Publikuota 20260223
Aktualu iki 2026-03-01
XV a. – XVI a. pr.
Išlikęs plytos ilgis 16,2 cm, plotis 13 cm, storis 3,8–8,9 cm
Molis
Striška G. Vilniaus Žemutinės pilies teritorija. Pilies vartų archeologinių tyrimų 2007–2008 m. ataskaita, radinio inv. Nr. 4273.
Atliekant archeologinius tyrimus, aptinkama įvairių radinių, vieni iš jų – tai plytos, priskiriamos statybinei keramikai. Nors dažniausiai plytas matome stačiakampes, tačiau būta ne tik tokių, meistrai gamino ir profilines plytas, kurios buvo skirtos ne pastato konstrukcijai, o dekorui. Yra žinomos dvi pagrindinės figūrinių plytų grupės, tai angokraščiai ir nerviūros. Taip pat yra išskiriami ir du plytų pogrupiai, tai nerviūrinės plytos-pleištai, jau aptartos anksčiau, ir angokraštinės plytos-pleištai, pristatomos dabar.
2007–2008 m. atliekant Pilies vartų archeologinius tyrimus buvo rastos kelios vieno profilio angokraštinės plytos-pleištai. Geriausiai iš jų išsilaikiusios plytos viena trumpoji kraštinė yra profiliuota, o įmūrijimui skirta dalis siaurėjanti – plyta akivaizdžiai plonėja. Viename profiliuotos plytos kampe suformuotas 5,3 cm skersmens volelis, kitas plytos kampas – įstrižai nupjautas. Plyta yra rausvos molio masės, be braukų, su skiedinio likučiais. Išlikęs angokraštinės plytos-pleišto ilgis – 16,2 cm, plotis siekia 13 cm, o storis nevienodas: ties profiliuotu galu siekia 8,9 cm, ties lūžio vieta plyta suplonėja iki 3,8 cm. Koks buvo visas plytos ilgis, neaišku. Galimi du variantai: jei plytos-pleišto įmūrijamoji dalis užsibaigė smailiu trikampiu, tai sprendžiant pagal išlikusios plytos plokštumų nuožulnumą, plyta turėjo būti maždaug 25 cm ilgio. Jeigu plytos-pleišto įmūrijamoji pusė buvo ne smailus trikampis, ji galėjo būti trumpesnė, apie 20 cm ilgio.
Angokraštinės plytos-pleištai yra gana retos ir kol kas yra identifikuotas tik vienas jų tipas. Plytos-pleištai galėjo būti naudojamos mūrijant angokraščio arką. Įdomu ir tai, kad ant rastų plytų, jų lūžio dalyje, pastebimi skiedinio likučiai, kurie galėjo patekti tik atliekant mūrijimo darbus. Kyla klausimas, ar šios plytos nebuvo ir daromos taip, kad mūrijant arką būtų galima koreguoti jų ilgį. Greičiausiai meistras neprofiliuotą plytos galą nuskeldavo pats, pritaikydamas plytą formuojamai arkai. Todėl visų surastų plytų neprofiliuoti galai yra nulaužti ir padengti skiediniu.
Plyta-pleištas rasta XVI a. trečiojo dešimtmečio vandentiekio, iškasto į rytus nuo gotikinių Pilies vartų, griovyje. Tikėtina, kad tai XV–XVI a. pradžios plyta, kuri buvo panaudota statant gotikinį Pilies vartų bokštą ar šalia jo stovėjusius mūrinius pastatus.
Medžiagą parengė Sandra Vaitkevičiūtė
Fotografas Vytautas Abramauskas
Rekonstrukcinio brėžinio autorius Ričardas Račinskas
Naudota literatūra
Vaitkevičiūtė S. Profilinės plytos Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje XIII a. pab. – XVII a. vid. remiantis archeologijos duomenimis. Magistro darbas, Vilniaus universitetas, Vilnius, 2020, p. 40–41, 142–143.
