furniture in Hollandʼs Golden Age, Amsterdam, 2007, p. 56–59.
„Chair“, in: Viktorijos ir Alberto kolekcijų duomenų bazė, https://collections.vam.ac.uk/item/O39474/chair-unknown/ [žiūrėta 2025-12-30].
Dailės žodynas, atsak. red. J. Mulevičiūtė, Vilnius, 1999, p. 381.
Gostwicka J. Włoskie meble renesansowe w zbiorach Waweskich, Warszawa, 1954, s. 8–9.
„Les Chefs du corps des archers de la Garde civique d’Amsterdam (confrérie de Saint-Sébastien)“, in: Luvro muziejaus kolekcijų duomenų bazė, https://collections.louvre.fr/en/ark:/53355/cl010062104 [žiūrėta 2025-12-30].
Žilinskienė N. „Kėdė“, in: Visuotinė lietuvių enciklopedija, https://www.vle.lt/straipsnis/kede/ [žiūrėta 2025-12-30].

 

 

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Knyga „Bartoli commentaria in primam digesti novi partem doctilis vire domino Petri Pauli Parisii cardinalis admodum reverendi non paucis additionibus nuper illustrata acuratesque castigata“

Knyga „Bartoli commentaria in primam digesti novi partem doctilis vire domino Petri Pauli Parisii cardinalis admodum reverendi non paucis additionibus nuper illustrata acuratesque castigata“

20260413

XIV a. Italijoje ir Prancūzijoje susiformavo postglosatorių, arba komentatorių, pasaulietinė teisės mokykla, kurios atstovai buvo XII–XIII a. veikusios glosatorių mokyklos pasekėjai. Šios mokyklos atsiradimas susijęs su Romos teisės atgimimu Viduramžiais ir Digestų, arba Pandektų, rinkinių atradimu. Glosatoriai tyrinėjo romėnų civilinės teisės veikalus ir pildė juos glosomis (paaiškinimais, pastabomis), komentavo ir interpretavo teisines sąvokas bei principus. Postglosatoriai glosų jau neberašė, bet sistemiškai ėmėsi tirti visą teisės akto turinį, o ne tik pavienes jo sąvokas, rašė išsamius komentarus ir remdamiesi Aristotelio tekstais, ir taikydami kitus scholastinius metodus.
Bartolas de Sasoferatas buvo vienas žymiausių Viduramžių postglosatorių, davęs vardą visai Romos pasaulietinės teisės komentatorių mokyklai – bartolistams. Jis buvo Perudžos ir Bolonijos universitetų auklėtinis, Pizos ir Perudžos universitetų teisės profesorius, civilinės teisės specialistas, Šventosios Romos imperijos imperatoriaus Karolio IV (1316–1378, valdė 1355–1378) patarėjas.

 

 

Plačiau

Publikuota: 2026-03-16 07:59 Atnaujinta: 2026-03-09 08:58
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika