Publikuota 20260330
Aktualu iki 2026-04-05
Florencija, Italija, XV a. II p.
Sidabras, kalnų krištolas, liejyba, auksavimas, raižymas; aukštis 29 cm
Inv. Nr. VR-1168
2020 m. gruodžio 18 d. įsigyta antikvariate „Baratti Antiquario“ (Milanas, Italija)
Tai pastatomas kryžius iš auksuoto sidabro ir nedidelių raižyto kalnų krištolo detalių. Ant kryžiaus nėra Nukryžiuotojo figūros, tačiau jo detalėse matomos svarbiausios scenos iš Jėzaus Kristaus gyvenimo. Kryžiaus centre yra keturkampio krištolo plokštelė su pavaizduotu Dievo Avinėliu – krikščionių ikonografijoje populiariu Jėzaus Kristaus ir jo atpirkimo aukos simboliu.
Kryžiaus kraštuose išsiskiria keturios raižyto krištolo detalės. Viršutinėje išraižyta juosta ir įrašas INRI (Iesus Nazarenus Rex Iudaeorum, liet. „Jėzus Nazarietis, žydų karalius“), šonuose yra dvi krištolinės plokštelės, kiekvienoje iš jų įkomponuota po vieną angelo figūrą. Apatinėje detalėje du angelai laiko taurę.
Sidabrinė kryžiaus dalis dekoruota penkiomis kompozicijomis. Viršuje pavaizduotas Jėzaus krikštas, kurį atliko šv. Jonas Krikštytojas Jordano upėje. Kairėje – scena iš Jėzaus Kristaus teismo pas Romos Judėjos provincijos valdytoją Poncijų Pilotą. Dešinėje matomas Kristaus apraudojimas. Kryžiaus apatinėje dalyje yra dvi kompozicijos. Pirmojoje pavaizduoti vyras ir moteris su karūnomis, stovintys kryžiaus fone. Tradiciškai taip yra vaizduojami Romos imperatorius Konstantinas I ir jo motina šv. Elena, anot legendos, Jeruzalėje suradusi kryžių, ant kurio buvo nukryžiuotas Jėzus Kristus, ir atgabenusi jį į Romą. Paskutinėje dalyje atkartojama Jėzaus Kristaus žengimo į dangų scena.
Aptariamas kryžius ypatingas dėl jame esančių raižytų kalnų krištolo detalių. Šią medžiagą įvairiems dirbiniams naudojo jau senovės graikai ir romėnai, kurie iš kalnų krištolo gamino gemas, spaudus ir pan. Dirbiniai iš šio mineralo buvo labai populiarūs XV–XVII amžiuje. Ypač garsėjo Venecijos ir Milano krištolo apdirbimo meistrai. Dirbinių iš raižyto krištolo turėjo ir Abiejų Tautų Respublikos valdovai. Bavarijos nacionaliniame muziejuje bei Miuncheno rezidencijoje yra Lenkijos karaliui ir Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Steponui Batorui (1575/1576–1586) priklausiusi taurė, taip pat Lenkijos ir Lietuvos valdovo Žygimanto Vazos (1587/1588–1632) bokalas, dubuo ir ąsotis. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikai turėjo ir dirbinių iš krištolo. Geranainių grafas Albertas Goštautas Vilniaus katedrai testamentu padovanojo kryžių, kurio krištolinės dalys buvo pagamintos Venecijoje apie 1300 metus.
Medžiagą parengė Dalius Avižinis
Fotografas Mindaugas Kaminskas
Naudota literatūra
Krikščioniškosios ikonografijos žodynas, sud. D. Ramonienė, Vilnius, 1997, p. 61, 69, 101, 105.
Lietuva ir Bavarija. Dinastinė vedybų politika ir valstybiniai ryšiai / Litauen und Bayern. Dynastische Heiratspolitik und Staatlichen Beziehungen / Lithuania and Bavaria. Dynastic marriage policy and state relations, sud. / comp. / Hrsg. D. Avižinis, V. Dolinskas, Vilnius, 2021, p. 120–125.
Maceika V. „Dievo Avinėlis“, in: Visuotinė lietuvių enciklopedija, https://www.vle.lt/straipsnis/dievo-avinelis/ [žiūrėta 2026-02-06].
„Šv. Eustachijaus relikvijorius“, in: Bažnytinio paveldo muziejus,
https://gidas.bpmuziejus.lt/produktai/turai/sv-arkangelo-mykolo-baznycia-ir-lobynas/ [žiūrėta 2026-02-13].
