Sgabelas

 

Kėdę 2007 m. balandžio 23 d. antikvariate „Antichitá Polverini“ (Italija) būsimam Valdovų rūmų muziejui įsigijo Lietuvos nacionalinis dailės muziejus. 2009 m. gegužės 27 d. ji perduota Nacionaliniam muziejui Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmams.

 

Sgabelas – Renesanso laikotarpiu Italijoje atsiradęs savitas kėdės tipas. Tai kieta kėdė su profiliuota atkalte ir daugiakampio, dažniausiai šešiakampio pavidalo pasoste, prie kurios vietoj kojų kampu pritvirtintos dvi profiliuotos lentinės atramos. Baldas susiformavo iš taburetės, tačiau išsiskiria tuo, kad turi atkaltę, dažnai dekoruotą, – tai yra puošniausia sgabelo dalis. Baldo pavadinimas kilęs iš itališko žodžio sgabello, kuris siejamas su lotynišku žodžiu scabellum, reiškiančio kėdę primenančią taburetę.

XVI–XVII a. sgabelai paplito už Italijos ribų ir plačiai gaminti Nyderlanduose bei kituose kraštuose. Nors tai nedidelis ir gana paprastas baldas, tačiau jo puošybai buvo teikiamas ypatingas dėmesys. Sgabelo atramos ir atkaltė būdavo profiliuotos bei puoštos drožinėtomis ir tekintomis detalėmis. Atkaltėje dažnai matomas herbas arba draugijos globėjo atvaizdas. Pavyzdžiui, Bartolomėjaus van der Helsto (Bartholomeus van der Helst) 1653 m. nutapytame paveiksle „Amsterdamo pilietinės gvardijos (Šv. Sebastijono brolijos) lankininkų korpuso vadai“ vienas iš vadų sėdi ant sgabelo, ant kurio atkaltės pavaizduotas brolijos globėjas Šv. Sebastijonas.

Valdovų rūmų muziejuje šiuo metu yra septyni sgabelai. Pristatomas baldas yra pagamintas iš lygių lentų. Jo atkaltė ir kojos profiliuotos, o pasostė šešiakampio formos.

Sgabelai buvo žinomi Lenkijos ir Lietuvos valdovų aplinkoje. Nors iki šių dienų neišliko nė viena jiems priklausiusi tokia kėdė, tačiau rašytiniuose šaltiniuose minima, kad sgabelų savo patalpose Vavelio pilyje turėjo Lietuvos didžioji kunigaikštienė ir Lenkijos karalienė Bona Sforca (1494–1557), panašias kėdes 1540 m. stalius Andriejus pagamino Lenkijos ir Lietuvos valdovui Žygimantui Senajam (1506–1548).