Pastatomas kryžius

Pastatomas kryžius
Aktualu iki 2026-04-05
Florencija, Italija, XV a. II p.
Sidabras, kalnų krištolas, liejyba, auksavimas, raižymas; aukštis 29 cm
Inv. Nr. VR-1168

2020 m. gruodžio 18 d. įsigyta antikvariate „Baratti Antiquario“ (Milanas, Italija)
 
Tai pastatomas kryžius iš auksuoto sidabro ir nedidelių raižyto kalnų krištolo detalių. Ant kryžiaus nėra Nukryžiuotojo figūros, tačiau jo detalėse matomos svarbiausios scenos iš Jėzaus Kristaus gyvenimo. Kryžiaus centre yra keturkampio krištolo plokštelė su pavaizduotu Dievo Avinėliu – krikščionių ikonografijoje populiariu Jėzaus Kristaus ir jo atpirkimo aukos simboliu.
Kryžiaus kraštuose išsiskiria keturios raižyto krištolo detalės. Viršutinėje išraižyta juosta ir įrašas INRI (Iesus Nazarenus Rex Iudaeorum, liet. „Jėzus Nazarietis, žydų karalius“), šonuose yra dvi krištolinės plokštelės, kiekvienoje iš jų įkomponuota po vieną angelo figūrą. Apatinėje detalėje du angelai laiko taurę.
Sidabrinė kryžiaus dalis dekoruota penkiomis kompozicijomis. Viršuje pavaizduotas Jėzaus krikštas, kurį atliko šv. Jonas Krikštytojas Jordano upėje. Kairėje – scena iš Jėzaus Kristaus teismo pas Romos Judėjos provincijos valdytoją Poncijų Pilotą. Dešinėje matomas Kristaus apraudojimas. Kryžiaus apatinėje dalyje yra dvi kompozicijos. Pirmojoje pavaizduoti vyras ir moteris su karūnomis, stovintys kryžiaus fone. Tradiciškai taip yra vaizduojami Romos imperatorius Konstantinas I ir jo motina šv. Elena, anot legendos, Jeruzalėje suradusi kryžių, ant kurio buvo nukryžiuotas Jėzus Kristus, ir atgabenusi jį į Romą. Paskutinėje dalyje atkartojama Jėzaus Kristaus žengimo į dangų scena.
Aptariamas kryžius ypatingas dėl jame esančių raižytų kalnų krištolo detalių. Šią medžiagą įvairiems dirbiniams naudojo jau senovės graikai ir romėnai, kurie iš kalnų krištolo gamino gemas, spaudus ir pan. Dirbiniai iš šio mineralo buvo labai populiarūs XV–XVII amžiuje. Ypač garsėjo Venecijos ir Milano krištolo apdirbimo meistrai. Dirbinių iš raižyto krištolo turėjo ir Abiejų Tautų Respublikos valdovai. Bavarijos nacionaliniame muziejuje bei Miuncheno rezidencijoje yra Lenkijos karaliui ir Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Steponui Batorui (1575/1576–1586) priklausiusi taurė, taip pat Lenkijos ir Lietuvos valdovo Žygimanto Vazos (1587/1588–1632) bokalas, dubuo ir ąsotis. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikai turėjo ir dirbinių iš krištolo. Geranainių grafas Albertas Goštautas Vilniaus katedrai testamentu padovanojo kryžių, kurio krištolinės dalys buvo pagamintos Venecijoje apie 1300 metus.
 
Medžiagą parengė Dalius Avižinis
Fotografas Mindaugas Kaminskas
 
Naudota literatūra
Krikščioniškosios ikonografijos žodynas, sud. D. Ramonienė, Vilnius, 1997, p. 61, 69, 101, 105.
Lietuva ir Bavarija. Dinastinė vedybų politika ir valstybiniai ryšiai / Litauen und Bayern. Dynastische Heiratspolitik und Staatlichen Beziehungen / Lithuania and Bavaria. Dynastic marriage policy and state relations, sud. / comp. / Hrsg. D. Avižinis, V. Dolinskas, Vilnius, 2021, p. 120–125.
Maceika V. „Dievo Avinėlis“, in: Visuotinė lietuvių enciklopedija, https://www.vle.lt/straipsnis/dievo-avinelis/ [žiūrėta 2026-02-06].
„Šv. Eustachijaus relikvijorius“, in: Bažnytinio paveldo muziejus,
https://gidas.bpmuziejus.lt/produktai/turai/sv-arkangelo-mykolo-baznycia-ir-lobynas/ [žiūrėta 2026-02-13].

 

 

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Knyga „Bartoli commentaria in primam digesti novi partem doctilis vire domino Petri Pauli Parisii cardinalis admodum reverendi non paucis additionibus nuper illustrata acuratesque castigata“

Knyga „Bartoli commentaria in primam digesti novi partem doctilis vire domino Petri Pauli Parisii cardinalis admodum reverendi non paucis additionibus nuper illustrata acuratesque castigata“

20260413

XIV a. Italijoje ir Prancūzijoje susiformavo postglosatorių, arba komentatorių, pasaulietinė teisės mokykla, kurios atstovai buvo XII–XIII a. veikusios glosatorių mokyklos pasekėjai. Šios mokyklos atsiradimas susijęs su Romos teisės atgimimu Viduramžiais ir Digestų, arba Pandektų, rinkinių atradimu. Glosatoriai tyrinėjo romėnų civilinės teisės veikalus ir pildė juos glosomis (paaiškinimais, pastabomis), komentavo ir interpretavo teisines sąvokas bei principus. Postglosatoriai glosų jau neberašė, bet sistemiškai ėmėsi tirti visą teisės akto turinį, o ne tik pavienes jo sąvokas, rašė išsamius komentarus ir remdamiesi Aristotelio tekstais, ir taikydami kitus scholastinius metodus.
Bartolas de Sasoferatas buvo vienas žymiausių Viduramžių postglosatorių, davęs vardą visai Romos pasaulietinės teisės komentatorių mokyklai – bartolistams. Jis buvo Perudžos ir Bolonijos universitetų auklėtinis, Pizos ir Perudžos universitetų teisės profesorius, civilinės teisės specialistas, Šventosios Romos imperijos imperatoriaus Karolio IV (1316–1378, valdė 1355–1378) patarėjas.

 

 

Plačiau

Publikuota: 2026-03-30 07:38 Atnaujinta: 2026-03-23 08:59
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika